CP v2

Tag: Vokietija

  • Europos persiginklavimas pakeitė žaidimą: karinės išlaidos pasiekė rekordą, JAV traukiasi

    Europos persiginklavimas pakeitė žaidimą: karinės išlaidos pasiekė rekordą, JAV traukiasi

    Pasaulis pasiekė naują rekordą

    Pasaulinės karinės išlaidos 2025 metais pasiekė apie 2,89 trilijono JAV dolerių, tai yra maždaug 2,67 trilijono eurų. Tokius skaičius skelbia Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas, pabrėždamas, kad augimas tęsėsi vienuoliktus metus iš eilės.

    Instituto vertinimu, išlaidas augino užsitęsę karai, didėjantis neapibrėžtumas ir geopolitiniai sukrėtimai. Kartu karinės išlaidos pasaulyje sudarė apie 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, tai aukščiausias lygis nuo 2009 metų.

    Europa tapo pagrindiniu varikliu

    Europa 2025 metais karines išlaidas padidino 14 proc. iki maždaug 864 mlrd. JAV dolerių, arba apie 799 mlrd. eurų. Tai buvo ryškiausias indėlis į bendrą pasaulinį šuolį, atspindintis spartėjantį persiginklavimą.

    Be Rusijos, didžiausia išlaidautoja regione tapo Vokietija: jos biudžetas gynybai, SIPRI skaičiavimu, išaugo 24 proc. iki 114 mlrd. JAV dolerių, arba apie 105 mlrd. eurų. Vokietija taip pat pirmą kartą nuo 1990 metų peržengė NATO rekomenduojamą 2 proc. BVP ribą ir pasiekė apie 2,3 proc.

    Ispanijos karinės išlaidos šoktelėjo 50 proc. iki 40,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 37 mlrd. eurų, ir pirmą kartą nuo 1994 metais sutarto tikslo perkopė 2 proc. BVP. NATO sąjungininkės vis dažniau kalba ir apie ambicingesnius ateities tikslus, tačiau šie planai vis dar kelia politinių diskusijų.

    JAV sumažėjimas, Azijos augimas

    Nors bendras pasaulio rodiklis kilo, augimo tempas 2025 metais sulėtėjo iki 2,9 proc., kai 2024 metais buvo 9,7 proc. SIPRI tai sieja su 7,5 proc. JAV karinių išlaidų kritimu po to, kai per metus nebuvo patvirtinta nauja finansinė parama Ukrainai.

    JAV vis tiek išliko didžiausia pasaulio išlaidautoja su 954 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 882 mlrd. eurų. Kinija, būdama antra, padidino išlaidas 7,4 proc. iki 336 mlrd. JAV dolerių, arba apie 311 mlrd. eurų, o dalis ekspertų atkreipia dėmesį į ribotą Pekino skaidrumą skelbiant realius mastus.

    Azijoje ir Okeanijoje išlaidos augo 8,1 proc. iki 681 mlrd. JAV dolerių, arba apie 629 mlrd. eurų, ir tai buvo didžiausias metinis šuolis regione nuo 2009 metų. SIPRI pabrėžia, kad dalis JAV sąjungininkių regione didina biudžetus ne tik dėl senų įtampų, bet ir dėl augančių abejonių dėl ilgalaikio Vašingtono įsipareigojimų stabilumo.

    Taivano karinės išlaidos, SIPRI duomenimis, paaugo 14 proc. iki 18,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 16,8 mlrd. eurų, ir pasiekė apie 2,1 proc. BVP. Japonija savo ruožtu išlaidas didino iki 62,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 57,5 mlrd. eurų, o tai sudarė maždaug 1,4 proc. BVP ir buvo aukščiausias santykis nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigos.

    Investuotojai sureagavo gynybos akcijomis

    Išlaidų bumas persimetė ir į finansų rinkas: 2025 metais stipriai brango gynybos sektoriaus bendrovių akcijos Europoje ir Azijoje. Pietų Korėjoje vienos didžiausių sektoriaus bendrovių vertė kilo kelis kartus, o analitikai tai sieja su augančiais užsakymais ir eksporto plėtra.

    Japonijoje investuotojų lūkesčius papildomai pakurstė politiniai signalai dėl didesnių įsipareigojimų gynybai ir švelninamos eksporto politikos. Europoje gynybos pramonės akcijų augimą stiprino tiek didėjantys nacionaliniai biudžetai, tiek Europos Sąjungos kryptis sparčiau mobilizuoti lėšas saugumui iki dešimtmečio pabaigos.

    „Karinės išlaidos tapo ne tik saugumo, bet ir pramonės politikos klausimu: valstybės siekia greičiau atkurti atsargas ir užsitikrinti tiekimo grandines“, – sakė SIPRI programos vadovas Nanas Tianas.

    SIPRI vertinimu, JAV karinių išlaidų sumažėjimas greičiausiai bus laikinas, o didieji biudžetai grįš su modernizacijos programomis ir naujais prioritetais. Tuo pat metu Europa ir Azija, panašu, ruošiasi ilgesniam laikotarpiui, kuriame gynybos finansavimas bus vienas svarbiausių valstybės išlaidų augimo veiksnių.

  • Saulės elektrinė, kuri turėjo gaminti energiją: mokslininkai po moduliais aptiko šimtus rūšių

    Saulės elektrinė, kuri turėjo gaminti energiją: mokslininkai po moduliais aptiko šimtus rūšių

    Saulės elektrinės dažniausiai siejamos su švaresne elektros gamyba ir mažesnėmis emisijomis, tačiau nauji tyrimai rodo dar vieną svarbų efektą. Kai dalis parkų planuojami nepaliekant žemės plikos, o įrenginių teritorijos prižiūrimos tausojančiai, po moduliais gali formuotis netikėtai turtingos buveinės.

    Vokietijoje atliktuose biologinės įvairovės stebėjimuose antžeminiuose saulės parkuose užfiksuota daugiau kaip 300 augalų rūšių. Kartu identifikuota per 30 žiogų ir skėrių rūšių, o taip pat registruota 13 skirtingų šikšnosparnių rūšių, besinaudojančių tokiose teritorijose susiklosčiusiomis sąlygomis.

    Kas keičiasi po moduliais?

    Pagrindinis skirtumas atsiranda tada, kai parkų plėtra derinama su vietine augalija ir ribojama intensyvi žemės dirbimo praktika. Dalis saulės elektrinių teritorijų yra aptvertos, rečiau trikdomos žmonių, jose paprastai nevyksta arimas ir sumažėja pesticidų bei herbicidų naudojimo poreikis.

    Modulių metamas šešėlis ir jų suformuojamas mikroklimatas taip pat turi įtakos: dirva dažniau išlaiko drėgmę, temperatūrų svyravimai tampa švelnesni. Tokios sąlygos palankios daugiametėms žolėms ir laukinėms gėlėms, kurios savo šaknimis stabilizuoja dirvožemį ir mažina erozijos riziką.

    Kodėl tai svarbu biologinei įvairovei?

    Įvairesnė augalija reiškia daugiau maisto ir slėptuvių vabzdžiams, o vabzdžių gausa pritraukia aukštesnių mitybos grandžių gyvūnus. Šikšnosparniai, kurie minta skraidančiais vabzdžiais, tokiuose plotuose gali rasti daugiau grobio, ypač jei aplinkinėse teritorijose vyrauja intensyvus žemės ūkis.

    Tyrėjai pabrėžia, kad saulės parkai savaime nėra garantuota „gamtos oazė“: daug lemia projektavimo ir priežiūros sprendimai. Jei teritorija nuolat šienaujama iki plikos vejos, dažnai trikdoma technikos arba naudojamos cheminės priemonės, biologinės įvairovės nauda gali būti gerokai mažesnė.

    Ką tai gali reikšti ateities projektams?

    Atsinaujinančios energetikos plėtra Europoje spartėja, todėl didėja ir konkurencija dėl žemės naudojimo. Dėl to vis dažniau ieškoma sprendimų, kaip mažinti infrastruktūros poveikį kraštovaizdžiui ir gamtai, o kartu išlaikyti ekonominį projektų gyvybingumą.

    Praktikoje tai reiškia aiškesnį dėmesį vietinių augalų mišiniams, švelnesniam šienavimo režimui, buveinių fragmentacijos mažinimui ir ilgalaikiam monitoringui. Tyrimai rodo, kad suderinus energijos gamybą su ekologiniais tikslais, saulės elektrinės gali tapti ne tik klimato politikos, bet ir biologinės įvairovės stiprinimo dalimi.

    Tokie rezultatai nekeičia fakto, kad kiekvienas projektas turi būti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į vietos ekosistemas ir saugomas teritorijas. Vis dėlto vis daugiau duomenų leidžia teigti: gerai suplanuota saulės elektrinė kartais sukuria sąlygas gamtai atsikurti ten, kur to mažiausiai tikėtasi.

  • „Ryanair“ traukiasi iš Berlyno bazės: kaltina mokesčius ir 27 proc. kritusį srautą

    „Ryanair“ traukiasi iš Berlyno bazės: kaltina mokesčius ir 27 proc. kritusį srautą

    Sprendimas įsigalios rudenį

    Didžiausia Europoje oro bendrovė „Ryanair“ pranešė, kad palaipsniui nutrauks veiklą savo bazėje Berlyne ir nuo spalio 24 dienos nebevykdys septynių čia bazuotų orlaivių operacijų. Aviakompanija teigia, kad tai reakcija į, jos vertinimu, prastėjančias verslo sąlygas Vokietijos sostinėje.

    Pasak „Ryanair“, žiemos sezono tvarkaraštyje skrydžių į Berlyną ir iš jo skaičius bus mažinamas perpus. Bendrovė taip pat nurodė, kad Berlyno oro uostas esą yra vienas silpniausiai atsigaunančių didžiųjų mazgų Europoje.

    Kodėl „Ryanair“ kaltina mokesčius

    Aviakompanija aiškina, kad kelionėms ir aviacijai taikomi mokesčiai Vokietijoje per pastaruosius metus išaugo ir daro tiesioginę įtaką bilietų kainoms bei paklausai. „Ryanair“ vadovybė viešai kritikavo Vokietijos aviacijos politiką, pabrėždama, kad aukšti mokesčiai ir rinkliavos mažina konkurencingumą, ypač pigių skrydžių segmente.

    Įmonė pateikė skaičius, rodančius įvairių rinkliavų augimą nuo 2019 metų: keleiviui tenkantis aviacijos mokestis, saugumo mokesčiai ir oro navigacijos paslaugų kaštai, o taip pat po pandemijos didėję oro uostų įkainiai. „Ryanair“ teigimu, tai formuoja kainų aplinką, kurioje bendrovei paprasčiau plėstis kitose Europos šalyse.

    Keleivių srautai ir orlaivių perkėlimas

    „Ryanair“ argumentuoja, kad keleivių srautas Berlyne, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 27 proc. Bendrovė nurodė, kad 2019 metais Berlyno oro uostai aptarnavo apie 36 mln. keleivių, o pernai šis skaičius siekė apie 26 mln.

    Pasak aviakompanijos, visi septyni Berlyne bazuoti orlaiviai bus perkelti į mažesnių kaštų oro uostus kitose Europos valstybėse, kur, kaip teigiama pranešime, aviacijos mokesčiai yra mažesni arba panaikinti. Tokia praktika pigių skrydžių bendrovėms įprasta: pajėgumai greitai nukreipiami į rinkas, kuriose tikimasi didesnės paklausos ir geresnės grąžos.

    Oro uostas sako: didinimo neplanuojame

    Berlyno Brandenburg oro uostas į „Ryanair“ pareiškimą sureagavo santūriau ir teigė nustebęs dėl tokio pranešimo. Oro uosto pozicija – derybos su oro bendrovėmis vyksta nuolat, o papildomas oro uosto mokesčių didinimas šiuo metu nėra planuojamas.

    „Esame nustebinti „Ryanair“ pranešimo šiuo metu. Su oro bendrovėmis derinamės nuolat, o oro uosto įkainių didinimas neplanuojamas“, – nurodė oro uostas.

    Ką tai reiškia keliautojams

    Praktinis poveikis keleiviams priklausys nuo to, kurie konkretūs maršrutai bus mažinami ir kaip greitai jų vietą užims kiti vežėjai. „Ryanair“ bazės uždarymas paprastai reiškia mažesnį ankstyvų rytinių ar vėlyvų vakarinių reisų pasirinkimą, nes bazuoti orlaiviai leidžia efektyviau planuoti dienos skrydžių grandinę.

    Kartu šis sprendimas atspindi platesnę tendenciją Europos aviacijoje: po pandemijos rinka auga netolygiai, o oro linijos vis jautriau reaguoja į mokesčius, oro uostų įkainius ir valstybines rinkliavas. Dėl to vežėjai dažniau peržiūri bazes ir maršrutų tinklą, kad pajėgumus sutelktų ten, kur sąnaudos mažesnės, o paklausa stabilesnė.

    Tuo pat metu Vokietijos finansų ministerija yra paskelbusi, kad federalinė vyriausybė pritarė planams mažinti skrydžių mokesčius iki 2024 metų lygio. Ministerija pabrėžė, kad svarbu, jog šie pokyčiai atsispindėtų keliautojams siūlomose kainose.

    „Federalinė finansų ministerija mano, kad svarbu, jog sumažinimai būtų perduoti keliautojams“, – teigiama ministerijos pozicijoje.

  • Vokietija sėdi ant 440 mlrd. eurų aukso: ekonomistai siūlo parduoti dalį rezervo

    Vokietija sėdi ant 440 mlrd. eurų aukso: ekonomistai siūlo parduoti dalį rezervo

    Vokietija valdo vieną didžiausių pasaulyje aukso atsargų, o viešojoje erdvėje vėl įsižiebė ginčas, ar dalį jų nereikėtų paversti pinigais. Vokietijos centrinis bankas Bundesbank turi apie 3 350 tonų aukso, nusileisdamas tik Jungtinėms Valstijoms.

    Pastaraisiais metais aukso kaina šoktelėjo, todėl bendra šių atsargų vertė vertinama maždaug 440 mlrd. eurų. Šis skaičius tapo argumentu tiems, kurie siūlo dalį rezervo panaudoti valstybės ir gyventojų finansiniam spaudimui mažinti.

    Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) vadovas Marcelis Fratzscheris teigia, kad aukso rezervas yra tarsi krizėms skirtas taupyklės fondas. Jo vertinimu, nedidelės dalies pardavimas galėtų padėti finansuoti priemones, kurios palengvintų naštą namų ūkiams ir verslui, arba būti nukreiptas į švietimą bei infrastruktūrą.

    Kontekstas tam palankus: infliacijos poveikis išlieka jautrus, o kai kurios vartojimo kategorijos brangsta sparčiau už bendrą vidurkį. Pavyzdžiui, su vairavimu susijusių prekių ir paslaugų krepšelis, skaičiuojamas Vokietijos statistikos institucijų, 2026 metų kovą buvo 6,7 proc. didesnis nei prieš metus.

    Kur laikomas Vokietijos auksas?

    Ne visas Bundesbank auksas yra Frankfurte. Apie 1 236 tonos laikomos JAV federalinio rezervo sistemos saugyklose Niujorke, dar apie 404 tonos saugomos Londone, o likusi dalis yra Vokietijoje.

    Tokia struktūra susiformavo istoriškai: po Antrojo pasaulinio karo Vokietija kaupė prekybos perteklių, o pagal Bretton Woods sistemą jis buvo konvertuojamas į auksą. Kai 8-ajame dešimtmetyje sistema žlugo, auksas daugeliu atvejų liko ten, kur buvo laikomas.

    Bundesbank yra vykdęs ir repatriaciją. 2017 metais iš Prancūzijos centrinio banko saugyklų buvo perkelta apie 374 tonos, kaip argumentą įvardijant bendrą euro zonos valiutą ir pasikeitusį atsargų valdymo poreikį.

    Politinis spaudimas didėja

    Diskusijos apie aukso grąžinimą į Vokietiją periodiškai atsinaujina, ypač augant geopolitinei įtampai. Kai kurie politikai ir mokesčių mokėtojų atstovai viešai kelia klausimą, ar pasitikėjimas JAV kaip saugotoja nebuvo susilpnintas pastarųjų metų politinių sprendimų.

    2026 metų kovą partija Alternatyva Vokietijai (AfD) Bundestage inicijavo siūlymą grąžinti visą valstybės auksą į šalį. Kartu buvo iškelta ir idėja, kad tokios atsargos ateityje galėtų tapti atrama galimai nacionalinei valiutai, kas faktiškai reikštų euro atsisakymo scenarijaus svarstymą.

    Kiti parlamentarai tokią kryptį atmetė, argumentuodami, kad diskusija tampa politiniu triukšmu, o atsargos Niujorke suteikia operacinį lankstumą. Taip pat pabrėžiama, kad auksas laikomas saugiai ir išlieka Bundesbank valdymo kontrolėje.

    Kodėl Bundesbank neskuba parduoti?

    Bundesbank nuosekliai laikosi pozicijos, kad aukso atsargos yra ilgalaikis pasitikėjimo finansų sistema ramstis. Centriniai bankai auksą paprastai vertina ne kaip kasdienį biudžeto finansavimo šaltinį, o kaip rezervą ekstremaliems sukrėtimams ir pasitikėjimo krizėms.

    Šalininkai, siūlantys parduoti dalį aukso, akcentuoja, kad tabu nėra būtinas, jei sprendimai būtų riboti, skaidrūs ir turėtų aiškų ekonominį tikslą. Vis dėlto praktikoje toks žingsnis reikštų ne tik finansinį, bet ir politinį signalą rinkoms, todėl sprendimų priėmėjai vengia staigių judesių.

    Kol kas aukso pardavimo idėja išlieka diskusijų lauke, o parlamente pasiūlymai dėl atsargų laikymo vietos ir valdymo nukreipiami svarstyti atsakingiems komitetams. Artimiausi sprendimai priklausys nuo infliacijos dinamikos, fiskalinio spaudimo ir politinės daugumos požiūrio į rezervų paskirtį.

  • Jurbarko tarptautinis bendradarbiavimas: kokios partnerystės veikia, o kurios liko tik popieriuje?

    Jurbarko rajono savivaldybė tarptautinį bendradarbiavimą daugiausia grindžia partnerystės ir draugystės sutartimis su Europos miestais bei savivaldybėmis. Šie susitarimai dažniausiai apima kultūrą, sportą, švietimą ir socialines iniciatyvas, o dalyje atvejų pereina ir į ekonominių ryšių paieškas.

    Pagal savivaldybės pateikiamą informaciją, vienas seniausių ryšių užmegztas su Laakdalu Flandrijoje Belgijoje, kur draugystės ir bendradarbiavimo susitarimas pasirašytas 1996 metais. Akcentuojami jaunimo mainai, nevyriausybinių organizacijų kontaktai ir kasmet rengiamos tarptautinės stovyklos.

    Kas veikia iki šiol?

    Tarp aktyvesnių krypčių išskiriami ryšiai su Crailsheimu Vokietijoje, kur bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2000 metais. Praktinė partnerystė siejama su kultūra, švietimu ir sportu, taip pat minimos tradicinės Jurbarko kolektyvų viešnagės ir oficialių delegacijų susitikimai.

    Su Rynu Lenkijoje taip pat pasirašyta sutartis 2000 metais, o bendradarbiavimas apibūdinamas kaip platus: nuo kultūros ir sporto iki turizmo bei ekonomikos. Pažymima ir itin sėkminga ugniagesių bendradarbiavimo kryptis, kuri dažnai tampa viena stabiliausių savivaldybių partnerystėse.

    Pastarąjį dešimtmetį aktyviau išskiriama Hainuvkos Lenkijoje kryptis, kur bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2019 metais, tačiau realūs bendri veiksmai pradėti dar 2013 metais. Minimi delegacijų mainai, bendri susitikimai su partneriais Berlyne ir planai plėsti projektus kultūros, sporto, turizmo, švietimo ir aplinkosaugos srityse.

    Kodėl kai kurios partnerystės pristigo tęstinumo?

    Ne visos sutartys ilgainiui išlaiko tą patį intensyvumą, nes savivaldybių bendradarbiavimą veikia administracinės reformos, finansavimo galimybės ir institucijų prioritetai. Pavyzdžiui, su Bogense Danijoje bendradarbiavimas 1999–2006 metais buvo aktyvus, tačiau po Danijos savivaldybių pertvarkos miestas tapo Nordfyn savivaldybės dalimi ir oficialus tęstinumas sumenko.

    Panašiai apibūdinama situacija su The Vale of Glamorgan Velse, kur susitarimas pasirašytas 1998 metais, o aktyvesnis etapas siejamas su 1998–2012 metais. Vėliau bendravimas tapo labiau nuotolinis, išliekant pavieniams ryšiams tarp institucijų ir žmonių.

    Su Lichtenberg Berlyne bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2003 metais, o pagrindinės sritys siejamos su kultūriniu vystymusi, švietimo inovacijomis, jaunimo užimtumu ir socialiniais klausimais. Tokiose partnerystėse tęstinumas dažnai priklauso nuo reguliariai atnaujinamų veiklos planų ir konkrečių projektų, kurie padeda sutartį paversti apčiuopiamais rezultatais.

    Ką duoda tokie susitarimai?

    Savivaldybių partnerystės paprastai vertingiausios tada, kai jos turi aiškų praktinį turinį: mokyklų ir jaunimo mainus, kolektyvų gastroles, bendras stovyklas, sporto renginius ar profesinių tarnybų bendradarbiavimą. Europoje tokios veiklos dažnai remiasi ir projektiniu finansavimu, todėl didžiausią naudą sukuria partneriai, kurie geba kartu parengti paraiškas ir įgyvendinti ilgalaikes iniciatyvas.

    Jurbarko atvejis rodo, kad dalis ryšių išlieka gyvi dešimtmečiais, kai bendradarbiavimas įsitvirtina bendruomenių lygmenyje ir remiasi organizacijų, mokyklų ar klubų ryšiais. Tuo pat metu administraciniai pokyčiai ar pasikeitę prioritetai gali susitarimus paversti labiau formaliais, jei nelieka reguliarių bendrų veiklų.