CP v2

Tag: Vokietija

  • Liepos investicijos Europoje: startuoliai pritraukė 8,6 mlrd. eurų, o pardavimų sandorių daugėja

    Liepos investicijos Europoje: startuoliai pritraukė 8,6 mlrd. eurų, o pardavimų sandorių daugėja

    Europos startuolių finansavimas 2026 metų liepos mėnesį išliko atsparus: nors sandorių skaičius mažėjo, pritraukta suma nežymiai ūgtelėjo. Per mėnesį paskelbti 267 finansavimo sandoriai, kai 2026 metų birželį jų buvo 293, tai yra 9 proc. mažiau.

    Vis dėlto bendra pritrauktų lėšų suma siekė 8,6 mlrd. eurų ir šiek tiek viršijo birželio 8,3 mlrd. eurų. Tokia dinamika rodo, kad rinka juda link didesnių, bet retesnių investicinių raundų, o kapitalas telkiasi į brandesnius projektus.

    Didžiausi raundai ir neatskleistos sumos

    Iš 267 liepos sandorių 14 įmonių pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų kiekviena, o 35 sandorių vertė nebuvo viešai atskleista. Neatskleistų sumų dalis dažnai apsunkina pilną rinkos vaizdą, tačiau kartu signalizuoja, kad dalis investuotojų ir įmonių renkasi didesnį konfidencialumą.

    Didžiausias mėnesio sandoris fiksuotas Vokietijoje: gynybos ir DI srityje veikianti „Helsing“ užsitikrino apie 1,7 mlrd. eurų vertės E serijos investiciją. Įmonės vertinimas šiame etape siekė apie 16,6 mlrd. eurų.

    DI – tarp ryškiausių krypčių

    Sektorių pjūvyje liepos mėnesį daugiausia dėmesio sulaukė dirbtinis intelektas: pagal investicijų apimtį DI įvardijamas kaip lyderiaujanti kryptis. Investuotojų interesą čia palaiko praktiniai pritaikymo scenarijai, ypač saugumo, programinės įrangos ir automatizavimo sprendimuose.

    Finansavimo koncentracija į DI taip pat atspindi platesnę tendenciją: investuotojai dažniau renkasi sritis, kuriose matomas aiškesnis produktyvumo šuolis ir greitesnė komercializacija. Tuo pat metu didėja reikalavimai dėl duomenų, saugumo ir atitikties, kas gali lemti aukštesnę įėjimo kartelę mažesniems žaidėjams.

    Vokietija pirmauja, o „exits“ aktyvėja

    Šalių reitinge pagal pritrauktas lėšas lyderiavo Vokietija: per 48 sandorius surinkta apie 3,5 mlrd. eurų. Tai pabrėžia, kad didelės ekonomikos su stipresne pramonės baze ir gynybos, inžinerijos bei programinės įrangos ekosistemomis šiuo metu gali lengviau pritraukti didžiuosius raundus.

    Dar vienas svarbus signalas rinkai – pagyvėję pasitraukimai: liepos mėnesį užfiksuotas 51 „exits“ sandoris, kai birželį jų buvo 39. Aktyvumas išsisklaidė per įvairius sektorius, o dažniausiai minimos kryptys apėmė programinę įrangą, DI, finansų technologijas, sveikatos technologijas ir žmogiškųjų išteklių technologijas.

  • Po statybų aikštele aptiko 2 500 metų gyvenvietę: archeologus pribloškė paslaptingas griovys

    Po statybų aikštele aptiko 2 500 metų gyvenvietę: archeologus pribloškė paslaptingas griovys

    Vokietijoje, prieš pradedant statybos darbus ir į teritoriją įleidžiant sunkiąją techniką, archeologai atliko privalomus žvalgomuosius kasinėjimus. Iš pradžių tikėtasi pavienių senovės pėdsakų, tačiau netrukus paaiškėjo, kad po dirvožemiu slypi gerokai didesnis kompleksas.

    Tyrėjai aptiko ūkinių duobių, medinių konstrukcijų pėdsakų ir keramikos fragmentų, leidžiančių datuoti vietovę maždaug V amžiumi prieš mūsų erą. Tokie radiniai rodo, kad čia galėjo veikti gerai organizuota ankstyvojo geležies amžiaus bendruomenė, o gyvenvietės mastas pranoko pirmines prielaidas.

    Retas radinys iš geležies amžiaus

    Tarp artefaktų išsiskyrė beveik nepažeistas keraminis dubuo, kuriam gali būti apie 2 500 metų. Archeologų teigimu, tokios būklės indai geležies amžiaus paminkluose randami palyginti retai, nes keramika dažnai būna sutrupėjusi arba išblaškyta vėlesnių žemės darbų.

    Indas galėjo būti naudojamas maistui ruošti ar laikyti, o laboratoriniai tyrimai gali pateikti papildomų užuominų apie kasdienybę. Specialistai tikisi aptikti mikroskopinių likučių, kurie padėtų nustatyti, kokie produktai ar medžiagos jame buvo laikomos.

    Griovys, kuris kelia klausimų

    Daugiausia diskusijų sukėlė platus griovys, kertantis dalį tyrinėjamos teritorijos. Kol kas jo paskirtis nėra aiški, todėl svarstoma keletas scenarijų, kurie bus tikrinami tolesniais tyrimais.

    Griovys galėjo žymėti gyvenvietės ribą, atlikti gynybinę funkciją arba būti skirtas vandeniui nuvesti nuo užstatytų vietų. Taip pat neatmetama ir simbolinė reikšmė, kai tokie įrenginiai naudojami erdvės organizavimui ar atskyrimo principui pabrėžti.

    Kas paaiškėjo apie bendruomenę?

    Nors mediniai pastatai iki mūsų dienų neišliko, stulpaviečių ir konstrukcijų pėdsakai leidžia atkurti buvusių statinių planą. Tai padeda spręsti, kad gyventojai gyveno sėsliai, o jų ūkis rėmėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste.

    Šis atradimas svarbus ir regiono istorijai, nes ankstesnės prielaidos rodė, kad kai kurios Bochum apylinkės geležies amžiuje buvo apgyvendintos menkiau. Nauji duomenys leidžia manyti, kad čia jau tada galėjo būti aktyvus, pastovus gyvenimas dar iki ryškesnių romėnų įtakų.

    Artimiausiu metu archeologai planuoja detaliai dokumentuoti visus objektus, paimti mėginius laboratorijoms ir nustatyti tikrąjį gyvenvietės mastą. Tikimasi, kad po žeme gali slėptis daugiau radinių, kurie tiksliau atskleis, kaip prieš 2 500 metų buvo organizuota ši vieta ir jos aplinka.

  • Vokietijoje aptikta galimai seniausia šalyje kukmedžio legenda: jam priskiria apie 1 100 metų

    Vokietijoje aptikta galimai seniausia šalyje kukmedžio legenda: jam priskiria apie 1 100 metų

    Pietų Vokietijos Allgäu regione, atokioje alpinėje pievoje, dendrologai aptiko kukmedį, kurio amžius, jų vertinimu, gali siekti apie 1 100 metų. Jei skaičiavimai pasitvirtins, tai būtų seniausias žinomas medis Vokietijoje ir vienas iš ryškiausių gyvosios gamtos paveldo objektų Alpėse.

    Medis auga tarp Steibio ir Balderschwango, maždaug 1 100 metrų aukštyje virš jūros lygio, šiaurės vakarų šlaite. Tokia vieta kukmedžiui nėra palanki: žiemos pusmetį saulės beveik nepasiekia, o temperatūra šiame aukštyje žemesnė nei pietiniuose šlaituose.

    Kaip nustatytas amžius

    Vokietijos dendrologų draugija kukmedžio amžių vertina pagal kamieno parametrus, augavietės sąlygas ir rūšies augimo ypatumus. Nurodoma, kad kamieno apimtis siekia apie 5,1 metro, o pats medis išsiskiria neįprastai sudėtinga, iš kelių segmentų susiformavusia kamieno struktūra.

    Tokio amžiaus medžių atveju tikslus datavimas yra sudėtingas, nes senų kukmedžių kamienuose dažnai būna tuštumų, puvinio ar suirusių metinių rievių, o įprastas rievėjimas ne visada įmanomas. Dėl to mokslininkai dažnai remiasi kelių metodų deriniu ir atsargiu, intervalais pateikiamu vertinimu.

    Kodėl medis galėjo išgyventi

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad medžiai „sensta“ kitaip nei gyvūnai: jie nuolat atnaujina audinius, o dalis senų dalių palaipsniui nunyksta. Be to, didelę reikšmę turi šaknų sistema, kuri, būdama po žeme, gali išlikti gyvybinga ilgiau nei matoma antžeminė dalis.

    Vienas iš paaiškinimų, kodėl kukmedis išliko šimtmečius, yra jo augavietės izoliacija. Atokumas mažina žmogaus ūkinės veiklos poveikį, o pats kukmedis pasižymi atsparumu ir gebėjimu lėtai, bet stabiliai augti net ribinėmis sąlygomis.

    „Jo kamienas yra tarsi svajonių paminklas: plyšiai, gumbai, briaunos, įtrūkimai ir ertmės sudaro labai skirtingas dalis“, – sakė Drezdeno technikos universiteto medžių biologijos profesorius emeritas Andreasas Roloffas.

    Kukmedis ir Europos istorija

    Kukmedis Europoje turi išskirtinę kultūrinę reikšmę: jo mediena nuo seno vertinta dėl tvirtumo ir elastingumo. Allgäu radinys priminė ir garsųjį ledynuose rastą Ötzį, kurio medžioklės lankas buvo pagamintas iš kukmedžio medienos.

    Naujasis kukmedžio vertinimas, jei bus patvirtintas, galėtų pakeisti iki šiol dažniausiai minimą Vokietijos „seniausio medžio“ titulą. Anksčiau juo dažnai laikyta maždaug 1 000 metų amžiaus liepa Žemutinėje Saksonijoje, o tarp senųjų milžinų minimas ir apie 900 metų siekiantis ąžuolas, išsiskiriantis ypač didele kamieno apimtimi.

    Pasauliniu mastu seniausių medžių rekordai dažniausiai siejami su ilgaamžėmis pušimis, kurių antžeminės dalys skaičiuoja daugiau nei 5 000 metų. Taip pat žinomi atvejai, kai ypač senas yra ne kamienas, o šaknų sistema ar kloninė kolonija, galinti egzistuoti dešimtis tūkstančių metų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokie radiniai svarbūs ne vien dėl rekordų. Ilgaamžiai medžiai yra vertingi genetinės įvairovės, ekosistemų stabilumo ir klimato kaitos tyrimams, o jų apsauga dažnai tampa ir vietos bendruomenių, ir gamtosaugos institucijų prioritetu.

  • Mažas sidabrinis amuletas Vokietijoje atskleidė stulbinančią žinią apie krikščionybės pradžią

    Mažas sidabrinis amuletas Vokietijoje atskleidė stulbinančią žinią apie krikščionybės pradžią

    Archeologai, tyrinėję senovės romėnų miesto Nidos teritoriją dabartinio Frankfurto apylinkėse, aptiko radinį, kuris gali pakeisti supratimą apie ankstyvąją krikščionybę į šiaurę nuo Alpių. Senoviniame kapinyne rastas vyro kapas, datuojamas maždaug 230–270 metais, o palaidotajam po smakru gulėjo nedidelis sidabrinis amuletas.

    Manoma, kad amuletas buvo nešiojamas ant kaklo dar žmogui esant gyvam, o vėliau įdėtas į kapą kaip asmeninis, simbolinę apsaugą turėjęs daiktas. Iš pradžių tai atrodė kaip eilinis romėniškos epochos papuošalas, tačiau detalesni tyrimai parodė, kad jo viduje slypi kur kas daugiau.

    Paaiškėjo, kad amulete yra itin plona sidabrinė plokštelė, suvyniota į ritinėlį ir padengta tekstu. Problema buvo ta, kad po beveik dviejų tūkstančių metų metalas tapo trapus, todėl bet koks bandymas ritinėlį išvynioti fiziškai būtų galėjęs jį visiškai sunaikinti.

    Lūžis įvyko pritaikius labai didelės raiškos kompiuterinę tomografiją ir trimatį skenavimą, leidusį perskaityti tekstą jo neatveriant. Mokslininkai sukūrė 3D modelį ir ilgus mėnesius dėliojo užrašą tarsi sudėtingą dėlionę, kol pavyko atkurti aštuoniolika lotyniško teksto eilučių.

    Tyrėjus ypač sudomino tai, kad užrašas buvo lotynų kalba, nes panašiuose to laikotarpio amuletuose dažniau aptinkami graikiški ar hebrajiški įrašai. Inskripcijoje aiškiai minimas Jėzus Kristus kaip Dievo Sūnus, taip pat pateikiamos maldos ir apsauginės formulės, būdingos asmeniniam pamaldumui.

    Didelio dėmesio sulaukė ir frazė Šventas, Šventas, Šventas, kuri, istorikų vertinimu, plačiau įsitvirtino vėlesniais amžiais. Be to, tekste minimas šventasis Titas, apaštalo Pauliaus mokinys, o tai laikoma vienu ankstyviausių žinomų šios figūros paminėjimų tokio tipo asmeniniuose religiniuose tekstuose.

    Dar vienas išskirtinis bruožas tas, kad užrašas yra visiškai krikščioniškas. III amžiaus amuletuose neretai susipindavo kelių religinių tradicijų elementai, tačiau šiuo atveju nepastebėta nuorodų į kitus kultus, o tai leidžia kalbėti apie aiškią ir nuoseklią savininko tapatybę.

    Kontekstas taip pat svarbus: III amžiuje krikščionybė Romos imperijoje dar nebuvo oficialiai pripažinta, o tikintieji kai kuriais laikotarpiais patirdavo spaudimą ir persekiojimus. Todėl amuleto nešiojimas su tokia tiesmuka žinute galėjo būti ne tik tikėjimo, bet ir asmeninės drąsos ženklas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad iki šiol patikimiausi krikščionių buvimo į šiaurę nuo Alpių įrodymai dažniau buvo siejami su IV amžiumi. Šis radinys leidžia datą pastumti bent keliais dešimtmečiais atgal, o kai kurių tyrėjų vertinimu, galbūt net priartėti prie šimtmečio ribos.

    Tokie atradimai vis dažniau susiję su naujomis technologijomis: pažangus skenavimas ir skaitmeninė rekonstrukcija leidžia „perskaityti“ trapius artefaktus jų nepažeidžiant. Archeologijoje tai tampa viena svarbiausių tendencijų, nes suteikia galimybę analizuoti unikalius radinius, kurių anksčiau tiesiog nebūtų buvę įmanoma saugiai ištirti.

    Šiuo atveju nedidelis sidabrinis amuletas iš Romos laikų kapo virto reikšmingu dokumentu, papildančiu ankstyvosios krikščionybės istoriją Europoje. Tolimesni tyrimai turėtų padėti tiksliau įvertinti, kokio masto galėjo būti krikščionių bendruomenės šiauriniuose imperijos regionuose ir kaip sparčiai tikėjimas plito už tradicinių centrų ribų.

  • Pentagono paviešinti NSO dokumentai: kodėl juose nuolat minima Vokietija ir ką tai reiškia

    Pentagono paviešinti NSO dokumentai: kodėl juose nuolat minima Vokietija ir ką tai reiškia

    Ką atskleidžia nauji dokumentai

    Paviešinti JAV gynybos institucijų archyvai apie neatpažintus reiškinius danguje pateikia platesnį vaizdą nei pavienės sensacingos istorijos. Dalis medžiagos apima ne tik pastarųjų dešimtmečių karinius pranešimus, bet ir Antrojo pasaulinio karo laikotarpį, kuriame dažnai minima Vokietija.

    Dokumentuose matyti, kad kariškiai ir žvalgybos struktūros ilgą laiką fiksavo neįprastus objektus ir bandė suprasti, ar tai gali būti priešo technologijos, atmosferos reiškiniai, klaidingi stebėjimai ar dar nepaaiškinti veiksniai. Nors visuomenėje dažnai kalbama apie NSO, oficialioje terminijoje vis dažniau vartojamas terminas UAP, pabrėžiantis, kad kalbama apie anomalijas, o ne prielaidą apie nežemišką kilmę.

    Antrojo pasaulinio karo šešėlis

    Vienas ryškiausių istorinių epizodų siejamas su sąjungininkų pilotų pranešimais 1944–1945 metais. Jie aprašė greitai judančius švytinčius objektus, pasirodančius šalia lėktuvų virš Vokietijos ir kartais lydinčius juos skrydžio metu.

    Šie reiškiniai vėliau praminti Foo Fighters ir tapo ilgalaikiu karinės aviacijos folkloro elementu. Išslaptintoje medžiagoje akcentuojama, kad tuo metu buvo tikrinamos įvairios versijos, tačiau vienareikšmio paaiškinimo nebuvo, o dalis ataskaitų ilgą laiką liko įslaptintos.

    „Britų institucijos tuomet vertino, kad šie pranešimai išlieka mįsle, nors buvo nagrinėjami kaip potenciali grėsmė“, – teigiama dokumentuose minimų vertinimų santraukose.

    FBI užuominos apie „nacių NSO“

    Paviešintoje medžiagoje aptinkami ir istoriniai FBI dokumentai, kuriuose pasirodo pranešimų apie tariamus Vokietijos bandymus kurti disko formos skraidančius aparatus. Tokios užuominos dažniausiai siejamos su pokario laikotarpio informatorių pasakojimais, gandais ir žvalgybine informacija, kai sąjungininkai aktyviai ieškojo pažangių Vokietijos technologijų.

    Patys dokumentai pabrėžia, kad tai nėra techniniais tyrimais pagrįstos išvados ar patvirtinti operatyviniai duomenys. Istorikai tokias istorijas dažnai aiškina kaip platesnio konteksto dalį, kai apie slaptus ginklus sklandė daug spekuliacijų, o kiekvienas neįprastas pranešimas galėjo būti vertinamas per galimos karinės grėsmės prizmę.

    Šiuolaikiniai tyrimai ir didesnis skaidrumas

    Greta istorinių bylų archyvuose yra ir naujesnių laikų medžiagos, susijusios su JAV kariškių fiksuotais neįprastais objektais. Po 2017 metais viešumoje išaugusio dėmesio Pentagonas ir kitos institucijos plėtė duomenų rinkimo bei vertinimo sistemas, siekdamos standartizuoti pranešimus ir geriau įvertinti rizikas.

    Viešai skelbti įrašai, įskaitant JAV karinio laivyno pilotų filmuotą medžiagą, sustiprino visuomenės susidomėjimą. Tuo pat metu oficialūs vertinimai dažniausiai laikosi atsargios pozicijos: ne visi atvejai paaiškinami iš karto, tačiau tai savaime nereiškia nežemiškos kilmės.

    Kodėl Vokietija dokumentuose minima taip dažnai

    Vokietijos paminėjimai dažniausiai kyla iš dviejų sluoksnių: karo laikų liudijimų, kai incidentai fiksuoti virš Vokietijos teritorijos, ir pokario žvalgybos domėjimosi slaptomis nacistinės Vokietijos technologijomis. Abu šie kontekstai labiau atspindi to meto saugumo situaciją ir institucijų darbo logiką, o ne pateikia tiesioginius įrodymus apie „skraidančias lėkštes“.

    Bendra dokumentų kryptis aiški: jie rodo ilgalaikį ir sistemingą bandymą paaiškinti neįprastus reiškinius, kurie kartais turi labai žemiškus paaiškinimus, o kartais kol kas lieka neapibrėžti. Tačiau paviešinta medžiaga nepateikia patikimų įrodymų nei apie veikiančius nacistinius „skraidančius diskus“, nei apie nežemiškas transporto priemones.

  • Mažos Vokietijos salos savaitgaliui: nuo Hidenzės iki Neuverko, kur pailsėsite be minių

    Mažos Vokietijos salos savaitgaliui: nuo Hidenzės iki Neuverko, kur pailsėsite be minių

    Kalbant apie Vokietijos salas, dažniausiai minimos Syltas, Riugenas ar Uzedomas, tačiau šalies pakrantėse ir ežeruose yra ir mažesnių vietų, kurios keliautojams siūlo tai, ko vis dažniau ieškoma: lėtesnį ritmą, gamtą ir mažiau žmonių. Tokios salos ypač tinka trumpoms išvykoms, kai norisi persikrauti neišleidžiant laiko spūstims ir eilėms.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija rinktis ramesnes kryptis, keliauti ne piko metu ir planuoti trumpus, bet kokybiškus pabėgimus. Mažesnės salos tam palankios dar ir dėl to, kad daugelyje jų ribojamas automobilių eismas, o tai natūraliai kuria lėtesnę, saugesnę ir tylesnę aplinką.

    Baltijos jūros salos be skubos

    Hidenzė Meklenburge-Pomeranijoje yra apie 17 kilometrų ilgio, joje nėra automobilių, todėl sala geriausiai pažįstama dviračiu, pėsčiomis arba arklio traukiamu vežimu. Keliautojus vilioja ilgi smėlio paplūdimiai, kopos ir šiaurinėje dalyje esantis Dornbušas su švyturiu.

    Vos už tilto nuo Riugeno esanti Umanz sala laikoma viena tyliausių Vokietijos Baltijos jūros salų. Lygios pievos, druskingos pakrančių pelkės ir maži kaimai ypač patrauklūs paukščių stebėtojams, o rudenį čia dažnai galima pamatyti įspūdingus gervių būrius.

    Poelio sala, įsikūrusi tarp Vismaro ir Riugeno, neretai nuvertinama, nors joje nestinga plataus pajūrio ir ramaus kurortinio tempo. Populiarios išvykos dviračiais pakrante, pasivaikščiojimai ir Timmendorfo švyturio lankymas, o didžiausias privalumas tas pats kaip ir mažesnėse salose: mažiau masinio turizmo.

    Šiaurės jūros vatai ir ribojamas turizmas

    Vilm sala prie Riugeno krantų yra viena griežčiausiai saugomų Vokietijoje, todėl lankytojų skaičius čia ribojamas, o patekti galima tik su organizuotomis ekskursijomis. Tokia tvarka leidžia išsaugoti senus bukų miškus ir jautrias pakrančių ekosistemas, todėl Vilm dažniau renkasi gamtos mylėtojai, ieškantys išskirtinės, bet atsakingos patirties.

    Neuverkas politiškai priklauso Hamburgui, tačiau yra apie 100 kilometrų nuo miesto, Šiaurės jūros vatuose prie Žemutinės Saksonijos krantų. Atoslūgio metu į salą galima patekti pėsčiomis arba arklio traukiamu vežimu per potvynių ir atoslūgių formuojamą kraštovaizdį, o nakvynė čia dažnai apibūdinama kaip reta proga išgirsti beveik visišką tylą.

    Rytų Fryzų salos, tokios kaip Baltrumas, Langeogas, Špykeroogas, Vangerogas ar Juistas, taip pat garsėja automobilių ribojimais, kopomis ir ilgais paplūdimiais. Keliautojams, norintiems daugiau ramybės, verta planuoti pavasarį ar rudenį, kai mažėja srautai, o pakrantės pasivaikščiojimai tampa ryškiausiu kelionės akcentu.

    Salos patirtis ir pietuose

    Salos Vokietijoje nebūtinai reiškia tik Baltijos ar Šiaurės jūrą: jų yra ir pietuose, pavyzdžiui, Chiemzės ežere, Alpių papėdėje Bavarijoje. Čia salos suteikia kitokią nuotaiką, kai vandens peizažai derinami su kalnų panoramomis ir istoriniu paveldu.

    Fraueninsel sala Chiemzėje yra nedidelė ir be automobilių, o jos širdis – benediktinių vienuolynas Frauenwörth, įkurtas dar 782 metais. Herreninsel sala labiausiai žinoma dėl Herrenchiemsee rūmų, kuriuos 1878 metais pradėjo statyti Bavarijos karalius Liudvikas II, o likusi salos dalis vilioja miško takais ir ramesnėmis ežero pakrantėmis.

    Greta jų esanti Krautinsel yra negyvenama ir skirta gamtai, todėl ją dažniausiai apžiūri tie, kurie nori tiesiog pasigrožėti ežero ekosistemomis iš valties. Šis trejetas primena, kad trumpa kelionė į salą gali būti ne tik apie maudynes, bet ir apie tylą, pasivaikščiojimus bei lėtesnį, labiau apgalvotą poilsį.

  • Hamburgo „Pride“ eitynės su dviguba apsauga: po Berlyno išpuolio bendruomenė svarsto, ką tai keičia

    Hamburgo „Pride“ eitynės su dviguba apsauga: po Berlyno išpuolio bendruomenė svarsto, ką tai keičia

    Renginys vyksta įtemptame fone

    Hamburge šeštadienį vyko vienos didžiausių Vokietijoje „Pride“ eitynių, tačiau šiemet jos pažymėtos išskirtinėmis saugumo priemonėmis. Sprendimas sustiprinti apsaugą priimtas praėjus savaitei po mirtino išpuolio netoli Berlyno „Pride“ renginio, kuris sukrėtė šalį.

    Organizatoriai skelbė besitikintys apie 250 000 dalyvių, o renginio šūkis šiemet akcentavo solidarumą ir siekį gyventi be baimės. Toks tonas, kaip pažymi renginio rengėjai ir politikai, tapo ne tik vertybiniu pareiškimu, bet ir atsaku į realias grėsmes.

    Berlyno ataka pakeitė planus

    Pranešama, kad tarp eitynių kolonų paskutinę akimirką atsirado ir Berlyno „Pride“ platforma, skirta Christopher Street Day tradicijai. Joje buvusių žmonių paprašyta vilkėti tamsius drabužius kaip pagarbos ženklą praėjusios savaitės aukoms.

    Išpuolis Berlyne įvyko liepos 25 dieną, kai vyras mikroautobusu rėžėsi į minią keli šimtai metrų nuo renginio uždarymo šventės, o vėliau, kaip skelbiama, dar sužeidė žmones aštriu ginklu. Per ataką vienas žmogus žuvo, dar 29 buvo sužeisti.

    Policija: pajėgos padvigubintos

    Hamburgo policija teigė, kad šiemet į gatves išleista maždaug dukart daugiau pareigūnų nei pernai. Tikslas buvo ne tik greitesnė reakcija į galimus incidentus, bet ir matomas saugumo užtikrinimas, turint omenyje jautrų renginio kontekstą.

    Vokietijos prokuratūra ir tyrėjai Berlyno byloje skelbė, kad 21 metų įtariamasis Abdul Ballout žuvo susirėmimo su policija metu. Taip pat buvo pranešta apie rastą vaizdo įrašą, kuriame asmuo, laikomas įtariamuoju, prisiima atsakomybę ir deklaruoja ištikimybę „Islamo valstybės“ grupuotei.

    „Po žiauraus išpuolio Berlyne daugelis queer bendruomenėje ir visuomenėje svarsto, ar šiandien gatvė yra tinkama vieta“, – sakė Hamburgo vicemerė Katharina Fegebank.

    „Kaip tik dabar turime išeiti, ginti įvairovę, laisvę ir atvirą visuomenę, solidarizuotis su queer bendruomene“, – pridūrė ji.

    Vienas svarbiausių šių metų eitynių akcentų tapo žinutė, kad viešos erdvės neturi būti perleidžiamos smurtui ar bauginimui. Renginio dalyviai kalbėjo apie pareigą išlikti matomiems ir kartu pripažino, kad daliai žmonių sprendimą dalyvauti temdė nerimas dėl saugumo.

  • Ledų kaušelis Europoje pabrango: kur už jį dirbti tenka ilgiausiai ir ką rodo Lietuva

    Ledų kaušelis Europoje pabrango: kur už jį dirbti tenka ilgiausiai ir ką rodo Lietuva

    Ledų kainos Europoje išlieka jautrus pragyvenimo kainų barometras: nors bendras maisto infliacijos spaudimas pastaruoju metu silpnėja, atostogų sezonu populiariausių desertų kainos turistinėse vietose vis dar šauna į viršų. „Euronews“ palyginimas, apėmęs 10 šalių, parodė, kad vieno kaušelio kaina svyravo maždaug nuo 1,15 iki 4,10 euro.

    Tyrimas rėmėsi žurnalistų surinktomis kainomis ir naujausiomis rinkos apklausomis, todėl tai nėra oficiali nacionalinė statistika. Vis dėlto skaičiai leidžia palyginti tendencijas ir suprasti, kodėl tas pats produktas skirtingose šalyse kainuoja labai nevienodai.

    Kodėl kainos taip skiriasi?

    Kainų skirtumus lemia ne tik valstybės, bet ir labai konkrečios aplinkybės: vieta, nuomos kaštai, porcijos dydis, skoniai ir net valiutų svyravimai, kai kainos perskaičiuojamos į eurus. Pavyzdžiui, įprastose vietose Graikijoje kaušelis kainuoja apie 2,60 euro, tačiau turistinėse salose kaina gali pakilti iki 4–6 eurų.

    Turistiniuose Turkijos kurortuose kainos taip pat padidėjo: palyginime minėta, kad kaušelis gali kainuoti apie 1,85–2,20 euro, nors įprastesnėse Stambulo vietose vidutinė kaina buvo mažesnė. Jungtinėje Karalystėje tiesioginis palyginimas sudėtingesnis, nes dažnesnis pasirinkimas yra minkšti ledai ragelyje arba fasuoti gaminiai, o ne atskiri kaušeliai ledainėse.

    Kiek darbo minučių kainuoja kaušelis?

    Vien tik eurais išreikšta kaina neparodo, kiek ledai iš tiesų „kainuoja“ vietos gyventojui. Todėl „Euronews“ skaičiavo, kiek gryno darbo laiko reikia vienam kaušeliui įpirkti, palyginimo kainas sugretinę su atlygio po mokesčių ir darbo valandų duomenimis.

    Rezultatas išryškino didžiausią kontrastą tarp Graikijos ir Vokietijos. Vokietijoje vienam kaušeliui, pagal taikytas prielaidas, pakanka apie 7,4 minutės gryno darbo laiko, o Graikijoje – apie 20,9 minutės, tai yra beveik tris kartus daugiau.

    Kitose šalyse rodikliai išsidėstė tarp šių kraštutinumų: Jungtinėje Karalystėje apie 9,3 minutės, Belgijoje 11,4 minutės, Italijoje 13,2 minutės, Prancūzijoje 14,5 minutės. Turkija, Lenkija ir Ispanija buvo arti 15 minučių, Portugalija – apie 16,6 minutės.

    Infliacija lėtėja, bet kainos nebegrįžta

    Ledų kainas ypač stipriai veikė pastarųjų metų energijos ir gamybos sąnaudų šuoliai. Graikijoje vietos rinkos atstovai žiniasklaidai yra minėję, kad nuo 2020 metų kainos galėjo būti pakilusios apie 20 proc., daugiausia dėl energijos kaštų sukaupto poveikio, o didesnė dalis naujausių brangimų teko 2025 metams.

    Eurostat harmonizuotas ledų, valgomųjų ledų ir šerbetų kainų indeksas rodo, kad spaudimas ėmė slūgti: per metus iki 2026 metų birželio Europos Sąjungoje indeksas sumenko 0,4 proc., euro zonoje – 0,2 proc. Vis dėlto tai nereiškia, kad kainos grįžo į ikipandeminį lygį, o tik tai, kad jos buvo mažesnės nei prieš metus.

    Skirtumai tarp valstybių išlieka ryškūs: kai kur fiksuotas kainų kritimas, o kitur – augimas. Tarp labiausiai išsiskiriančių augimo atvejų „Euronews“ pateiktuose duomenyse minima Lietuva, kur šioje kategorijoje per metus užfiksuotas 7,9 proc. padidėjimas, nusileidęs tik kelioms kitoms šalims.

    Praktikoje tai reiškia, kad vartotojai, net ir girdėdami apie lėtėjančią infliaciją, vis tiek gali jausti, jog vasaros išlaidos nesumažėjo. Ypač ten, kur kainas dar labiau kelia sezoniškumas, didelis turistų srautas ir brangios komercinių patalpų nuomos.

  • Vokietija ruošiasi pratęsti pasienio patikras po rugsėjo: sprendimą paskatino krizė Seutoje

    Vokietija ketina tęsti laikinąsias pasienio patikras visuose sausumos pasienio punktuose ir po rugsėjo, pranešė naujienų agentūra dpa, remdamasi šalies vidaus reikalų ministro Alexanderio Dobrindto komentarais. Pasak jo, sprendimas susijęs su didėjančiu neteisėtos migracijos spaudimu Europos Sąjungos išorės pasienyje.

    Ministras nenurodė, iki kada tiksliai patikros būtų pratęstos, tačiau pabrėžė, kad situacija Ispanijai priklausančiame Seutos mieste Šiaurės Afrikoje parodė, kaip greitai gali išaugti rizikos nelegalios migracijos srityje. Vokietijos pozicija, anot jo, yra išlaikyti lankstų ir prie situacijos pritaikytą tikrinimą ES vidaus pasienyje.

    Patikros galioja nuo 2024 metų

    Vokietija laikinas pasienio patikras visuose sausumos perėjimo punktuose, įskaitant sieną su Lenkija, įvedė 2024 metų rugsėjį. Nuo tada, nepaisant kritikos dėl poveikio laisvam judėjimui ir logistikai, patikros jau kelis kartus buvo pratęstos.

    Berlynas argumentuoja, kad tokios priemonės padeda riboti neteisėtą migraciją, stabdyti žmonių kontrabandą ir efektyviau identifikuoti asmenis, neturinčius teisės atvykti ar pasilikti šalyje. Kritikai tuo metu pabrėžia, kad nuolatinis laikino režimo pratęsimas kelia klausimų dėl proporcingumo ir ilgalaikių pasekmių Šengeno erdvei.

    Seutos įvykiai sukėlė reakciją Europoje

    Ispanijos institucijos pranešė, kad per pastarąją parą į Seutą nekontroliuojamai pateko apie 50 000 migrantų, o dalis jų vėliau buvo grąžinta į Maroką. Vietos valdžios duomenimis, per incidentą jūroje žuvo mažiausiai 43 žmonės.

    „Situacija Seutoje aiškiai parodo, kokia nestabili gali būti padėtis neteisėtos migracijos klausimu“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Įvykiai paskatino platesnę politinę reakciją: Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas situaciją įvardijo kaip Ispanijos teritorinio vientisumo pažeidimą. Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragino stiprinti kontrolę Prancūzijos pasienyje su Ispanija, o Nyderlandai ir Belgija paragino Ispaniją geriau saugoti ES išorės sieną Seutoje.

  • Vokietijoje gali pritrūkti benzino ir dyzelino: Reino seklumas brangina pervežimą ir degalus

    Vokietijoje dėl užsitęsusios kaitros ir menko kritulių kiekio smarkiai nukrito Reino vandens lygis, o tai jau kelia riziką degalų tiekimui. Reinas yra viena svarbiausių šalies vidaus transporto arterijų, kuria į pramonės regionus gabenami naftos produktai, chemijos žaliavos ir kiti kroviniai.

    Didžiausia problema – laivybos apribojimai, kai seklėjant upei baržos ir tanklaiviai nebegali plaukti su įprastu kroviniu. Esant itin žemam vandens lygiui, laivai priversti gabenti tik nedidelę dalį to, ką įprastai, o dalis maršrutų tampa techniškai neįmanomi.

    Reino seklumas riboja laivybą

    Vandens lygis ties Kaubu, laikomu vienu kritinių Reino ruožų, priartėjo prie pastarųjų metų minimumų. Toks seklumas ypač skausmingas todėl, kad ši vieta yra siaura ir jautri pokyčiams, o būtent per ją eina reikšminga krovininė srovė tarp Šveicarijos, Vokietijos pramonės centrų ir Nyderlandų uostų.

    Degalų sektoriaus atstovai perspėja, kad pasiekus tam tikrą ribą dauguma tanklaivių nebegali plaukti arba turi radikaliai mažinti krovinį. Praktikoje tai reiškia ne tik lėtesnį tiekimą, bet ir didesnį pervežimų skaičių tam pačiam degalų kiekiui pristatyti.

    Brangsta frachtas, brangsta ir degalai

    Logistikos grandinėje tokie apribojimai greitai virsta kainomis: vežėjams tenka skaičiuoti didesnes sąnaudas, o užsakovams – mokėti už brangesnį frachtą. Kai vienu reisu galima gabenti tik dalį krovinio, o alternatyvos, pavyzdžiui, geležinkelis ar autocisternos, taip pat ribotos, rinkoje sparčiai kyla transportavimo tarifai.

    Rinkos dalyviai skaičiuoja, kad frachto pabrangimas tiesiogiai persiduoda degalinių kainoms, nes didesnė pervežimo savikaina įskaičiuojama į galutinę benzino ir dyzelino kainą. Vartotojams tai dažniausiai matoma ne iš karto, tačiau kelių savaičių laikotarpiu kainų pokyčiai tampa akivaizdesni, ypač regionuose, labiau priklausomuose nuo upių logistikos.

    Klimato rizika tampa ilgalaike

    Ekspertai pabrėžia, kad žemų vandens lygių epizodai Reine vis dažniau siejami su pasikartojančiomis karščio bangomis Europoje. Tai verčia transporto ir energetikos įmones planuoti alternatyvius tiekimo scenarijus, didinti sandėliavimo apimtis ir peržiūrėti maršrutus, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo vieno transporto koridoriaus.

    Vokietijai tai ypač jautru dėl didelio pramonės tankio Reino baseine ir glaudžių ryšių su Roterdamo uostu, per kurį į Europą patenka didelė dalis naftos produktų. Jei sausros sąlygos užsitęs, įtampa tiekimo grandinėse gali išlikti, o degalų kainų svyravimai – tapti dažnesni.