Vokietijoje, Arendsee ežere, povandeninių tyrimų metu aptikti itin seni mediniai elementai, kurie, mokslininkų vertinimu, gali būti maždaug 10 500 metų amžiaus. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėjo būti mezolito laikotarpio medinių konstrukcijų liekanos, paliktos tuometinių medžiotojų ir rinkėjų bendruomenių.
Tyrimus vykdę Saksonijos-Anhalto žemių paveldo apsaugos ir archeologijos specialistai iš ežero dugno iškėlė kelis medienos fragmentus su aiškiais žmogaus apdirbimo pėdsakais. Tarp radinių minimas apie 1,6 metro ilgio medinis kuolas, ant kurio matyti kirtimo ir vėlesnio formavimo žymės, taip pat iki maždaug 1,3 metro ilgio skeltos lentos.
Tokie radiniai yra reti, nes mediena iš tokio laikotarpio dažniausiai nesuyra tik išskirtinėmis sąlygomis. Arendsee atveju išsaugojimui ypač palankios geologinės aplinkybės: po ežero dugnu glūdi druskos klodas, o vykstant natūraliems procesams dugnas pamažu slūgsta, užnešdamas senąją pakrantę nuosėdomis.
Kaip radiniai išliko iki šių dienų
Mokslininkai pabrėžia, kad organinių medžiagų išsaugojimui lemiami keli veiksniai: mažas deguonies kiekis, nuosėdų sluoksnis ir stabili aplinka po vandeniu. Dėl to buvusios pakrantės ir žmonių veiklos pėdsakai atsidūrė maždaug 20 metrų gylyje ir išliko geresnės būklės, nei būtų įprastomis sąlygomis.
Toks išlikimas svarbus ne tik dėl pačių daiktų, bet ir dėl galimybės analizuoti technologiją. Medienos apdirbimo pėdsakai leidžia spręsti, kaip mezolito žmonės rinkosi žaliavą, kokius įrankius galėjo naudoti ir kaip planavo konstrukcijas.
Didžiausia mįslė: kas tai per statiniai?
Kol kas neatsakyta, kokiai paskirčiai tarnavo šios konstrukcijos. Archeologai neatmeta kelių versijų: tai galėjo būti pastogių ar būstų dalys, nedidelės prieplaukos, platformos, žvejybai pritaikyti statiniai arba kiti pakrantės įrenginiai.
Ypatingas dėmesys skiriamas kuolui, nes jo forma ir apdirbimo pobūdis leidžia įtarti, kad tai galėjo būti laikantis elementas. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad šiuo metu duomenų nepakanka vienareikšmiškai apibūdinti visos vietovės ir jos funkcijos.
Ką tai keičia Europos istorijoje
Maždaug prieš 10 500 metų dabartinės centrinės Vokietijos regione žmonės dar negyveno sėslaus žemdirbiško gyvenimo. Jų pragyvenimas rėmėsi medžiokle, rinkimu ir žvejyba, o šis laikotarpis vadinamas mezolitu, tai yra viduriniuoju akmens amžiumi.
Pirmųjų ūkininkų bendruomenės į šias teritorijas, kaip įprasta nurodoma Europos priešistorės chronologijoje, atėjo gerokai vėliau. Dėl to Arendsee radiniai gali tapti svarbiu argumentu diskusijose, kiek medžiotojai ir rinkėjai patys keitė kraštovaizdį ir statė ilgaamžiškesnius objektus dar iki žemdirbystės plitimo.
Tyrėjai planuoja tęsti vietovės žvalgymą, pasitelkdami didelės raiškos sonarą ir nuotoliniu būdu valdomą įrangą. Tikimasi tiksliau atkurti buvusią pakrantės liniją, nustatyti radinių pasiskirstymą ir atrinkti zonas, kurios galėtų atskleisti daugiau mezolito gyvenimo pakrantėje detalių.
Leave a Reply