Tag: Volodymyras Zelenskis

  • Trumpas po pokalbio su Putinu: jis nori karo pabaigos, o Ukrainoje turėtų vykti prezidento rinkimai

    Trumpas: Putinas kalbėjo apie karo pabaigą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį žurnalistams teigė, kad per penktadienį vykusį pokalbį telefonu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jam sakė norintis užbaigti karą Ukrainoje. Pasak Trumpo, tokia kryptis, jo vertinimu, būtų naudinga platesniam tarptautiniam stabilumui.

    Trumpo komentarai nuskambėjo tęsiantis intensyvioms kovoms Ukrainoje ir Vakarams palaikant sankcijas Rusijai. Oficialūs Kremliaus pranešimai apie karo tikslus ir sąlygas pastaruoju metu kito, o Ukraina pabrėžia, kad bet koks susitarimas turi užtikrinti jos suverenitetą ir saugumo garantijas.

    Rinkimai Ukrainoje ir kritika Zelenskiui

    Trumpas taip pat pakartojo anksčiau išsakytą poziciją, kad Ukrainoje turėtų vykti prezidento rinkimai. Ukrainos valdžia yra aiškinusi, jog karo sąlygomis visuotinių rinkimų surengimas kelia didžiules saugumo ir logistikos rizikas, be to, tam taikomi teisiniai apribojimai.

    Kalbėdamas su žurnalistais Trumpas kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, tvirtindamas, kad susitarimą buvo galima pasiekti anksčiau ir jis esą būtų buvęs palankesnis. Ši Trumpo linija atspindi jo viešuose pasisakymuose dažnai kartojamą argumentą, kad ankstesni sprendimai galėjo sumažinti karo kainą ir mastą.

    Sankcijos, nafta ir dyzelinas: įtampa dėl sprendimų

    Be politinių pareiškimų, Trumpas siejo situaciją su energijos rinkomis, teigdamas, kad sprendimai dėl rusiškų degalų tiekimo galėtų didinti pasiūlą ir mažinti kainas. Tokie pareiškimai jautrūs, nes degalų eksporto ribojimai ir sankcijos nuo karo pradžios buvo vienas svarbiausių spaudimo Rusijai instrumentų.

    Anksčiau skelbta, kad Trumpas pranešė apie susitarimą dėl rusiško dyzelino eksporto keliems artimiausiems mėnesiams, kartu numatant sankcijų švelninimą iki 2027 metų balandžio mėnesio. Ši informacija sulaukė kritikos JAV vidaus politikoje, nes dalis politikų akcentuoja, kad sankcijų lengvinimas gali būti suvokiamas kaip nuolaida Maskvai.

    „Putinas labai norėtų, kad būtų rastas sprendimas“, – sakė Donaldas Trumpas, komentuodamas, ką išgirdo per pokalbį su Rusijos vadovu.

    Ukrainos pusė tokius signalus vertina atsargiai. Zelenskis yra viešai pareiškęs, kad sankcijų švelninimas, jo nuomone, būtų dovana Putinui ir negarantuotų taikos, o galėtų paskatinti Rusiją didinti spaudimą.

    Fone tęsiasi Rusijos smūgiai Ukrainos miestams, o Ukraina akcentuoja, kad bet kokie tarptautiniai sprendimai turi atsižvelgti į realią padėtį fronte ir civilių apsaugą. Karo eiga išlieka tiesiogiai susijusi ir su energetikos rinkų svyravimais, ir su politiniais sprendimais Vašingtone bei Europoje.

  • Rusijos smūgiai Donecke nusinešė 35 gyvybes: Zelenskis skelbia ataką prieš naftos gamyklas

    Rusijos smūgiai Donecke nusinešė 35 gyvybes: Zelenskis skelbia ataką prieš naftos gamyklas

    Smūgiai Donecko srityje

    Per Rusijos smūgius Ukrainos Donecko srityje žuvo mažiausiai 35 žmonės, dar 24 buvo sužeisti, pranešė vietos valdžia. Daugiausia aukų fiksuota Kramatorske, kur, anot pareigūnų, atakuoti du autobusai.

    Donecko srities vadovas Vadymas Filaškinas nurodė, kad per vieną parą regionas apšaudytas daugiau nei 30 kartų. Dėl suintensyvėjusių atakų iš pavojingų vietovių evakuota 379 gyventojai, o likusieji raginami vykti į saugesnius šalies rajonus.

    Ukrainos atsakas ir raginimas pasauliui

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad smūgis civiliams neliks be atsako. Jo teigimu, Rusija siekia sugriauti gyvenimą Donbase, todėl tarptautinės bendruomenės reakcija turi būti aiški ir principinga.

    „Rusija bando sunaikinti visą gyvybę Donbase, todėl pasaulio atsakas privalo būti. Tvirtas atsakas – toks, kokio nusipelno už visas atneštas mirtis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tokie išpuoliai prieš transportą ir civilius objektus pastaraisiais mėnesiais dažnai siejami su Rusijos bandymu trikdyti kasdienį gyvenimą ir logistiką fronto užnugaryje. Kramatorskas Donecko srityje laikomas vienu svarbiausių Ukrainos gynybos ir evakuacijos mazgų, todėl miestas nuolat atsiduria atakų rizikos zonoje.

    Smūgiai Belgorodo srityje

    Tuo pat metu Rusija pranešė apie žuvusius savo Belgorodo srityje. Regiono vadovas Aleksandras Šuvajevas teigė, kad per Ukrainos apšaudymus ir dronų atakas per parą žuvo keturi žmonės, dar 12 buvo sužeisti.

    Belgorodo sritis, besiribojanti su Ukraina, jau kurį laiką patiria apšaudymus ir bepiločių atakas, kurios Rusijos pusėje kelia papildomą spaudimą pasienio infrastruktūrai. Kariaujančios šalys tokias atakas vertina skirtingai, o nepriklausomas operatyvus aplinkybių patvirtinimas dažnai būna ribotas.

    Atakos prieš naftos perdirbimą

    Volodymyras Zelenskis taip pat paskelbė, kad Ukrainos pajėgos sudavė smūgį dideliai naftos perdirbimo gamyklai Omske ir atakavo kitą objektą Uchtos mieste. Prezidento teigimu, Uchtos taikiniui panaudoti ilgesnio nuotolio dronai, galintys įveikti apie 2 500 kilometrų.

    Ukraina pastaraisiais metais sistemingai taikosi į Rusijos energetikos infrastruktūrą, ypač naftos sektorių, siekdama mažinti pajamas, iš kurių finansuojamos karinės operacijos. Energetiniai taikiniai laikomi strategiškai svarbiais, nes naftos perdirbimo ir logistikos sutrikimai gali turėti įtakos degalų tiekimui ir biudžeto įplaukoms.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai ragino Kyjivą nutraukti smūgius naftos perdirbimo objektams, argumentuodamas, kad tai didina įtampą pasaulinėje rinkoje. Kyjivas savo ruožtu pabrėžia, kad tokie veiksmai yra atsakas į nuolatinius Rusijos smūgius Ukrainos miestams ir kritinei infrastruktūrai.

  • Prancūzija ruošia milžinišką paramą Ukrainai: „Rafale“ mokymai ir kova dėl dangaus

    Prancūzija ruošia milžinišką paramą Ukrainai: „Rafale“ mokymai ir kova dėl dangaus

    Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono pokalbio paskelbta, kad artimiausiu metu Ukrainos pilotai Prancūzijoje pradės mokymus su naikintuvais „Rafale“. Kartu Paryžius rengia naują karinės paramos paketą, kurio detalės viešai kol kas neatskleidžiamos saugumo sumetimais.

    Pagrindinis deklaruojamas tikslas – sustiprinti Ukrainos oro erdvės gynybą ir sudaryti prielaidas atkurti kontrolę virš šalies teritorijos, įskaitant laikinai okupuotas zonas. Pastaraisiais mėnesiais Rusija intensyvina smūgius, todėl oro gynybos ir aviacijos klausimai Kyjivui išlieka kritiniai.

    „Tai stiprus žingsnis Ukrainos kovinės aviacijos stiprinimo kryptimi“, – sakė Volodymyras Zelenskis, komentuodamas planuojamą mokymų pradžią.

    Prancūzijos įsitraukimas į Ukrainos aviacijos rengimą nėra netikėtas: vakariečių praktikoje pilotų ir technikų mokymai paprastai pradedami gerokai anksčiau, nei pasirodo pirmosios perduodamos platformos. Tai leidžia sutrumpinti pereinamąjį laiką, kai šaliai vienu metu tenka eksploatuoti skirtingų standartų techniką.

    „Rafale“ yra daugiafunkcis 4,5 kartos naikintuvas, galintis vykdyti oro gynybos, smūgių į antžeminius taikinius ir žvalgybos užduotis. Ukrainai jis būtų dar vienas vakarietiškas sprendimas greta jau naudojamų „F-16“ ir kitų planuojamų pajėgumų, tačiau realų efektą lems ne vien lėktuvų skaičius, o parengti ekipažai, logistika, atsarginės dalys ir ginkluotės tiekimo stabilumas.

    Pagal straipsnyje minimą informaciją, planuojama ginkluotė apimtų valdomas aviacinės paskirties bombas ir „oras–oras“ raketas, skirtas tiek artimam, tiek vidutiniam ir didesniam nuotoliui. Tokie sprendimai svarbūs ne tik perimant taikinius, bet ir saugant antžeminę infrastruktūrą bei užtikrinant paramą fronto linijoje.

    Atskira kryptis – didesnė gamybos ir surinkimo lokalizacija Ukrainoje, kad šalis mažiau priklausytų nuo užsienio sandėlių ir politinių ciklų. Europoje vis dažniau akcentuojama, kad ilgalaikėje perspektyvoje Ukrainai reikia ne vien vienkartinių siuntų, bet ir tvaraus gynybos pramonės pajėgumo bei standartizuotų tiekimo grandinių.

    Tekste taip pat minimas priešraketinės gynybos projektas „FREYJA“, kurį vysto Ukrainos bendrovė „Fire Point“, o iniciatyvą remia kelių Europos valstybių koalicija. Projekto esmė – siekis sukurti masiškai gaminamą ir pigesnę perėmimo priemonę, galinčią veikti su NATO standartų ryšiais ir radarais, taip papildant brangesnes sistemas.

    Kariniai ekspertai pabrėžia, kad net ir pradėjus mokymus, naujų naikintuvų įvedimas į rikiuotę užtrunka: būtina parengti ne tik pilotus, bet ir technikus, instruktorius, sukurti remonto bei aptarnavimo infrastruktūrą ir suderinti ginkluotės tiekimą. Iki tol Ukrainos oro gynyba ir aviacija toliau remsis turimais orlaiviais ir antžeminėmis sistemomis, tačiau mokymų startas vertinamas kaip svarbus ilgalaikis investicinis žingsnis.

  • Juodojoje jūroje liepsnojo grūdų laivas: pranešama apie dronų smūgį, yra žuvusių

    Juodojoje jūroje liepsnojo grūdų laivas: pranešama apie dronų smūgį, yra žuvusių

    Pirmadienio popietę Juodojoje jūroje, už Rumunijos teritorinių vandenų ribų, užsidegė grūdus gabenęs krovininis laivas. Rumunijos žiniasklaida pranešė, kad per gaisrą žuvo du žmonės, dar 11 buvo sužeisti.

    Pasak Rumunijos pareigūnų, sužeistieji buvo laivo „Royad Mammadov“ įgulos nariai. Vietos kanalai, įskaitant „Digi24“, skelbė, kad tai – su Turkijos vėliava plaukiojantis laivas, tačiau incidento aplinkybės tiriamos.

    Rumunijos televizija „PRO TV“ nurodė, kad laivą galėjo kliudyti vienas ar du dronai, tačiau Rumunijos institucijos viešai nepatvirtino, jog gaisrą sukėlė būtent bepiločio orlaivio smūgis. Tarnybos aiškinasi, ar laive kilo sprogimas, ar ugnis prasidėjo dėl kitų priežasčių.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad tai buvęs smūgis dviem Rusijos dronais į civilinį laivą neutraliose vandenyse. Jo teigimu, laivas gabeno kukurūzus ir priklausė Turkijos interesams.

    „Ukraina ne kartą siūlė konkrečius žingsnius įtampai mažinti ir saugumui Juodojoje jūroje užtikrinti, buvo ir trečiųjų šalių siūlymų. Tačiau Rusija renkasi terorą ir civilinių laivų skandinimą“, – sakė V. Zelenskis.

    Jo teigimu, incidentai jūroje tiesiogiai veikia pasaulinį maisto saugumą, nes Juodoji jūra išlieka vienu svarbiausių grūdų eksporto kelių regione. Po to, kai Rusija pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, rizika komercinei laivybai ir draudimo kaštai išaugo, o atakos prieš uostų infrastruktūrą ir laivus tapo dažnesnės.

    Įvykis fiksuotas tuo metu, kai NATO rytiniame flange, įskaitant Rumuniją, daugėja pranešimų apie įskridusius ar netoli sienų nukritusius bepiločius orlaivius. Rumunija ir Turkija yra NATO narės, todėl kiekvienas toks incidentas kelia papildomų saugumo ir eskalacijos rizikų.

    Rugpjūtį Rumunijos naikintuvas sunaikino sprogmenimis pakrautą jūrinį droną netoli didelio Juodosios jūros dujų projekto, o keliomis valandomis anksčiau kitas dronas buvo įskridęs į Rumunijos oro erdvę ir nukritęs prie Ukrainos sienos. Tuomet Rumunijos prezidentas Nicuşoras Danas kaltino Rusiją ir kalbėjo apie neatsakingų incidentų eskalaciją.

    Šiuo metu laivo gaisro priežastys ir tikslus incidento scenarijus dar tikslinami. Pareigūnai vertina turimą informaciją, o visuomenei žadama pateikti daugiau detalių, kai tik bus patvirtinti tyrimo duomenys.

  • Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Kijive paskelbė paramą Ukrainai: dronai, tolimoji ginkluotė

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį Kijive pranešė apie naują karinės paramos Ukrainai paketą, kurio vertė viršija 1 mlrd. eurų. Pasak jo, sprendimas apima kelias kryptis – nuo dronų gamybos finansavimo iki tolimojo nuotolio ginkluotės ir palydovinės įrangos.

    Paramą kancleris pristatė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Merzas akcentavo, kad dalis lėšų bus skirta bendriems projektams, kurie leistų greičiau perkelti technologinius sprendimus į serijinę gamybą ir taip sustiprinti Ukrainos oro gynybą.

    „Šias lėšas skiriame bendrai dronų gamybai, kad būtų galima efektyviau kovoti su reaktyviniais dronais. Pastarosiomis savaitėmis šioje srityje pasiektas reikšmingas technologinis proveržis, todėl dabar greitai pradedame serijinę gamybą“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Kanclerio teigimu, Vokietija taip pat ketina perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio ginklų, kovinių dronų ir palydovinės įrangos. Šie pajėgumai, kaip pabrėžiama, turi padėti tiksliau aptikti ir naikinti Rusijos paleidimo įrenginius, taip sumažinant smūgių Ukrainos teritorijai intensyvumą.

    Atskirai Merzas pranešė, kad iki žiemos Vokietija suteiks paramą Ukrainos energetikos sektoriui, kurios vertė sieks apie 350 mln. eurų. Lėšos būtų nukreiptos generatoriams, transformatorių pastotėms ir remonto komplektams, reikalingiems atkurti apgadintą infrastruktūrą, kuri ypač pažeidžiama šaltuoju metų laiku.

    Vokietijos kancleris taip pat nurodė, kad Vokietija kartu su Prancūzija ir Jungtine Karalyste planuoja žiemą Berlyne surengti vadinamosios norinčiųjų koalicijos susitikimą. Tokie formatai pastaraisiais metais naudojami koordinuoti praktinę paramą Ukrainai, derinti tiekimo prioritetus ir suderinti tolesnius sprendimus dėl saugumo.

    Savo ruožtu Volodymyras Zelenskis teigė, kad antroje spalio pusėje tikimasi rezultatų iš darbų, susijusių su reaktyvinių dronų neutralizavimu mažomis raketomis. Pasak jo, tai būtų vienas iš atsakų į pastaruoju metu išaugusį sudėtingesnių oro taikinių keliamą grėsmę.

  • Merzo netikėtas vizitas Kyjive: Vokietija žada milijardus ir dronus, bet namuose – smūgis

    Merzo netikėtas vizitas Kyjive: Vokietija žada milijardus ir dronus, bet namuose – smūgis

    Netikėtas kanclerio vizitas

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį specialiu traukiniu atvyko į Kyjivą, apie kelionę iš anksto viešai nepranešus. Kartu vyko ekonomikos ministrė Katherina Reiche ir maždaug dešimt Vokietijos gynybos bei energetikos sektorių įmonių atstovų.

    Vizito tikslas – sustiprinti karinę ir finansinę paramą Ukrainai, kuri tęsia gynybą nuo Rusijos plataus masto invazijos. Derybose Kyjive daug dėmesio skiriama ir energetikos infrastruktūros apsaugai, ypač artėjant dar vienai karo žiemai.

    Dronai, ginklų gamyba ir energetika

    Vokietijos vyriausybės šaltiniai nurodo, kad artimiausiais mėnesiais Ukrainos kariuomenei numatoma perduoti tūkstančius perėmėjų dronų. Tokios sistemos orientuotos į grėsmę, kurią kelia dideliu greičiu skrendantys reaktyviniai dronai, kuriuos perimti sudėtingiau.

    Taip pat ketinama plėsti bendrą Vokietijos ir Ukrainos toliašaudės ginkluotės gamybą. Šiam tikslui planuojama skirti apie 1 milijardą eurų iš jau patvirtintų biudžeto lėšų.

    Atskirai numatyta dar 350 milijonų eurų parama Ukrainos energetikos objektų remontui ir atstatymui po atakų. Pastaraisiais metais energetikos infrastruktūra tapo vienu svarbiausių Rusijos smūgių taikinių, o sistemingas tinklų alinimas didina rizikas žiemą.

    Žinutė Putinui ir įtempta padėtis

    Kyjive kanclerį pasitiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, o pokalbiuose laukiama sprendimų ne tik dėl ginkluotės, bet ir dėl energijos tiekimo bei pramoninio bendradarbiavimo. Vizitas vyko įtemptomis saugumo sąlygomis, Rusijai viešai perspėjus užsieniečius dėl galimų smūgių.

    Miesto meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad rytą rusų dronai pataikė į kelio atkarpą ant šiaurinio tilto per Dniprą. Tokie incidentai parodo, kad net ir aukšto lygio vizitai Kyjive vyksta nuolatinės oro pavojaus grėsmės fone.

    „Pone Putinai, sustabdykite šį beprasmišką karą. Mes pasirengę kalbėtis ir ieškoti, kaip jį užbaigti, tačiau barbariškos atakos prieš civilius turi liautis“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Kancleris pabrėžė, kad Rusija esą supranta tik jėgos kalbą, todėl spaudimas ir parama Ukrainai turi būti didinama. Jo teigimu, artimiausios savaitės Ukrainai bus ypač svarbios, nes šalies miestai ir infrastruktūra patiria nuolatinį apšaudymą.

    Vidaus politika: reitingų signalai

    Lygiagrečiai su vizitu Kyjive Vokietijoje aptariami ir naujausių apklausų rezultatai, rodantys augantį politinį spaudimą kancleriui. INSA sekmadienio tendencijoje CDU ir CSU aljansas smuko iki 18 proc., o AfD pakilo iki 30 proc., didindama atotrūkį iki 12 procentinių punktų.

    Apklausoje SPD ir Žalieji surinko po 14 proc., Kairiųjų partija – 10 proc., o FDP ir BSW liko ties 4 proc. riba, žemiau penkių procentų patekimo į parlamentą slenksčio.

    Duomenys taip pat rodo prastą vertinimą vyriausybei ir kancleriui: atskirame matavime patenkinti Merzo darbu buvo 15 proc., o nepatenkinti – 79 proc. Ši dinamika stiprina diskusijas, kiek ilgai Vokietijos visuomenė palaikys didelės apimties paramą Ukrainai.

    Kita apklausa, viešojo transliuotojo ARD Deutschlandtrend, anksčiau fiksavo augantį skepticizmą, ypač rytinėje Vokietijos dalyje, kur dažniau manoma, kad parama Ukrainai nuėjo per toli. Vis dėlto federalinė valdžia signalizuoja, kad karinė pagalba bus vis labiau siejama su bendra gynybos pramonės plėtra ir gamyba Ukrainoje.

  • Ukraina pristatė FP-5 Flamingo: žada pranokti „Tomahawk“ ir smogti už 3 000 km

    Ukraina pristatė FP-5 Flamingo: žada pranokti „Tomahawk“ ir smogti už 3 000 km

    Ukrainoje sukurta sparnuotoji raketa FP-5 Flamingo viešai pristatoma kaip ginklas, kuris pagal deklaruojamą nuotolį ir kovinę galvutę esą lenkia amerikietišką „Tomahawk“. Kūrėja įvardijama Kyjivo bendrovė „Fire Point“, o žadami skaičiai skamba įspūdingai.

    Gamintojo teigimu, FP-5 Flamingo galėtų pasiekti maždaug 3 000 kilometrų nuotolį, nešdama apie 1 150 kilogramų kovinį užtaisą. Palyginimui, viešai nurodomi „Tomahawk“ rodikliai dažniausiai siejami su kelis kartus lengvesne galvute ir mažesniu arba panašiu nuotoliu, priklausomai nuo versijos.

    Kas žinoma apie FP-5 Flamingo

    Skelbiama, kad FP-5 Flamingo yra nuo antžeminės paleidimo sistemos leidžiama sparnuotoji raketa, kurios ilgis gali siekti apie 12–14 metrų. Sparnų mojis, anot kūrėjų, yra apie 6 metrus, o startinė masė gali artėti prie 6 tonų.

    Nurodoma, kad raketą varo reaktyvinis variklis AI-25TL, papildomai naudojant kietojo kuro startinį greitintuvą. Maksimalus greitis įvardijamas apie 950 kilometrų per valandą, o kruizinis – apie 850–900 kilometrų per valandą.

    Taip pat skelbiama preliminari vieneto kaina, kuri esą sudarytų apie 560 000 eurų. Vis dėlto tokie skaičiai viešai nebuvo patvirtinti nepriklausomais pirkimų ar tiekimo dokumentais, todėl vertintini atsargiai.

    Palyginimas su „Tomahawk“ kelia klausimų

    Nors „galingesnės už „Tomahawk““ antraštės remiasi nuotolio ir galvutės mase, analitikai pabrėžia, kad tai dar neparodo visos sistemos brandos. „Tomahawk“ šeima vystoma dešimtmečius, o jos vertė slypi ne vien kovinėje dalyje, bet ir navigacijos, ryšio, atsparumo trikdymui bei misijos lankstumo sprendimuose.

    Skelbiama, kad FP-5 Flamingo navigacijai naudoja palydovinę GPS ar GNSS sistemą su inertine atsargine grandimi, o deklaruojamas tikslumas palankiomis sąlygomis gali siekti apie 14 metrų. Karo sąlygomis, ypač intensyviai taikant elektroninį trikdymą, realus tikslumas ir patikimumas gali reikšmingai skirtis.

    Diskutuojama ir dėl kovinės galvutės pobūdžio: viešumoje aptarti vaizdai leidžia spėti, kad galėjo būti pritaikyta aviacijos bomba, o ne specialiai sparnuotajai raketai sukurta galvutė. Tokiu atveju didesnė masė nebūtinai tiesiogiai reiškia proporcingai didesnį sprogstamąjį poveikį.

    Kodėl tai svarbu Ukrainai

    Net jei dalis rodiklių išlieka nepatikrinti, Ukrainai strategiškai svarbus pats faktas, kad kuriamas vietinis ilgo nuotolio ginklas. Tai mažina priklausomybę nuo partnerių sprendimų, leidimų ir tiekimo eilių, ypač kalbant apie smūgius toli už fronto linijos.

    Viešojoje erdvėje FP-5 Flamingo siejamas su 2025 metų rugpjūčio pabaigos ataka okupuotame Kryme, o vėliau raketa minima ir platesniame smūgių į karinės pramonės objektus kontekste. Tačiau atskirų epizodų detalės ne visada pateikiamos su įrodymais, todėl dalį teiginių reikia vertinti kaip karo meto informacinę komunikaciją.

    „Tai veiksmingiausia raketa, kurią turime“, – yra sakęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Ilgesnio nuotolio ir sunkesnės kovinės galvutės derinys teoriškai leistų smogti strateginiams taikiniams gilumoje. Tačiau realią tokio ginklo vertę lemia ne vien deklaracijos, o gamybos mastas, patikimumas kovinėmis sąlygomis ir gebėjimas įveikti oro gynybą.

  • Zelenskis pranešė apie pirmą kartą panaudotą ukrainietišką balistinę FP-7: ką ji gali

    Zelenskis pranešė apie pirmą kartą panaudotą ukrainietišką balistinę FP-7: ką ji gali

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pirmą kartą mūšyje panaudota šalies sukurta taktinė balistinė raketa FP-7. Prie įrašo jis pridėjo naktinio paleidimo vaizdo įrašą ir pareiškė, kad kitas etapas bus serijinė gamyba.

    „Ukrainos taktinė balistika. FP-7. Pirmas kovinis panaudojimas. Ačiū už rezultatą. Toliau – gamyba. Šlovė Ukrainai“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Dėl saugumo priežasčių nebuvo nurodyta, kada ir iš kur raketa paleista, koks buvo taikinys ir kuris padalinys vykdė užduotį. Taip pat šiuo metu nėra nepriklausomai patvirtintos informacijos apie konkretų smūgio rezultatą.

    Kas žinoma apie FP-7

    Viešai skelbiamais duomenimis, FP-7 yra kompaktiška kietojo kuro taktinė balistinė raketa, leidžiama iš antžeminės paleidimo sistemos. Ji priskiriama taktiniam segmentui, kurio tikslas – smogti objektams už fronto linijos, tačiau ne pasiekti labai gilų priešininko užnugarį.

    Įvairiuose pranešimuose minimi parametrai skiriasi: dažniausiai nurodomas maždaug 200–250 kilometrų nuotolis ir iki maždaug 150–200 kilogramų kovinė galvutė. Taip pat minimas apie 14 metrų tikslumas, tačiau šie skaičiai kol kas nėra patvirtinti nepriklausomais vertinimais.

    Nurodoma, kad maksimalus greitis gali siekti apie 1 500 metrų per sekundę, o skrydžio aukštis – iki maždaug 60 kilometrų. Tokia trajektorija balistinei raketai suteikia pranašumą prieš lėtesnius dronus ar sparnuotąsias raketas, nes oro gynyba paprastai turi mažiau laiko sureaguoti.

    Kodėl tai svarbu kare

    Jei deklaruojamas nuotolis atitinka realybę, FP-7 galėtų būti naudojama smūgiams į vadavietes, oro gynybos baterijas, amunicijos sandėlius, logistikos mazgus ar aerodromus okupuotose teritorijose ir prie fronto esančiame užnugaryje. Toks ginklas ypač reikšmingas, kai siekiama greitai išvesti iš rikiuotės didelės vertės karinius objektus.

    Iki šiol Ukraina balistinių smūgių srityje daugiausia rėmėsi JAV gamybos ATACMS tipo raketomis, kurių nuotolis siekia apie 300 kilometrų. Vidaus gamybos sprendimas leistų sumažinti priklausomybę nuo tiekimo, politinių apribojimų ir atsargų kiekio.

    Serijinė gamyba ir tendencijos

    Zelenskio minima serijinė gamyba atspindi platesnę Ukrainos kryptį sparčiai plėsti vietinę gynybos pramonę, ypač tolimojo nuotolio smūgio priemones. Pastaraisiais metais Ukraina daug investavo į dronų, sparnuotųjų ir kitų tolimojo nuotolio sistemų kūrimą, o balistinių priemonių atsiradimas būtų dar vienas reikšmingas laiptelis.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad realų FP-7 vaidmenį nulems du dalykai: patikimumas kovos sąlygomis ir gamybos apimtys. Net ir sėkmingas prototipas ne visada reiškia, kad pavyks greitai sukurti stabilų serijinį tiekimą, ypač kai gamybos grandinė yra nuolatinių smūgių ir tiekimo rizikų zonoje.

  • Zelenskis: Trumpas priėmė galutinį sprendimą dėl „Patriot“ licencijų Ukrainai raketoms gaminti

    Kas paskelbta ir kodėl tai svarbu

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė galutinį sprendimą dėl licencijų Ukrainai, kurios leistų šalyje pradėti „Patriot“ raketų gamybą. Pasak jo, apie tai Trumpas informavo po šią savaitę Niujorke įvykusio susitikimo.

    „Prezidentas Trumpas man patvirtino, kad priėmė galutinį sprendimą. Ukraina gaus licencijas „Patriot“ raketų gamybai“, – sakė Volodymras Zelenskis.

    Toks žingsnis būtų reikšmingas Ukrainos oro gynybos stiprinimui, tačiau neatneštų greito efekto fronte. Licencijų perdavimas dar nereiškia, kad gamyba ir tiekimas prasidės nedelsiant, nes prireiktų parengti infrastruktūrą, personalą ir tiekimo grandines.

    Kiek laiko užtruktų gamyba

    Anksčiau V. Zelenskis yra teigęs, kad „Patriot“ gamybos paleidimui Ukrainoje gali prireikti maždaug vienerių–pusantrų metų. Praktikoje terminai priklausytų nuo to, kokios apimties technologijos būtų perduotos ir kiek gamybos etapų būtų galima lokalizuoti vietoje.

    Net ir pradėjus gamybą, būtinas nuoseklus komponentų tiekimas, kokybės kontrolės procedūros bei sertifikavimas. Dėl to trumpuoju laikotarpiu Ukraina ir toliau išliktų priklausoma nuo sąjungininkų tiekiamų atsargų.

    Raketų trūkumas ir „Patriot“ vaidmuo

    Tarptautiniai stebėtojai pabrėžia, kad Ukrainai ypač trūksta perėmėjų, skirtų „Patriot“ sistemoms, visų pirma PAC-3 tipo raketų. „Patriot“ yra vienos iš nedaugelio sistemų, galinčių efektyviai numušinėti balistines raketas, todėl jų atsargos yra strateginis veiksnys.

    Vasarą V. Zelenskis sakė, kad norint išgyventi žiemos laikotarpį šaliai reikėtų mažiausiai 300 „Patriot“ raketų. Tai rodo ne tik didelį intensyvumą, bet ir tai, kiek brangiai kainuoja nuolatinė oro gynyba, kai priešininkas didina atakų mastą.

    Technologijų perdavimo dilema

    Anksčiau Trumpas viešai kalbėjo skeptiškai apie tokios technologijos perdavimą, argumentuodamas saugumo rizikomis ir tuo, kad pažangios ginkluotės technologijos ilgainiui gali būti panaudotos prieš pačius perdavėjus. Dėl šios priežasties licencijų klausimas tarptautinėje praktikoje paprastai derinamas itin griežtomis sąlygomis ir kontrolės mechanizmais.

    Jeigu sprendimas iš tiesų būtų įgyvendintas, jis reikštų ne vien politinį signalą, bet ir galimą naują modelį, kai karo sąlygomis partneriams suteikiama daugiau galimybių savarankiškai užsitikrinti kritinių gynybos priemonių tiekimą. Vis dėlto pagrindinis klausimas išlieka, kokio masto gamyba būtų realiai leidžiama ir kaip greitai ji galėtų pasiekti reikšmingas apimtis.

    Regioninis kontekstas: servisas ir gamyba Europoje

    Tuo pat metu regione tęsiasi diskusijos dėl „Patriot“ ekosistemos plėtros, įskaitant aptarnavimo ir remonto centrus. Pavyzdžiui, Lenkijos Krašto apsaugos ministerijos vadovybė yra viešai minėjusi, kad šalis artėja prie finalinių derybų su JAV dėl centro, kuris galėtų aptarnauti PAC-3 raketas, o tai būtų žingsnis link platesnės pramoninės kooperacijos.

    Toks kelias rodo bendrą tendenciją Europoje: didinti gynybos pramonės pajėgumus arčiau potencialių konfliktų zonų, kad būtų trumpinamas logistikos laikas ir mažinama priklausomybė nuo tolimų tiekimo maršrutų. Ukrainos atveju licencijos galėtų tapti kertiniu akmeniu kuriant ilgalaikį oro gynybos pajėgumų užnugarį.

  • Išpuolis vienuolyne netoli Ukrainos sienos: Lenkijoje sulaikytas 31 metų Ukrainos pilietis

    Išpuolis vienuolyne netoli Ukrainos sienos: Lenkijoje sulaikytas 31 metų Ukrainos pilietis

    Lenkijos pietryčiuose, Jaroslavo mieste esančiame XVII amžiaus katalikų vienuolyne, ketvirtadienį įvykdytas išpuolis peiliu, per kurį žuvo vienas žmogus, o dar keturi buvo sužeisti. Lenkijos policija pranešė, kad netrukus po incidento sulaikytas 31 metų Ukrainos pilietis.

    Kaip skelbia pareigūnai, išpuolis įvyko apie 9.30 valandą ryto, kai buvo gautas pranešimas apie užpuolimą. Vienuolynas yra maždaug 30 kilometrų nuo Ukrainos sienos, o tarp nukentėjusiųjų – keturi vyrai ir viena moteris.

    Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad žuvusysis galėjo būti kunigas, tačiau policija viešai nepatvirtino aukos tapatybės. Prokuratūros vertinimu, incidento aplinkybės ir tikslūs motyvai dar tiriami.

    Tyrimas aiškinasi motyvus

    Pasak prokurorų, įtariamasis į Lenkiją atvyko iš Vokietijos ir, kaip teigiama, vyko Ukrainos sienos link. Vis dėlto jis užsuko į vienuolyną, kur, įtariama, paėmė peilį iš virtuvės ir užpuolė dvasininkus bei tikinčiuosius.

    Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwińskis pranešė, kad įtariamasis buvo nedelsiant sulaikytas, o tarnybos aiškinasi įvykio motyvus ir aplinkybes.

    „Tragiški įvykiai Jaroslave. Ukrainos pilietis iškart po išpuolio prieš penkis žmones buvo sulaikytas policijos. Tarnybos tiria incidento motyvus ir aplinkybes“, – sakė Marcinas Kierwińskis.

    Reakcija Varšuvoje ir Kyjive

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai pareiškė, kad įtariamasis bus nubaustas pagal Lenkijos įstatymus. Jo teigimu, atsakomybė už tokius nusikaltimus turi būti neišvengiama.

    Išpuolį pasmerkė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pabrėžęs, kad už padarytą blogį turi būti atsakyta teisiškai. Ukrainos vadovas akcentavo, kad teisingumas turi būti įvykdytas.

    „Šio blogio vykdytojas turi prisiimti visą atsakomybę pagal įstatymą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Vietos žiniasklaida publikavo nuotraukas, kuriose matyti prie vienuolyno atvykę policijos ir ugniagesių ekipažai, o teritorija aptverta. Tyrėjai toliau renka informaciją ir apklausia liudytojus, siekdami nustatyti tikslią įvykių seką.