Tag: Vokietija

  • AfD šokas Vokietijoje: kraštutiniai dešinieji triumfuoja ir dreba ES politinis pamatas

    AfD šokas Vokietijoje: kraštutiniai dešinieji triumfuoja ir dreba ES politinis pamatas

    AfD pergalė sukėlė bangą

    Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija AfD Saksonijos-Anhalto žemės rinkimuose iškovojo triuškinančią pergalę, surinkusi 43,8 proc. balsų. Tai vienas ryškiausių signalų, kad tradicinės politinės jėgos praranda įtaką net ten, kur ilgai dominavo centras.

    Kanzlerio Friedricho Merzo vadovaujama CDU šiame regione smuko iki 17,2 proc., o koalicijos partneriai socialdemokratai SPD liko su 9,3 proc. Toks rezultatas dar labiau apsunkina ir taip nepopuliarios federalinės valdžios padėtį Berlyne.

    Ar žemę valdys kraštutiniai dešinieji?

    AfD iki absoliučios daugumos pritrūko, tačiau atsirado scenarijus, kuriame valdžia gali būti formuojama su kitų politinių jėgų parama arba joms susilaikant. Vietos lyderis Ulrichas Siegmundas galėtų tapti žemės vadovu, jei jam kelią atvertų kairiosios BSW sprendimai parlamente.

    Toks posūkis būtų istoriškai jautrus, nes Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo ilgai galiojo nerašyta taisyklė kraštutinių jėgų neįsileisti į valdžios centrą. Dėl to vienos žemės rinkimai tapo testu visos šalies politiniam stabilumui.

    „Šis rezultatas nėra atsitiktinumas, tai signalas visai Vokietijai ir Europai“, – sakė AfD delegacijos Europos Parlamente vadovas René Aust.

    Smūgis centrui ir signalas Briuseliui

    Reakcijos Europoje išsiskyrė: dalis populistinių ir kraštutinių dešiniųjų judėjimų skubėjo sveikinti AfD, o kiti perspėjo dėl pasekmių Europos vienybei. Europos Parlamento nariai iš tradicinių frakcijų pabrėžė, kad viena žemė nereiškia valdžios pasikeitimo Berlyne, tačiau sutiko, jog tai pavojingas perspėjimas.

    Vokietijos didžiosios koalicijos tradicija ilgus dešimtmečius buvo vienas iš Europos integracijos stabilumo ramsčių, o panašus modelis Briuselyje rėmėsi Europos liaudies partijos, socialistų ir liberalų bendradarbiavimu. Vis dėlto politinio centro erozija ir augantis radikalų palaikymas vis dažniau kelia klausimą, ar ši dauguma ateityje išliks.

    „Svarbiausia ne tai, kas su kuo gali kalbėtis, o kaip atgauti nusivylusių rinkėjų pasitikėjimą demokratija“, – sakė europarlamentaras Sergey Lagodinsky.

    Artėjantys rinkimai gali perbraižyti žemėlapį

    AfD sėkmė Vokietijoje sutapo su platesne Europos tendencija, kai dalis rinkėjų nusigręžia nuo tradicinių partijų, o politinės darbotvarkės centre atsiduria migracija, pragyvenimo kaina, energetika ir saugumas. Tai tampa terpė partijoms, kurios žada greitus sprendimus ir griežtesnę nacionalinę politiką.

    Artimiausiais metais daugelyje Europos valstybių laukia aukštos įtampos nacionaliniai rinkimai, o jų rezultatai nulems, kokia kryptimi judės ES prieš kitą Europos Parlamento kadenciją. Jei dabartinės nuotaikos išsilaikys, 2029 metais gali būti pirmi rinkimai, po kurių tradicinėms jėgoms būtų sunkiau išlaikyti tvirtą valdančiąją daugumą.

    „Tai labai stiprus perspėjimo signalas, bet iki kitų rinkimų dar yra laiko sustiprėti. Signalas jau duotas, dabar turime dirbti su savo silpnybėmis“, – sakė europarlamentarė Hildegard Bentele.

  • IFA 2026: „Xiaomi“ elektromobiliai Europoje nuo 2027 metų – kaip veiks žmogaus, namų ir automobilio ekosistema

    IFA 2026: „Xiaomi“ elektromobiliai Europoje nuo 2027 metų – kaip veiks žmogaus, namų ir automobilio ekosistema

    Berlyne vykusioje IFA 2026 parodoje „Xiaomi“ aiškiai parodė, kad nebenori būti siejama vien su išmaniaisiais telefonais. Kinijos technologijų bendrovė paskelbė planuojanti 2027 metais pradėti elektromobilių prekybą Europoje ir tuo pat metu plėsti sujungtų įrenginių ekosistemą.

    Parodos ekspozicijoje lankytojus pasitiko futuristinis automobilis su „Xiaomi“ logotipu, o tai tapo simboliu bendrovės posūkiui į keturių ratų segmentą. Nors „Xiaomi“ automobiliai Kinijoje jau nėra naujiena, Europoje tai būtų vienas didžiausių įmonės žingsnių už vartotojiškos elektronikos ribų.

    „Xiaomi“ strategiją sieja ne tik su automobilių pardavimu, bet ir su platesne vizija, kaip kasdienybėje susijungs telefonas, namai ir automobilis. Šį modelį bendrovė vadina Human x Car x Home, o jo esmė yra viena sistema, valdanti skirtingus įrenginius skirtingose aplinkose.

    Praktinis scenarijus, kurį „Xiaomi“ demonstravo IFA, paprastas: sėdint automobilyje galima valdyti išmaniuosius namų prietaisus. Pavyzdžiui, pakeliui namo įjungti ar išjungti kondicionierių, atitraukti užuolaidas ar patikrinti kitų prijungtų įrenginių būseną.

    Tokiu atveju automobilis tampa dar vienu išmaniųjų namų valdymo tašku, o ne atskiru produktu. Tai atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai gamintojai vis dažniau bando kurti uždaras ekosistemas, sujungiančias aparatinę įrangą, programinę įrangą ir paslaugas.

    Kas sujungs telefoną, namus ir automobilį?

    „Xiaomi“ teigia, kad technologinis ryšys tarp įrenginių bus užtikrinamas per HyperOS operacinę sistemą ir dirbtinis intelektas sprendimus. Bendrovės sumanymas nėra apsiriboti vien rankiniu valdymu, o ilgainiui pereiti prie kontekstinio automatizavimo, kai sistema pati suderina įrenginių veikimą pagal situaciją.

    Tokia kryptis iš esmės reiškia didesnį duomenų srautų ir skirtingų įrenginių tarpusavio suderinamumo poreikį. Kartu tai kelia ir praktinių klausimų, su kuriais Europoje susiduria visi ekosistemas kuriantys gamintojai: privatumas, kibernetinis saugumas ir aiškus vartotojo sutikimas dėl duomenų naudojimo.

    Parodoje pristatyta vizija leidžia suprasti, kad „Xiaomi“ nori konkuruoti ne vien automobilių kaina ar dizainu, bet ir patirtimi, kurią sukuria programinė įranga. Europos rinkoje tai ypač aktualu, nes pirkėjai vis dažniau vertina ne tik nuvažiuojamą atstumą ar įkrovimo greitį, bet ir automobilio skaitmenines funkcijas.

    Partneriai Vokietijoje ir investicijų planas

    Kad planai neliktų vien parodos pažadu, „Xiaomi“ IFA spaudos konferencijoje 2026 metų rugsėjo 3 dieną paskelbė pasirašiusi ketinimų protokolus su aštuoniomis Vokietijos automobilių prekybos grupėmis. Tarp jų minimos Emil Frey Germany, Ernst Dello Group, Autohaus Dinnebier, Hahn Automobile, LUEG Mobility Group, Fett & Wirtz, SPT Avior ir Penske-Jacobs.

    Vokietija įvardijama kaip starto taškas, tačiau bendrovė signalizuoja, kad panašių partnerysčių sieks ir kitose Europos šalyse. Tokia strategija leidžia greičiau kurti aptarnavimo, logistikos ir demonstracinių salonų tinklą, be kurio įsitvirtinti automobilių rinkoje praktiškai neįmanoma.

    „Europa yra pagrindinė rinka mūsų pasaulinei strategijai“, – sakė „Xiaomi“ rinkodaros vadovas Xu Fei.

    Kartu bendrovė pateikė ir investicijų planą: 2026–2030 metų laikotarpiu „Xiaomi“ ketina į mokslinius tyrimus ir plėtrą pasauliniu mastu investuoti daugiau nei 24 milijardus eurų. Tarp prioritetų įvardijamos sritys apima dirbtinis intelektas, operacines sistemas, puslaidininkius, išmaniuosius automobilius, robotiką ir išmaniąją gamybą.

    Tokio masto investicijos rodo, kad „Xiaomi“ elektromobiliai Europoje būtų ne vien pavienis projektas, o ilgalaikė diversifikacija. Vis dėlto realų proveržį lems tai, kaip greitai bendrovė prisitaikys prie Europos homologacijos reikalavimų, infrastruktūros, konkurencijos ir vartotojų pasitikėjimo, kuris automobilių rinkoje įgyjamas gerokai lėčiau nei telefonų segmente.

  • Euro grįžta į politinės darbotvarkės viršų: Vengrija taikosi į 2030-uosius, Bulgarija skaičiuoja kainas

    Diskusijos dėl euro Europoje vėl kaista: vienur kalbama apie prisijungimą prie euro zonos, kitur – apie pasitraukimą. Vengrijoje vis garsiau minimas tikslas euro įsivedimą sieti su 2030 metais, o Vokietijoje kraštutinių dešiniųjų AfD retorikoje atsiranda raginimų grįžti prie markės.

    Tuo pat metu Bulgarija, naujausia euro zonos narė, susiduria su jautriausiu klausimu – kaip suvaldyti kainų kilimą ir piktnaudžiavimą perėjimo laikotarpiu. Euro įvedimas ten tapo ne tik ekonomikos, bet ir vidaus politikos kovos tema.

    Vengrija kalba apie 2030 metus

    Vengrijos politinėje darbotvarkėje euro tema pastaruoju metu stiprėja, o siekis įsivesti bendrą valiutą įvardijamas kaip vidutinio laikotarpio tikslas. Norint prisijungti prie euro zonos, būtina atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus: kainų stabilumą, tvarų biudžeto deficitą ir skolą, palūkanų normų bei valiutos kurso stabilumą.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad Vengrijai iššūkių kelia ne tik viešųjų finansų rodikliai, bet ir valiutos svyravimai. Dalis ekspertų taip pat pabrėžia Vengrijos pramonės ir eksporto priklausomybę nuo Vokietijos ekonomikos ciklų, todėl vien euro tikslas pats savaime neišsprendžia struktūrinių problemų.

    Vokietijoje – spaudimas eurui

    Vokietijoje euro klausimas vėl iškyla politinių ginčų centre: AfD retorikoje euro zona vaizduojama kaip ribojanti šalies ekonominį manevringumą. Nors ekonomistai dažnai tokias idėjas vertina kaip rinkiminės kovos elementą, pats faktas, kad diskusija grįžta į viešąją erdvę, rodo didėjantį visuomenės jautrumą infliacijai ir gyvenimo brangimui.

    Ekspertai sutaria, kad hipotetinis Vokietijos pasitraukimas iš euro zonos būtų milžiniškas sukrėtimas. Tokia permaina galėtų pakirsti bendros valiutos patikimumą, išprovokuoti finansų rinkų turbulenciją, kapitalo persiskirstymą ir didelį neapibrėžtumą visoje Europoje.

    Bulgarijoje – kainų kontrolės pamokos

    Bulgarija eurą įsivedė 2026 metų pradžioje, tačiau didžiausias iššūkis tapo kainų skaidrumas ir kontrolė pereinamuoju laikotarpiu. Taikant dvigubą kainų žymėjimą, vartotojams turi būti aiškiai pateikiama suma nacionaline valiuta ir eurais, o perskaičiavimas privalo būti atliekamas pagal nustatytą kursą.

    Praktikoje dalis verslų, ypač su turizmu susijusiuose sektoriuose, pasinaudojo proga kelti kainas, o tai smogė vartotojų pasitikėjimui ir išprovokavo politines diskusijas. Kainų šuoliai tapo patogia tema oponentams, siekiant atsakomybę dėl brangimo sieti su euro įvedimu, net jei infliaciją kartu kursto ir kiti veiksniai – nuo energijos kainų iki geopolitinių krizių.

    Bulgarijos patirtis dar kartą primena, kad euro įvedimas nėra vien techninis valiutos pakeitimas. Sėkmę lemia institucijų pasirengimas, rinkos priežiūra, aktyvi vartotojų informavimo kampanija ir greita reakcija į piktnaudžiavimą, kad pereinamasis laikotarpis nevirstų pasitikėjimo krize.

  • Alaus gamyba ES traukiasi, bet „0.0“ auga: kas 2025 metais verda daugiausia ir kodėl?

    Alaus gamyba ES traukiasi, bet „0.0“ auga: kas 2025 metais verda daugiausia ir kodėl?

    Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais Europos Sąjungoje buvo pagaminta 34,4 mlrd. litrų alaus. Daugiau nei 60 proc. visos gamybos sutelkta penkiose šalyse, o bendras tradicinio alaus kiekis po truputį mažėja.

    Tuo pat metu ryškėja kita kryptis: auga nealkoholinio ir mažo alkoholio alaus segmentas. Eurostatas skaičiuoja, kad 2025 metais ES pagaminta 2,1 mlrd. litrų alaus, kurio alkoholio koncentracija mažesnė nei 0,5 proc., o tai sudaro kiek daugiau nei 6 proc. visos rinkos.

    Didžiausi gamintojai 2025 metais

    Pagal Eurostato statistiką didžiausia alaus gamintoja ES išlieka Vokietija, kuri tvirtai pirmauja pagal apimtis. Antroje vietoje išsilaiko Ispanija, kuri, skirtingai nei nemaža dalis kitų rinkų, pastaraisiais metais demonstravo atsparumą ir net augimą.

    Ispanijos alaus sektoriaus ataskaitose, kurias rengia nacionalinės organizacijos, nurodoma, kad 2025 metais šalyje pagaminta apie 4,15 mlrd. litrų alaus, tai yra maždaug 0,5 proc. daugiau nei 2024 metais. Vis dėlto skaičiai ne visada sutampa su Eurostatu, nes Eurostatas vertina parduotą produkciją pagal PRODCOM metodiką, o nacionalinės asociacijos taiko savo skaičiavimo principus.

    Ką rodo skaičiai apie rinkos kryptį?

    Eurostato duomenys leidžia daryti aiškią išvadą: tradicinio alaus gamyba ES pamažu slenka žemyn, o augimą vis dažniau kuria nealkoholinis alus. 2025 metais alaus su daugiau nei 0,5 proc. alkoholio pagaminta 32,3 mlrd. litrų, tad didžioji rinkos dalis išlieka klasikinė, tačiau struktūra po truputį keičiasi.

    Priežasčių kelių: griežtėjantis požiūris į alkoholio vartojimą, sveikatingumo tendencijos ir tai, kad „0.0“ produktai vis dažniau konkuruoja su premium gaiviaisiais gėrimais. Technologiškai aludariai taip pat pasistūmėjo į priekį, todėl nealkoholinio alaus skonis ir kokybė tapo artimesni įprastam alui.

    Nealkoholinis alus: kas daugiausia gamina ir kas daugiausia geria?

    Įdomiausia dalis ta, kad didžiausias nealkoholinio alaus gamintojas ir didžiausias jo vartotojas nėra ta pati šalis. Vokietija pirmauja pagal nealkoholinio alaus gamybą, o segmentas šioje rinkoje per pastarąjį dešimtmetį augo itin sparčiai.

    Tuo metu Ispanija išsiskiria kaip ryškiausia nealkoholinio alaus vartotoja Europoje. Pagal Ispanijos sektoriaus duomenis, būtent šioje šalyje suvartojama reikšminga dalis viso ES nealkoholinio alaus, o pardavimai 2025 metais augo ir pasiekė rekordines apimtis.

    Eurostato statistika rodo ir dar vieną tendenciją: tarptautinėje prekyboje pastaraisiais metais tvyro daugiau neapibrėžtumo, o eksporto apimtys 2025 metais, vertinant bendrą kryptį, smuko iki žemiausių lygių per daugiau nei dešimtmetį. Tai signalas, kad Europos aludariai vis daugiau dėmesio gali skirti vidaus rinkai ir produktų diferenciacijai, ypač „0.0“ kategorijoje.

  • Europos technologijų finansavimas rugpjūtį smuko 63 proc.: mažiau sandorių ir aiškūs lyderiai

    Europos technologijų finansavimas rugpjūtį smuko 63 proc.: mažiau sandorių ir aiškūs lyderiai

    Europos technologijų bendrovių finansavimas 2026 metų rugpjūtį ryškiai sulėtėjo: per 165 investicijų sandorius pritraukta apie 3,2 mlrd. eurų. Palyginti su 2026 metų liepa, kai per 267 raundus buvo investuota apie 8,6 mlrd. eurų, bendra suma krito maždaug 63 proc., o sandorių skaičius sumažėjo apie 38 proc.

    Toks kritimas signalizuoja ne tik sezoniškumą: investuotojai dažniau linkę rinktis mažesnę riziką ir atidžiau vertina įmonių pajamas, kaštus bei kelią į pelningumą. Dėl to dalis derybų užsitęsia, o kai kurie raundai atidedami vėlesniam laikui, kai lengviau sutarti dėl vertinimų.

    Didieji raundai ir paslėpta dalis

    Iš 165 rugpjūčio sandorių dešimt įmonių pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų kiekviena, tačiau reikšminga dalis rinkos išlieka mažiau skaidri. Skelbiama, kad 32 sandorių vertė nebuvo atskleista, todėl reali mėnesio suma gali būti didesnė.

    Didžiausias mėnesio sandoris fiksuotas Švedijoje: programinės įrangos bendrovė „Lovable“ pritraukė apie 340 mln. eurų C serijos investiciją. Po šio raundo įmonės vertė, remiantis viešai pateikta informacija, pasiekė maždaug 11 mlrd. eurų, tai yra maždaug dvigubai daugiau nei anksčiau.

    DI išlaikė lyderystę

    Pagal pritrauktų investicijų apimtį rugpjūtį pirmavo dirbtinis intelektas: šio sektoriaus startuoliai susirinko apie 677,1 mln. eurų. Tai sudarė 20,9 proc. viso mėnesio technologijų finansavimo Europoje.

    Tendencija atitinka pastarųjų metų kryptį, kai DI sprendimai laikomi prioritetu tiek didžiosioms korporacijoms, tiek rizikos kapitalo fondams. Vis dėlto rinkoje ryškėja ir atsargesnis požiūris: investuotojai vis dažniau reikalauja apčiuopiamų produktų pritaikymo atvejų bei aiškesnio pajamų augimo, o ne vien pažadų apie ateities proveržį.

    Šalių lyderiai ir aktyvūs pasitraukimai

    Pagal pritrauktą kapitalą rugpjūtį išsiskyrė Jungtinė Karalystė, kur per 51 sandorį pritraukta apie 1,4 mlrd. eurų. Šis rezultatas rodo, kad net ir lėtėjant rinkai, didžiosios ekosistemos išlaiko pranašumą dėl kapitalo koncentracijos ir platesnio investuotojų tinklo.

    Pasitraukimų rinka išliko santykinai aktyvi: per mėnesį užfiksuotos 37 transakcijos. Daugiausia jų teko Vokietijai, kur įvyko 12 pasitraukimų, arba apie 32 proc. viso skaičiaus, o Jungtinė Karalystė buvo antra su šešiais.

    Bendra rugpjūčio statistika rodo, kad rinka juda lėtesniu tempu, tačiau veikla nesustojo: didieji raundai vis dar įmanomi, o DI toliau traukia didžiausią dėmesį. Tuo pat metu mažėjant sandorių skaičiui ir išliekant neatskleistų sumų daliai, investuotojų elgesys signalizuoja griežtesnę atranką ir ilgesnes derybas.

  • Vokietija skiria 249 mln. eurų Ukrainos energetikos fondui: kiek dar trūksta iki žiemos

    Vokietija skiria 249 mln. eurų Ukrainos energetikos fondui: kiek dar trūksta iki žiemos

    Nauja parama prieš šildymo sezoną

    Vokietija per plėtros banką KfW į Ukrainos Energetikos paramos fondą įnešė daugiau kaip 249 mln. eurų įnašą. Šios lėšos skirtos stiprinti šalies energetikos infrastruktūrą artėjant žiemos ir šildymo sezonui, kai tinklų patikimumas tampa kritiškas.

    Tai didžiausias vienkartinis įnašas į fondą nuo jo veiklos pradžios. Po šio sprendimo bendra Vokietijos parama per šį mechanizmą perkopė 641 mln. eurų.

    Kur keliauja pinigai ir įranga

    Fondo lėšomis jau yra sudaryta sutarčių už daugiau kaip 1,09 mlrd. eurų, o įrangos pristatymai, viešai skelbiamais duomenimis, viršijo 776 mln. eurų. Mechanizmas daugiausia finansuoja kritinę įrangą, atsargines dalis ir kurą energetikos įmonėms įvairiuose Ukrainos regionuose.

    Fondas koordinuojamas kartu su Europos Komisija ir Ukrainos Energetikos ministerija, siekiant greitai nukreipti paramą ten, kur jos labiausiai reikia. Vokietijos įnašo dalis numatyta ir strateginių įrangos atsargų mechanizmui, kad po atakų būtų galima nedelsiant pradėti avarinius remonto darbus.

    Kiek dar trūksta ir kokios rizikos

    Parama skiriama tuo metu, kai prieš šildymo sezoną išlieka atakų prieš energetikos objektus grėsmė, o tinklams reikia greitai atkurti pažeistus pajėgumus. Birželį Ukrainos ir Europos pareigūnai buvo įvardiję 650 mln. eurų skubų finansavimo poreikį prioritetiniams darbams.

    Įvertinus naujausią Vokietijos įsipareigojimą, iki šio tikslo, kaip skelbiama, dar lieka 194 mln. eurų finansavimo spraga. Praktikoje tai reiškia, kad daliai prioritetinių pirkimų ar remonto darbų gali prireikti papildomų donorų sprendimų, kad jie būtų įgyvendinti laiku.

    „Ukraina ir toliau patiria intensyvias Rusijos atakas prieš žmones ir civilinę infrastruktūrą“, – sakė Vokietijos ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche.

    „Energetikos tiekimas išlieka viena šio karo fronto linijų, todėl remiame Ukrainą saugant ir atkuriant energetikos infrastruktūrą bei raginame tarptautinius partnerius didinti pastangas“, – pridūrė ji.

  • „Volkswagen“ ruošiasi istoriniam kirčiui: 100 000 darbo vietų mažinimas ir grėsmė 4 gamykloms

    „Volkswagen“ ruošiasi istoriniam kirčiui: 100 000 darbo vietų mažinimas ir grėsmė 4 gamykloms

    Susitarimas dėl 100 000 vietų

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ pranešė, kad vadovybė ir profesinės sąjungos sutarė dėl papildomo 50 000 darbo vietų mažinimo iki dešimtmečio pabaigos. Tai prisidės prie anksčiau planuotų 50 000, todėl bendras mažinimas sieks 100 000.

    Bendrovė teigia, kad personalo apimtys turi būti nuosekliai derinamos prie ekonominės realybės. Skaičiuojama, kad tai sudarytų apie 15 proc. visos grupės darbuotojų.

    „Būtina sistemingai suderinti darbuotojų skaičių su ekonomine realybe“, – teigiama „Volkswagen“ pareiškime.

    Sprendimui pritarė stebėtojų taryba, kurioje dirba ir darbuotojų, ir akcininkų atstovai. Tai laikoma svarbiu žingsniu sudėtingose derybose dėl kaštų mažinimo ir konkurencingumo.

    Kodėl spaudimas didėja

    „Volkswagen“ nurodo, kad situaciją apsunkina JAV tarifų politika, nepastovi elektromobilių paklausa ir ypač aštri konkurencija Kinijoje bei iš Kinijos gamintojų. Pastarieji pastaraisiais metais aktyviai plečia eksportą ir didina kainų spaudimą Europoje.

    Europos gamintojams papildomų iššūkių kelia ir sparčiai besikeičianti vartotojų paklausa: pirkėjai jautriau reaguoja į kainą, o elektromobilių rinkoje daugėja modelių, kurie siūlo didelę komplektaciją už mažesnę sumą. Tuo pat metu didelę reikšmę turi ir baterijų tiekimo grandinės, energijos kainos bei gamybos efektyvumas.

    Gamyklos Vokietijoje ir istorinis precedentas

    Įmonė taip pat pripažino, kad keturių Vokietijos gamyklų ateitis 2030-aisiais nėra užtikrinta. Kalbama apie padalinius Hanoveryje, Emdėne, Cvikau ir Nekarsulme.

    Jei šie objektai būtų uždaryti, tai būtų pirmas kartas, kai „Volkswagen“ užvertų pilno masto automobilių gamyklas savo namų rinkoje. Toks scenarijus reikštų reikšmingą poslinkį Vokietijos pramonės politikoje ir darbo rinkoje, nes automobilių sektorius išlieka viena svarbiausių šalies ekonomikos atramų.

    „Stebėtojų taryba vienbalsiai patvirtino vykdomosios valdybos šiandien pristatytą ateities planą“, – sakė „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume.

    „Volkswagen“ grupė vienija ne tik pagrindinį „Volkswagen“ prekės ženklą, bet ir „Audi“, „Porsche“, „Škoda“, „SEAT“, „Cupra“, taip pat prabangos segmentą atstovaujančius „Bentley“, „Lamborghini“ ir „Ducati“. Bendrovė pabrėžia, kad pertvarka apims visą grupę ir sieks atkurti konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

  • ES patvirtino Vokietijos pajėgumų mechanizmą: iki 35,2 mlrd. eurų planui, palankiam dujų elektrinėms

    Kas patvirtinta Briuselyje?

    Europos Komisija pritarė Vokietijos planui nuo 2031 metų įdiegti naują pajėgumų mechanizmą, pagal kurį elektros gamintojai ir kiti sistemos dalyviai būtų papildomai apmokami už pasirengimą tiekti galią, kai jos prireikia. Tokie modeliai Europos Sąjungoje dažniausiai grindžiami aukcionais, kuriuose laimi pigiausiai patikimumą užtikrinti galintys dalyviai.

    Vokietijos atveju numatoma, kad tai yra pereinamasis sprendimas, o vėliau būtų kuriamas platesnis, struktūrinis pajėgumų rinkos modelis, skirtas užtikrinti tiekimo saugumą po 2032 metų. Komisija nurodo, kad dėl pilno, ilgalaikio modelio vertinimo bus sprendžiama vėlesniu etapu.

    Kainos etiketė ir tikslas

    Numatoma mechanizmo kaina vertinama plačiame intervale – nuo 15,6 mlrd. iki 35,2 mlrd. eurų. Pirmieji mokėjimai 2031 metais galėtų siekti nuo 1 mlrd. iki 3 mlrd. eurų, o 2032–2045 metais metinės sąnaudos galėtų sudaryti apie 0,9–2,3 mlrd. eurų, priklausomai nuo aukcionų rezultatų.

    Pagrindinis tikslas – iki maždaug 9 GW naujų „ilgalaikių“ pajėgumų, t. y. tokių, kurie realiai yra dispečeriniai ir gali būti greitai įjungti operatoriui paprašius. Kontraktai planuojami 15 metų laikotarpiui, o dalyvavimas teoriškai numatomas ir užsienio subjektams.

    Kodėl kritikai kalba apie palankumą dujoms?

    Diskusijas sukėlė aukcionų dizainas: pirmosiose atrankose reikalavimai patikimumui ir gamybos tęstinumui yra tokie, kad realiausiai konkurencingos tampa dujinės elektrinės. Nevyriausybinės organizacijos ir energetikos stebėtojai pabrėžia, jog būtent dujų blokai greičiausiai atitinka greito paleidimo ir valdomumo kriterijus, todėl gali dominuoti tarp laimėtojų.

    Vokietija tuo pat metu siekia išlaikyti planus mažinti anglies energetikos vaidmenį, o ankstesnis branduolinės energetikos pasitraukimas paliko didesnį poreikį balansavimo ir rezerviniams pajėgumams. Dėl to dujos vertinamos kaip technologiškai greičiausias sprendimas, nors politiniu lygmeniu tai kelia klausimų dėl ilgalaikės priklausomybės nuo iškastinio kuro.

    Vandenilio pažadas ir „H2 ready“ sąlyga

    Siekiant suderinti paramą su klimato tikslais, numatyta sąlyga, kad remiamos dujinės jėgainės turi būti parengtos perėjimui prie vandenilio, kitaip tariant, „H2 ready“. Vokietija taip pat įsipareigoja skatinti perėjimą nuo gamtinių dujų prie vandenilio, kad ilgainiui sumažėtų emisijos ir rizika įstrigti iškastinio kuro modelyje.

    Tačiau kritikai pabrėžia praktinę problemą: „parengtis“ dar nereiškia, kad rinkoje bus pakankama vandenilio pasiūla už konkurencingą kainą. Pramonėje plačiai aptariama, kad žaliasis vandenilis Europoje vystosi lėčiau nei planuota, o jo kaina daugeliu atvejų išlieka aukšta, todėl greitas perėjimas iš dujų į vandenilį nėra užtikrintas vien techniniu reikalavimu.

    „Projektuodama aukcionus Vokietija, mūsų vertinimu, įtvirtina priklausomybę nuo subsidijuojamų dujinių elektrinių“, – sakė nevyriausybinio sektoriaus atstovas Alexandru Mustata.

    Papildomai Vokietija planuoja atskirus dekarbonizacijos konkursus, skirtus konkrečių elektrinių perorientavimui iš dujų į vandenilį. Numatyta, kad iki 2027 metų pabaigos galėtų įvykti pirmieji konkursai dėl 2 GW, o vėliau svarstoma dar 2 GW apimtis 2032–2035 metais.

  • ES šalys pritaria vizų draudimui Rusijos kariams: Kallas sieja tai su Leipcigo dronų incidentu

    ES šalys pritaria vizų draudimui Rusijos kariams: Kallas sieja tai su Leipcigo dronų incidentu

    Europos Sąjungos valstybės narės rodo platų palaikymą judėti link visos ES masto draudimo išduoti vizas dabartiniams ir buvusiems Rusijos kariuomenės nariams, taip pat griežtinti taisykles Rusijos turistams. Tai po neformalaus ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Viklou grafystėje Airijoje pareiškė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

    Pasak jos, dalis šalių vis aiškiau vizas vertina kaip saugumo politikos instrumentą, ypač didėjant sabotažo ir hibridinių grėsmių rizikai Europos teritorijoje. Diskusijoms papildomo politinio svorio suteikė incidentas Leipcigo oro uoste, kurį Vokietija sieja su Maskva.

    Kas siūloma ir kodėl

    ES lygmeniu svarstoma schema apimtų draudimą išduoti trumpalaikes vizas asmenims, tarnavusiems Rusijos ginkluotosiose pajėgose nuo karo prieš Ukrainą pradžios. Kartu aptariamas ir platesnis turistinių vizų ribojimas, nors vizų politika daugeliu atvejų išlieka valstybių narių kompetencija.

    Ši tema glaudžiai siejama su sankcijų politika: Europos Komisija ankstesniame sankcijų pakete buvo siūliusi ambicingesnį draudimą, apimantį visus, prisidėjusius prie agresijos prieš Ukrainą. Derybų metu priemonė buvo susiaurinta, nes kai kurios valstybės kėlė praktinius įgyvendinimo klausimus, ypač dėl būtinybės vertinti prašymus individualiai ir galimų teisminių ginčų.

    Leipcigo incidentas atgaivino diskusiją

    Vokietijai viešai priskyrus bandymą įvykdyti dronų ataką Leipcigo oro uoste Rusijai, dalis ES šalių tai pateikia kaip argumentą griežtinti įvažiavimo kontrolę. Vokietijos žiniasklaidoje skelbta, kad vienas įtariamųjų galėjo patekti į Šengeno erdvę su Italijos išduota viza, nors Baltijos šalyse esą turėjo kriminalinį įrašą.

    Kaja Kallas pabrėžė, kad šią informaciją dar turi patvirtinti arba paneigti Vokietijos institucijos, tačiau pati logika esą aiški: jei vizų režimas išnaudojamas piktavališkiems tikslams, tai tampa visos ES vidaus saugumo klausimu, o ne vien migracijos ar turizmo politika.

    „Jeigu tai pasitvirtins, tai labai aiškiai parodo, kad vizos gali tapti priemone žmonėms, kurie siekia pakenkti, patekti į Europos Sąjungą“, – sakė Kaja Kallas.

    Kas toliau: įgyvendinimo priemonės ir valstybių vaidmuo

    Pagal jau priimtą teisinį pagrindą draudimas ir sugriežtinimai negalėtų veikti vien deklaracijų lygiu: būtinos papildomos įgyvendinimo priemonės, kurios apibrėžtų, kaip konsulatai ir pasienio institucijos identifikuotų rizikingus pareiškėjus. Pareigūnai yra nurodę, kad Europos Komisija tokius techninius sprendimus planuoja pateikti rudenį.

    Tuo pat metu dalis ES valstybių pastaraisiais mėnesiais didino spaudimą griežtinti Rusijos turistams taikomas taisykles. Argumentuojama, kad karui Ukrainoje intensyvėjant ir augant grėsmėms Europoje, ankstesnė praktika, leidžianti palyginti laisvai keliauti turizmo tikslais, vis sunkiau suderinama su saugumo realijomis.

    Italijos valdžia, kuriai šiame kontekste teko dalis politinio dėmesio dėl minėtų žiniasklaidos pranešimų, iki publikavimo momento viešo komentaro nepateikė. Tolesnė diskusijos kryptis priklausys nuo to, kokius konkrečius kriterijus pasiūlys Europos Komisija ir ar valstybės narės sutars dėl vienodesnio taikymo visoje Šengeno erdvėje.

  • Vokietija dėl drono su sprogmenimis incidento kaltina Rusiją: uždaromas konsulatas Bonoje ir „Rusų namai“ Berlyne

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas pareiškė, kad Rusija yra atsakinga už rugpjūtį Leipcigo oro uoste įvykusį incidentą, susijusį su dronu ir sprogstamosiomis medžiagomis. Pasak jo, išvados grindžiamos Vokietijos ir partnerių šalių saugumo tarnybų surinkta informacija.

    Užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pranešė, kad atsakydama į šį atvejį Vokietijos vyriausybė uždarys Rusijos konsulatą Bonoje ir Berlyno centre veikiantį „Rusų namų“ kultūros centrą. Šie sprendimai pristatomi kaip politinė ir diplomatinė reakcija į, Berlyno vertinimu, priešišką veiklą šalies teritorijoje.

    Kas žinoma apie incidentą Leipcige

    Leipcigo oro uostas yra vienas svarbiausių Vokietijos logistikos mazgų, ypač krovinių srautams, todėl bet koks su sprogmenimis siejamas incidentas šioje vietoje laikomas itin jautriu. Vokietijos pareigūnai viešai nedetalizavo, kokio tipo dronas buvo panaudotas ir kaip buvo identifikuotas galimas užsakovas.

    Vokietijoje pastaraisiais metais daugėja viešų įspėjimų dėl galimų diversijų, kibernetinių atakų ir bandymų daryti įtaką per tarpininkus. Tokie veiksmai dažnai apibūdinami kaip hibridinės grėsmės, kurios gali būti nukreiptos į transportą, energetiką ar gynybos pramonę.

    Vokietijos argumentai: hibridinės operacijos

    Vidaus reikalų ministras teigė, kad saugumo tarnybos jau kurį laiką stebi hibridines akcijas Vokietijoje ir Europos kaimynystėje. Anot jo, jos esą nukreiptos prieš kritinę infrastruktūrą, gynybos įmones ir paramą Ukrainai.

    „Jau kurį laiką mūsų saugumo tarnybos stebi hibridines akcijas Vokietijoje ir Europos kaimynystėje. Tarnybų ir partnerių išvados aiškiai rodo Rusijos dalyvavimą planuotose, įvykdytose ar sužlugdytose akcijose“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Nors detalės apie konkrečius įrodymus neatskleidžiamos, tokia praktika įprasta, kai kalbama apie žvalgybos informaciją, šaltinių apsaugą ar vykstančius tyrimus. Vis dėlto politinis pareiškimas paprastai reiškia, kad Berlynas laiko turimą medžiagą pakankama diplomatiniams žingsniams pagrįsti.

    Konsulato ir „Rusų namų“ uždarymas

    Johannas Wadephulas nurodė, kad uždaromas Rusijos konsulatas Bonoje bei „Rusų namai“ Berlyne, kurie oficialiai veikė kaip kultūrinė institucija. Vokietija tokius sprendimus aiškina siekiu sumažinti Rusijos diplomatinių ir su ja siejamų institucijų veiklos mastą šalyje.

    Kultūros centrai ir diplomatinės atstovybės dažnai atsiduria padidinto dėmesio zonoje, kai valstybės kaltina viena kitą žvalgybine veikla ar koordinuojamomis įtakos operacijomis. Tokiais atvejais priemonės apima personalo mažinimą, atstovybių veiklos apribojimus arba jų uždarymą.

    Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad Vokietija ir toliau rems Ukrainą, kovojančią su Rusijos agresija. Berlynas signalizuoja, kad incidentai Vokietijos teritorijoje, susiję su infrastruktūros ir transporto saugumu, bus vertinami ne tik kaip kriminaliniai, bet ir kaip nacionalinio saugumo klausimai.