CP v2

Tag: Volodymyras Zelenskis

  • Zelenskis: Rusija per 10 valandų 1 820 kartų sulaužė paliaubas – Ukraina atsakys proporcingai

    Zelenskis: Rusija per 10 valandų 1 820 kartų sulaužė paliaubas – Ukraina atsakys proporcingai

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija atmetė realias pastangas siekti paliaubų ir visoje šalyje tęsė smūgius. Pasak jo, Ukraina į tokius veiksmus reaguos proporcingai ir sprendimus priims pagal situaciją artimiausiomis valandomis.

    Šie pareiškimai nuskambėjo Rusijai paskelbus vadinamąsias pergalės dienos paliaubas, kurios turėtų galioti gegužės 8–9 dienomis. Kijevas tuo metu siūlė kitą modelį: pradėti paliaubas gegužės 6 dieną vidurnaktį, kad būtų įmanoma patikrinti, ar ugnies nutraukimas iš tiesų veikia praktikoje.

    Atskiri paliaubų pasiūlymai

    Ukrainos vadovas teigė, kad per pirmąsias 10 valandų po Kijevo siūlyto ugnies nutraukimo Rusijos pajėgos paliaubas pažeidė 1 820 kartų. Anot jo, fiksuoti įvairūs incidentai, įskaitant smūgius civilinei infrastruktūrai ir atakas dronais.

    „Šiandien matome, kad į mūsų pasiūlymą dėl paliaubų Rusija atsakė tik naujais smūgiais ir naujomis atakomis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Ukraina pateikė aiškų pasiūlymą dėl paliaubų ir diplomatinių žingsnių, o Kremlius esą turi visus kanalus susisiekti dėl detalių. Jo vertinimu, realių derybų galimybė priklausys nuo Maskvos pasirengimo sustabdyti smurtą, o ne apsiriboti simboliniais pareiškimais.

    Smūgiai civiliniams taikiniams

    Trečiadienio rytą Rusijos smūgis pataikė į vaikų darželį Sumų srityje šalies šiaurėje, pranešta apie du žuvusiuosius. Ukrainos pusė nurodė, kad vaikų atakos metu pastate nebuvo.

    Tokie smūgiai, pasak Ukrainos pareigūnų, rodo, kad paliaubų idėja tampa neįgyvendinama be realių kontrolės ir atsakomybės mechanizmų. Kijevas ne kartą akcentavo, kad ugnies nutraukimas turi būti ne deklaracija, o patikrinamas įsipareigojimas, apimantis ir atakas prieš civilius objektus.

    Įtampa prieš pergalės dieną

    Dėmesys krypsta į gegužės 9 dieną Maskvoje vykstantį pergalės dienos paradą Raudonojoje aikštėje, kuris Rusijoje tradiciškai naudojamas karinei galiai demonstruoti. Nuo 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą ši data taip pat tapo Kremliaus propagandos įrankiu, siejant Antrojo pasaulinio karo naratyvą su dabartiniu karu.

    Šiemet Rusijos valdžia, remiantis viešais pranešimais, planuoja sumažintą renginio formatą, o kai kuriose okupuotose teritorijose šventiniai renginiai atšaukti dėl saugumo. Ukrainos pajėgos pastaruoju metu demonstravo galinčios smogti taikiniams toli Rusijos teritorijoje, todėl saugumo klausimas Maskvai tampa vis jautresnis.

    „Atsižvelgdami į situaciją šiąnakt ir rytoj, mes taip pat nustatysime visiškai pagrįstus savo atsakomuosius veiksmus“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

  • Rusijos smūgiai Ukrainoje nusinešė mažiausiai 26 gyvybes: Zelenskis kritikuoja siūlomas paliaubas

    Rusijos smūgiai Ukrainoje nusinešė mažiausiai 26 gyvybes: Zelenskis kritikuoja siūlomas paliaubas

    Žūtys po atakų Ukrainoje

    Per Rusijos raketų ir dronų smūgius Ukrainoje antradienį žuvo mažiausiai 26 žmonės, pranešė Kyjivas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad atakos tęsiasi tuo metu, kai Maskva viešai kalba apie paliaubas.

    Daugiausia aukų fiksuota Zaporižios mieste, kur, vietos valdžios teigimu, per antskrydį žuvo 12 žmonių. Apie žuvusiuosius taip pat pranešta Dnipro ir Poltavos regionuose, o gelbėjimo darbai kai kur tęsėsi ir po smūgių.

    Kramatorskas ir perspėjimas dėl aukų

    Pasak V. Zelenskio, per ataką Kramatorsko centre žuvo mažiausiai penki civiliai, o sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius dar gali didėti. Kramatorskas laikomas svarbiu Ukrainos kontroliuojamu centru Donecko srityje, todėl ši vietovė nuolat atsiduria Rusijos smūgių taikiklyje.

    „Smūgis pataikė tiesiai į miesto centrą, taikantis į civilius“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžė, kad atakos buvo nukreiptos į gyvenamąsias teritorijas ir miesto infrastruktūrą. Tokie smūgiai, anot Kyjivo, didina spaudimą oro gynybai ir apsunkina gelbėjimo tarnybų darbą.

    Paliaubos dėl gegužės 9-osios

    Pirmadienį Maskva paskelbė apie planuojamas paliaubas per gegužės 9-osios Antrojo pasaulinio karo pergalės minėjimą. Tuo metu Ukraina viešai nurodė, kad ugnį būtų pasirengusi stabdyti nuo gegužės 6 dienos, tačiau pažymėjo, jog realus paliaubų patikimumas turi būti matuojamas ne pareiškimais, o veiksmais.

    Gegužės 9-osios paradas Rusijoje tradiciškai naudojamas kaip karinės galios demonstravimas, o pastaraisiais metais retorikoje siejamas ir su plataus masto karo Ukraina kontekstu. Pranešta, kad šiemet Kremliaus sprendimu renginys planuojamas mažesnės apimties, be įprastai demonstruojamos sunkiosios karinės technikos.

    „Tai visiškas cinizmas prašyti paliaubų tam, kad būtų surengtos propagandinės šventės, ir kartu kasdien vykdyti raketų bei dronų smūgius“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Atsakomieji smūgiai ir atakos Rusijoje

    Rusijos pareigūnai tuo pat metu pranešė apie Ukrainos dronų ataką Čeboksaruose Volgos regione, per kurią, jų teigimu, žuvo du žmonės. Regiono valdžia skelbė, kad sužeistųjų skaičius siekė 32, o dronas pataikė į daugiabutį namą.

    Pastarosiomis savaitėmis Ukraina intensyvino tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje, taikydamasi į energetikos ir karinės logistikos objektus. Kyjivas tai aiškina kaip atsakomąsias priemones į naktinius Rusijos smūgius Ukrainos miestams.

    Poltavos regione, Ukrainos duomenimis, per naktinę ataką žuvo keturi žmonės, tarp jų valstybės energetikos įmonės Naftogaz darbuotojai ir gelbėtojai. Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha teigė, kad dalis aukų žuvo per pakartotinį smūgį, kai į įvykio vietą atvyko gelbėtojai.

    „Du žuvusieji buvo gelbėtojai, žuvę per klastingą pakartotinį smūgį, nukreiptą į atvykusius padėti“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Ukrainos pareigūnai nurodė, kad tokia taktika apsunkina pagalbą nukentėjusiems ir didina riziką civilinėms tarnyboms. Tuo metu Kyjivas kartoja, kad bet kokios paliaubos gali būti realios tik sustabdžius smūgius ir sudarius sąlygas jų laikymuisi.

  • Kyjivas kaltina Egiptą priėmus per Rusiją gabentus Ukrainoje pavogtus kviečius: kas žinoma?

    Kyjivas kaltina Egiptą priėmus per Rusiją gabentus Ukrainoje pavogtus kviečius: kas žinoma?

    Kyjivo kaltinimai dėl krovinio

    Ukraina antradienį pareiškė, kad Egiptas leido iškrauti laivą, kuris, Kyjivo teigimu, gabeno iš okupuotų teritorijų pavogtus Ukrainos kviečius, o krovinys buvo atplukdytas per Rusiją. Dėl to Ukrainos užsienio reikalų ministerija viešai sukritikavo Kairą ir paragino laikytis tarptautinės teisės.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha nurodė, kad laivui „Asomatos“ buvo leista iškrauti 26 900 tonų kviečių Abu Kyro uoste. Kyjivas tvirtina, kad tai jau ketvirtas toks atvejis Egipto uostuose nuo balandžio.

    Teisiniai veiksmai ir sankcijų klausimas

    Pasak A. Sybihos, prieš keturias dienas Ukrainos generalinė prokuratūra oficialiai kreipėsi į Egipto Teisingumo ministeriją prašydama teisinės pagalbos dėl, Ukrainos vertinimu, neteisėto krovinio. Ukrainos pusė teigia pateikusi duomenis ir teisinius argumentus, kad laivas bei jo krovinys galėtų būti sulaikyti.

    Kyjivo teigimu, kviečiai buvo eksportuoti per laikinai okupuotą Krymą, o siuntoje minima sankcionuota bendrovė „Agro-Frigat“. Tokios schemos, anot Ukrainos, leidžia Rusijai „išplauti“ kilmę ir parduoti produkciją trečiosioms šalims kaip teisėtą.

    „Ukraina daugelį metų buvo patikimas Egipto maisto saugumo garantas, todėl nesuprantame, kodėl mūsų partneriai ir toliau priima pavogtus Ukrainos grūdus“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Ką anksčiau žadėjo Egiptas

    Balandžio pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad su Egipto prezidentu Abdel Fattahu el-Sisi aptarė grūdų klausimą. Tuomet V. Zelenskis teigė gavęs patikinimą, jog Egiptas nebepriims grūdų, išvežtų iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų, ir kartu yra suinteresuotas didinti importą iš Ukrainos.

    Tačiau dabar Kyjivas tvirtina, kad laivai su, Ukrainos vertinimu, abejotinos kilmės kviečiais ir toliau pasiekia Egipto uostus. Dėl to Ukrainos diplomatija ragina Kairą vykdyti anksčiau duotus pažadus ir saugoti dvišalių santykių principus.

    Regioninė įtampa dėl grūdų maršrutų

    Ši istorija vyksta platesniame kontekste: Ukraina ne kartą yra kaltinusi Rusiją okupuotose teritorijose pasisavinant žemės ūkio produkciją ir ją realizuojant tarptautinėse rinkose. Kyjivas pabrėžia, kad tokie sandoriai ne tik pažeidžia nuosavybės teises, bet ir kuria papildomas finansines paskatas tęsti okupaciją.

    Anksčiau panašus diplomatinis ginčas kilo ir su Izraeliu, kai grūdų importuotojas atidėjo krovinio iškrovimą iš laivo „Panormitis“, kuris, kaip ir „Asomatos“, plaukiojo su Panamos vėliava. Ukraina taip pat skelbė stebinti kelis laivus, galinčius plaukti į Turkiją, Egiptą ir Alžyrą.

  • Rusijos paskelbtos paliaubos per Pergalės dieną ir grasinimai Kyjivui: ką siūlo Zelenskis

    Rusijos paskelbtos paliaubos per Pergalės dieną ir grasinimai Kyjivui: ką siūlo Zelenskis

    Skirtingi siūlymai dėl paliaubų

    Rusija paskelbė vienašales paliaubas Ukrainoje gegužės 8–9 dienomis, kai Maskvoje minima Antrojo pasaulinio karo Pergalės diena. Kartu nuskambėjo grasinimai, kad Ukraina, esą pažeidusi režimą, sulauktų plataus masto raketų smūgio Kyjivo centrui.

    Tokį sprendimą Rusija grindė politine iniciatyva, siejama su prezidento Vladimiro Putino pozicija. Oficialioje komunikacijoje taip pat buvo pareikšta, kad tikimasi, jog Ukraina „seks pavyzdžiu“ ir laikysis paliaubų.

    „Jei Kyjivo režimas bandys sužlugdyti Pergalės dienos minėjimą, Rusijos ginkluotosios pajėgos suduos atsakomąjį masinį raketų smūgį Kyjivo centrui“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pareiškime.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu pranešė apie alternatyvų pasiūlymą, kuris, jo teigimu, būtų pradėtas anksčiau. Pasak jo, paliaubos galėtų įsigalioti nuo gegužės 6 dienos vidurnakčio, taip suteikiant daugiau laiko realiai įgyvendinti „tylą“ fronte.

    Zelenskis taip pat pareiškė, kad Rusijos paskelbti planai esą dar nebuvo oficialiai komunikuoti Ukrainos pusei. Jo žinutėje akcentuota, kad paliaubų idėja neturėtų būti vien simbolinė, o turėtų virsti praktiniais žingsniais siekiant karo pabaigos.

    Atakos tęsiasi nepaisant pareiškimų

    Tuo pat metu Ukraina pranešė apie naujas Rusijos atakas. Pasak regiono pareigūnų, balistinės raketos smūgis Merefos miestui netoli Charkivo nusinešė septynių civilių gyvybes, dar daugiau žmonių buvo sužeista.

    Charkivo srities vadovas Olehas Synjehubovas nurodė, kad tarp sužeistųjų buvo ir dvejų metų vaikas, tačiau jo į ligoninę, pasak pareigūnų, neprireikė vežti. Vietos valdžia akcentavo, kad smūgis kliudė civilinę infrastruktūrą teritorijoje, esančioje gana toli nuo aktyviausių fronto linijų.

    Zaporižios srityje, kaip teigė srities vadovas Ivanas Fedorovas, per atskirą smūgį Vilniansko kaime žuvo du žmonės. Jo teigimu, žuvo sutuoktinių pora, o jų 31 metų sūnus ir dar keli asmenys buvo sužeisti.

    Kodėl Pergalės diena tampa įtampos tašku?

    Pergalės dienos minėjimas Rusijoje yra vienas svarbiausių politinių ir simbolinių renginių, o Maskvoje rengiama karinė eisena tradiciškai tarnauja vidaus mobilizacijai ir galios demonstravimui. Šiemet Rusijos gynybos ministerija buvo pranešusi, kad parade nebus demonstruojama karinė technika, o tai aiškinta nuotolinių Ukrainos dronų atakų rizika.

    Tokia aplinkybė sustiprino interpretacijas, kad paliaubų paskelbimas gali būti susijęs ne tik su deklaruojamais humanitariniais motyvais, bet ir su siekiu sumažinti rizikas renginių laikotarpiu. Ukraina savo viešuose pareiškimuose nuosekliai pabrėžia, kad tikras ugnies nutraukimas turi būti patikrinamas ir neturi virsti priemone persigrupuoti ar atnaujinti puolimą.

    Rusijos Belgorodo srityje vietos valdžia tuo tarpu pranešė apie Ukrainos drono ataką pasienio zonoje, per kurią žuvo civilis ir buvo sužeisti keli žmonės. Abi pusės tarpusavyje apsikeičia kaltinimais dėl smūgių civiliniams taikiniams, o nepriklausomas tokių incidentų patvirtinimas realiu laiku dažnai būna ribotas.

    Diplomatinės pastangos nutraukti karą pastaruoju metu taip pat susiduria su papildomais iššūkiais dėl kitų tarptautinių krizių, kurios atitraukia dėmesį ir resursus. Dėl to net ir vieši pareiškimai apie paliaubas dažnai vertinami per praktinio įgyvendinimo prizmę: ar sumažės atakų skaičius, ar bus aiškus kontrolės mechanizmas ir kokios bus pasekmės pažeidimų atveju.

  • Ukraina smogė 1 000 km į Rusijos gilumą: pranešama apie pataikymą į laivą su Kalibr

    Ukraina smogė 1 000 km į Rusijos gilumą: pranešama apie pataikymą į laivą su Kalibr

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė surengusios koordinuotą tolimojo nuotolio operaciją, kurios taikiniai buvo maždaug 1 000 kilometrų Rusijos gilumoje. Kyjivo teigimu, smūgiai buvo nukreipti į karinius objektus ir energetikos infrastruktūrą, svarbią Maskvos karo logistikai.

    Ukrainos pusė skelbia, kad per ataką apgadintas arba neutralizuotas Rusijos raketinis laivas, priskiriamas 22800 projekto „Karakurt“ klasei. Šie palyginti nedideli laivai laikomi vienomis iš platformų, iš kurių Rusija gali leisti sparnuotąsias raketas „Kalibr“ į sausumos taikinius.

    „Karakurt“ klasės laivai į tarnybą pradėti priimti nuo 2018 metų, o jų koncepcija remiasi greita statyba ir palyginti mažesnėmis sąnaudomis. Skirtingai nei ankstesni panašios paskirties pakrančių laivai, jie geriau pritaikyti veikti atviroje jūroje, todėl gali būti lanksčiau permesti tarp operacinių krypčių.

    Ekspertų vertinimu, tokios platformos Rusijai svarbios ne dėl dydžio, o dėl ginkluotės: modernios vertikalaus paleidimo sistemos leidžia gabenti ir paleisti įvairių tipų raketas. Dėl to net nedidelis laivas tampa aukštos vertės taikiniu, nes jo netekimas tiesiogiai mažina raketinių atakų potencialą.

    Ukrainos pranešimuose taip pat minima, kad smūgiai kliudė ir kitus jūrinius taikinius, įskaitant patrulinį katerį bei tanklaivį, siejamą su vadinamąja šešėline laivyno schema, naudojama rusiškos naftos eksportui apeinant sankcijas. Pastaraisiais metais Vakarų institucijos ir stebėsenos organizacijos vis dažniau akcentuoja, kad tokie laivai kelia ne tik sankcijų vykdymo, bet ir saugumo bei aplinkosaugos rizikas.

    Operacijoje, kaip skelbiama, dalyvavo kelios Ukrainos struktūros, įskaitant SBU, Specialiųjų operacijų pajėgas ir karinės žvalgybos padalinius. Tokia tarpinstitucinė sąveika rodo, kad Kyjivas vis labiau remiasi kompleksinėmis operacijomis, kuriose derinami žvalgybos duomenys, nuotolinės ugnies priemonės ir dronų pajėgumai.

    „Kiekvienas toks rezultatas mažina Rusijos karinį potencialą. Rusija gali bet kada užbaigti šį karą, o jo tęsinys tik plės mūsų gynybinių veiksmų apimtį“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    „Kalibr“ šeimos sparnuotosios raketos yra vienas žinomiausių Rusijos laivyno tolimojo smūgio įrankių, naudotų tiek Ukrainoje, tiek ankstesniuose konfliktuose. Įvairių modifikacijų nuotolis ir kovinės dalies tipas skiriasi, tačiau bendra jų paskirtis ta pati: smogti taikiniams giliai už fronto linijos, išlaikant atakos netikėtumą dėl žemo skrydžio profilio.

    Pastaruoju metu Ukraina vis dažniau deklaruoja galinti pasiekti taikinius toli už savo teritorijos ribų, o tai, analitikų vertinimu, keičia rizikos skaičiavimą Rusijos užnugaryje. Kartu tai išlieka informacinio karo dalimi, todėl nepriklausomas atskirų taikinių sunaikinimo patvirtinimas dažnai priklauso nuo palydovinių nuotraukų ar vėlesnių oficialių pranešimų.

  • Europos politinė bendrija Jerevane: Merzo nebuvimas, Carney debiutas ir įtampos dėl saugumo

    Europos politinė bendrija Jerevane: Merzo nebuvimas, Carney debiutas ir įtampos dėl saugumo

    Kas vyko Europos politinėje bendrijoje?

    Armėnijos sostinėje Jerevane pirmadienį įvyko aštuntasis Europos politinės bendrijos susitikimas. Šis formatas, pradėtas Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, sutelkia plačią Europos valstybių ir partnerių grupę neformalioms diskusijoms.

    Skirtingai nei dauguma ES ar NATO viršūnių susitikimų, Europos politinė bendrija paprastai nebaigiama rašytomis išvadomis ar teisiškai įpareigojančiais sprendimais. Vis dėlto Jerevane greta dvišalių susitikimų ir simbolinių kadrų netrūko temų, atskleidusių įtampas dėl saugumo, energetikos ir transatlantinių santykių.

    Merzo nebuvimas ir transatlantinė įtampa

    Susitikimo foną ryškiai paženklino vieno svarbiausių Europos lyderių nedalyvavimas. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas į Jerevaną neatvyko, o tai, pasak susitikime dalyvavusių pareigūnų, buvo aptarinėjama ne mažiau nei pačios darbotvarkės temos.

    Merzas pastarosiomis dienomis atsidūrė JAV ir Europos santykių audros centre po viešų pasisakymų, sukėlusių nepasitenkinimą Vašingtone. Šiame kontekste Jerevane dauguma lyderių rinkosi atsargesnę retoriką, vengdami frazių, galinčių dar labiau kaitinti atmosferą tarp ES ir JAV.

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pabrėžė, kad europiečiai girdi signalus dėl lūkesčių didinti indėlį į bendrą gynybą. Tuo metu ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas akcentavo, kad Europa pasirengusi sparčiau stiprinti savo pajėgumus ir prisiimti daugiau atsakomybės.

    Marko Carney debiutas ir naujas tonas

    Vienu ryškiausių susitikimo momentų tapo Kanados ministro pirmininko Marko Carney dalyvavimas. Tai buvo pirmas kartas, kai Europos politinės bendrijos susitikime pasirodė ne Europos valstybės lyderis, o jo vizitas sulaukė išskirtinio dėmesio ir gausybės dvišalių susitikimų.

    Carney savo kalbose akcentavo taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratijos ir teisės viršenybės svarbą, o taip pat siekį glaudinti Kanados ir Europos ryšius. Jo siunčiama žinutė buvo suvokta kaip bandymas pasiūlyti partnerystę, paremtą vertybėmis ir ilgalaikiais įsipareigojimais, o ne vien sandoriniais sprendimais.

    „Turime veikti pasaulyje, koks jis yra, o ne koks norėtume, kad būtų“, – sakė Markas Carney.

    Ukraina, derybos ir vieningo balso paieškos

    Ukrainos tema išliko viena pagrindinių, nes būtent karas prieš Ukrainą tapo impulsu sukurti Europos politinę bendriją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jerevane aktyviai susitiko su daugelio šalių vadovais, siekdamas užsitikrinti tolesnę karinę paramą ir politinį palaikymą.

    Greta paramos klausimo išryškėjo ir jautrus nesutarimas dėl derybų su Rusija formato. Zelenskis ragino, kad Europa bet kokiose derybose turėtų aiškią vietą ir vieningą poziciją, o ne skirtingas nacionalines linijas, kurios silpnina bendrą derybinę galią.

    „Europa turi būti prie stalo bet kokiose derybose su Rusija, ir būtų gerai suformuoti vieną bendrą Europos balsą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Aliyevo kritika ir Metsolos atsakas

    Diskusijose trumpam kilo įtampa po Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo nuotolinio pasisakymo, kuriame jis kritikavo Europos Parlamentą dėl rezoliucijų, nukreiptų prieš Azerbaidžano veiksmus ir žmogaus teisių situaciją. Šis epizodas išsiskyrė tuo, kad įprastai neformalioje susitikimo atmosferoje retai pasirodo tokio atvirumo konfrontacija.

    Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola paprašė žodžio ir aiškiai apgynė institucijos teisę priimti politines rezoliucijas. Jos teigimu, Europos Parlamentas yra demokratiškai išrinktas organas, o daugumos sprendimai gali būti nepatogūs, tačiau tai nekeičia pačios demokratinės procedūros esmės.

    „Europos Parlamentas yra tiesiogiai išrinktas demokratinis organas, o rezoliucijos priimamos dauguma. Rezultatas gali būti nepatogus, bet mes nekeisime savo darbo būdo“, – sakė Roberta Metsola.

    Energetikos priklausomybės kaina ir nauji sukrėtimai

    Jerevane daug dėmesio skirta Europos priklausomybėms, kurios ypač išryškėjo po 2022 metais prasidėjusio energetikos sukrėtimo. Susitikime konstatuota, kad importuojamų iškastinių energijos išteklių dalis tebėra pažeidžiamumo šaltinis, o geopolitiniai trikdžiai gali greitai persimesti į kainas ir tiekimo grandines.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad priklausomybė nuo importo daro ES jautrią išoriniams šokams, o viduriniojo Rytų įtampos energetikos rinkose tik sustiprina šį signalą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragino spartinti rizikų mažinimo kryptį ir atviriau kalbėjo apie pernelyg dideles priklausomybes, įskaitant saugumą.

    „Jaučiame savo pernelyg didelių priklausomybių kainą, kai kalbame apie amerikietišką saugumo skėtį. Tai dramblys kambaryje“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    ES ir Jungtinės Karalystės santykių perkrovimas

    Susitikimo paraštėse ryškėjo ir politinio atšilimo ženklai tarp ES ir Jungtinės Karalystės. Ursula von der Leyen ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris aptarė galimą Londono dalyvavimą ES finansinėje schemoje, skirtoje Ukrainos rėmimui.

    Šis planas siejamas su bendru skolinimusi ir reikšmingomis palūkanų sąnaudomis, todėl ES aiškina, kad norint prisijungti reikės proporcingo finansinio indėlio. Derybų sėkmė gali tapti svarbiu signalu, ar abi pusės pajėgios grįžti prie praktiškesnio bendradarbiavimo gynybos ir pramonės srityse.

    Jerevano susitikimas parodė, kad Europos politinė bendrija, nors ir be formalių sprendimų, tampa barometru, kuriame išryškėja pagrindinės žemyno baimės ir prioritetai. Saugumas, parama Ukrainai, energetika ir santykiai su didžiaisiais partneriais vis labiau persipina, o kompromisų paieškos darosi ne mažiau svarbios nei simbolika.

  • Lyderiai renkasi Jerevane į 8-ąjį EPC susitikimą: ką armėnų posūkis į Europą reiškia ES

    Lyderiai renkasi Jerevane į 8-ąjį EPC susitikimą: ką armėnų posūkis į Europą reiškia ES

    8-asis EPC susitikimas Jerevane

    Jerevane sekmadienį pradėjo rinktis beveik 50 valstybių lyderiai, atvykę į aštuntąjį Europos politinės bendrijos (EPC) susitikimą. Renginys vyksta geopolitinių pokyčių fone, o darbotvarkėje numatytos saugumo ir strateginės politikos temos.

    Pirmadienį prie diskusijų prisijungs visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės, o dalis pokalbių, kaip tikimasi, bus skirta ir įtampoms tarp Jungtinių Valstijų ir Irano. Formatui būdingi tiesioginiai lyderių pokalbiai, kuriuose ieškoma bendrų sprendimų be ilgų procedūrų.

    Į Jerevaną atvyko Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Susitikimui bendrai pirmininkaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.

    V. Zelenskis taip pat turėtų surengti dvišalius susitikimus paraštėse, nes EPC dažnai tampa platforma greitiems politiniams derinimams dėl paramos Ukrainai ir saugumo Europoje. Tokie susitikimai paprastai išnaudoja progą sutarti dėl praktinių sprendimų, kurie vėliau persikelia į ES ar NATO darbotvarkes.

    Kanada EPC formate

    Tarp svečių šį kartą išsiskiria Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, kurio dalyvavimas įvardijamas kaip pirmas kartas, kai šiame formate dalyvauja ne Europos valstybė. Tai sustiprina signalą, kad EPC vis labiau matomas kaip platesnės politinės koalicijos erdvė, o ne vien regioninis susitikimas.

    „Europa ir Kanada yra daugiau nei bendraminčiai partneriai, kartu kuriame pasaulinį aljansą, ginantį taiką, bendrą gerovę ir daugiašališkumą“, – sakė António Costa.

    M. Carney anksčiau yra akcentavęs, kad tarptautinės tvarkos stabilumas patiria lūžį, todėl vidutinės galios šalys turi glaudžiau telktis, gindamos tarptautinių taisyklių sistemą. Pastaraisiais metais Europos ir Kanados ryšiai įgavo papildomą pagreitį, ypač saugumo ir ekonominio atsparumo srityse.

    EPC buvo įkurta 2022 metais po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, siekiant sukurti politinių ir strateginių diskusijų platformą platesnei Europai. Šiame formate dalyvauja ir ES narės, ir valstybės už bloko ribų, todėl jis dažnai pasitelkiamas jautrioms regioninėms temoms aptarti.

    Armėnijos kelias arčiau ES

    Jerevane taip pat laukiama dešimčių Europos lyderių pirmajame tokio tipo ES ir Armėnijos viršūnių susitikime. Armėnija tikisi, kad šis vizitas sustiprins jos ryšius su Europa ir padės aiškiau įtvirtinti politinį posūkį, kai šalis mėgina mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

    Armėnijos ir Rusijos santykiai pastaraisiais metais įtempti, o Jerevane kritikuota, kad Rusijos taikdariai neparodė ryžtingesnės laikysenos per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu. Šis nepasitikėjimas tapo viena priežasčių, kodėl Armėnijos užsienio politika vis dažniau remiasi alternatyvų paieška.

    „Armėnijai šis susitikimas su ES reiškia paprastą žinutę: mes esame čia ir esame pasirengę“, – sakė saugumo Pietų Kaukaze analitikė Olesya Vartanyan.

    Premjeras N. Pašinianas šalies kryptį apibūdina kaip diversifikaciją, kai ryšiai plėtojami ir su Vakarais, ir su Rusija, tačiau prioritetai tampa lankstesni. Armėnija 2017 metais pasirašė išsamų partnerystės susitarimą su Europos Sąjunga, kuris sustiprino bendradarbiavimą prekybos ir kitose srityse.

    Praėjusiais metais Armėnija priėmė teisės aktą, formaliai deklaruojantį ketinimą siekti narystės Europos Sąjungoje. Kovo mėnesį Armėnijoje viešėjusi už plėtrą atsakinga eurokomisarė Marta Kos pabrėžė, kad Armėnija ir ES dar niekada nebuvo taip arti, o dabartinis etapas gali tapti svarbiu atskaitos tašku tolesnėms deryboms.

  • Kraupi paros ataka Ukrainoje: Kyjivas skelbia apie 10 žuvusiųjų, dešimtys sužeistų

    Kraupi paros ataka Ukrainoje: Kyjivas skelbia apie 10 žuvusiųjų, dešimtys sužeistų

    Ukrainos pareigūnai praneša, kad per pastarąsias 24 valandas Rusijos smūgiai įvairiuose šalies regionuose nusinešė mažiausiai 10 žmonių gyvybių, o sužeistųjų skaičius viršijo 70. Atakos fiksuotos keliuose miestuose ir gyvenvietėse, o dalis taikinių buvo civilinė infrastruktūra.

    Vienas naujausių epizodų – balistinės raketos smūgis į pietuose esantį Mykolajivą. Į įvykio vietą atvykusios tarnybos skelbė, kad sužeisti mažiausiai penki žmonės, jie išvežti į ligonines, tačiau sužalojimų sunkumas iš karto nebuvo detalizuotas.

    Ukraina skelbia apie masinę ataką

    Ukrainos karinės oro pajėgos teigia, kad atakų banga apėmė dronus ir raketas, o į šalies oro erdvę buvo įskridę šimtai bepiločių. Pasak Kyjivo, buvo aptikta mažiausiai 268 dronai, o 249 iš jų, kaip teigiama, pavyko numušti ar neutralizuoti.

    Karinė vadovybė taip pat nurodė, kad dalis dronų vis dėlto pasiekė taikinius, o smūgiai buvo išskaidyti per kelias dešimtis lokacijų. Ukrainos pusė pabrėžia, kad tokio pobūdžio atakos vis dažniau tampa mišrios, kai vienu metu naudojami skirtingų tipų ginklai, siekiant apkrauti oro gynybą.

    Daugiausia pranešimų iš fronto regionų

    Rytinėje Donecko srityje, kuri laikoma viena aktyviausių fronto zonų, pranešta apie žuvusiuosius Dobropilės ir Mykolajivkos apylinkėse. Regiono vadovybė skelbė, kad per atskirus smūgius taip pat buvo sužeistų žmonių, o situacija vietoje išlieka įtempta.

    Pietuose, Zaporižios srityje, per apšaudymus žuvo du žmonės, pranešta ir apie sužeistuosius, tarp jų – vaikas. Chersono srityje pareigūnai teigė, kad smūgiai kliudė gyvenamuosius rajonus keliose dešimtyse gyvenviečių, o žuvusiųjų skaičius čia siekė tris.

    Zelenskis kalba apie smūgius jūroje

    Tuo pat metu Ukraina teigia tęsianti veiksmus prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, įskaitant objektus sausumoje ir jūroje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad paryčiais buvo atakuoti du laivai prie įėjimo į Novorosijsko uostą Juodojoje jūroje.

    „Šie tanklaiviai buvo aktyviai naudojami naftai gabenti – dabar jau nebe“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos pusė pabrėžia, kad sieks nuosekliai plėtoti tolimojo nuotolio pajėgumus ore, sausumoje ir jūroje. Novorosijsko uostas, kaip nurodoma, Rusijai įgijo didesnę reikšmę dėl karinių ir logistinių funkcijų, o Ukraina jį įvardija kaip vieną iš svarbesnių taškų, susijusių su naftos gabenimu.

    Nepriklausomas realaus laiko patvirtinimas apie visus minimus smūgius ir jų mastą dažnai būna apsunkintas, ypač fronto ir apšaudomose teritorijose. Vis dėlto Ukrainos institucijos ragina gyventojus laikytis oro pavojaus signalų, o gelbėjimo tarnybos tęsia darbą nukentėjusiose vietovėse.

  • Zelenskio teigimu, po skambučio Fico žada remti Ukrainos narystę ES: laukiama susitikimo

    Zelenskio teigimu, po skambučio Fico žada remti Ukrainos narystę ES: laukiama susitikimo

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad po pokalbio telefonu Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico esą patikino remsiąs Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos nare. Pasak Zelenskio, lyderiai taip pat apsikeitė kvietimais susitikti Kyjive ir Bratislavoje.

    Ši žinia išsiskiria Slovakijos politiniame kontekste: R. Fico pastaraisiais mėnesiais dažnai pabrėžė atsargesnę laikyseną Ukrainos atžvilgiu ir kai kuriais klausimais derino pozicijas su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbánu. Vis dėlto Slovakijos retorika Briuselyje ne kartą skyrėsi nuo Budapešto, kuris dažniau ėmėsi blokuojančios taktikos.

    Kas buvo pasakyta po skambučio?

    V. Zelenskis savo pareiškime akcentavo, kad Ukrainai svarbu išlaikyti stiprius santykius su Slovakija ir girdėti aiškų palaikymą dėl narystės ES. Jis taip pat teigė, jog Slovakija esą pasirengusi dalintis stojimo į ES patirtimi, kuri Ukrainai aktuali dėl reformų ir derybų proceso.

    „Mums svarbūs tvirti mūsų šalių santykiai, ir abu esame tam įsipareigoję. Buvo svarbu išgirsti, kad Slovakija remia Ukrainos narystę ES ir yra pasirengusi dalintis savo stojimo patirtimi“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tuo metu R. Fico viešame komentare detaliau neatskleidė, ar ir kaip buvo aptarta Ukrainos narystė ES. Jis tik pabrėžė, kad, nepaisant nuomonių skirtumų kai kuriais klausimais, Slovakija esą suinteresuota stabilia ir demokratiška Ukraina bei draugiškais dvišaliais ryšiais.

    Susitikimas gali įvykti netrukus

    Slovakijos premjeras yra užsiminęs, kad susitikimas su V. Zelenskiu galėtų įvykti artimiausiu metu Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo metu Jerevane. Jei susitikimas įvyktų, jis būtų svarbus signalas apie bandymą atnaujinti dialogą po įtemptesnių mėnesių regione.

    Kvietimų apsikeitimas taip pat rodo, kad abi pusės ieško tiesioginio politinio kanalo, o ne vien apsiribojimo pareiškimais per tarptautinius formatus. Tokie vizitai, jei būtų suderinti, paprastai tampa proga aptarti ne tik politines deklaracijas, bet ir praktinius klausimus, nuo pasienio logistikos iki energetikos.

    Kodėl tai svarbu Ukrainos keliui į ES?

    Ukrainos narystės ES procesas priklauso ne tik nuo Kyjivo reformų tempo, bet ir nuo vieningo politinio palaikymo tarp valstybių narių. Kiekvienas aiškesnis signalas iš šalių, kurios anksčiau siuntė prieštaringus pranešimus, Ukrainai yra reikšmingas dėl derybų atmosferos ir sprendimų priėmimo ES Taryboje.

    R. Fico pastaruoju metu siekė balansuoti tarp įsipareigojimų Vakarų partneriams ir vidaus auditorijos, kurioje yra prorusiškų nuotaikų. Tai dažnai reiškia atsargią, bet ne visiškai priešišką politiką Ukrainos atžvilgiu, o konkrečiais atvejais sprendimai būna labiau pragmatiniai nei ideologiniai.

    Anksčiau Slovakija buvo atsidūrusi ginčų epicentre dėl energetikos ir tiekimo grandinių regione, o diskusijose skambėjo ir griežtesnių priemonių Ukrainos atžvilgiu. Dėl to bet koks pareiškimas apie paramą Ukrainos narystei ES, net jei jis ateina per Kyjivo interpretaciją, Briuselyje bus vertinamas kaip svarbus indikatorius, kur link juda Slovakijos pozicija.

  • Rusijos dronai smogė gyvenamiesiems namams: žuvusieji ir dešimtys sužeistųjų, Kyjivas atsako

    Rusijos dronai smogė gyvenamiesiems namams: žuvusieji ir dešimtys sužeistųjų, Kyjivas atsako

    Smūgiai per naktį

    Rusija ir toliau kasdien atakuoja Ukrainos miestus dronų ir raketų smūgiais, o paliaubų derybos, Ukrainos vertinimu, stringa. Šeštadienio naktį atakos fiksuotos keliuose regionuose, nukentėjo civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji rajonai.

    Ukrainos pareigūnai pranešė, kad į šiaurės rytus esančią Charkivo sritį buvo paleista dronų banga. Vienas iš smūgių pataikė į daugiabutį, apgadino pastato fasadą, sužeisti gyventojai.

    Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad vyras patyrė skeveldrinių sužalojimų krūtinėje, kai dronas smogė aukštui, kuriame buvo jo butas. Kitas gyventojas nukentėjo nuo išdužusių stiklų šukių.

    Ataka prieš autobusą

    Chersono srityje, Dniprovskio rajone, per smūgį į civilinį viešojo transporto autobusą žuvo du žmonės. Ataka įvyko ankstyvą šeštadienio rytą.

    Vietos administracija skelbė, kad žuvo komunalinių paslaugų įmonės darbuotojas ir moteris, kurios tapatybė dar tikslinama. Dar septyni keleiviai buvo sužeisti ir nugabenti į ligonines, jiems teikiama medikų pagalba.

    Atskirai Chersono karinė administracija pranešė apie dar vieną žuvusį žmogų ir 10 sužeistųjų per atakas visame regione. Ukrainos institucijos pabrėžia, kad smūgiai dažnai tenka ne kariniams objektams, o civilinėms teritorijoms.

    Ukrainos gynyba ir atsakomosios operacijos

    Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį prieš skirtingus taikinius šalyje buvo panaudota daugiau kaip 160 dronų, atakos apėmė 12 vietovių. Pasak kariuomenės, apie 140 dronų buvo numušti arba nuslopinti elektroninės kovos priemonėmis, tačiau dalis vis tiek pasiekė taikinius.

    Kyjivas taip pat tęsia atsakomąsias dronų operacijas prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, siekdamas mažinti Maskvos pajamas iš naftos eksporto. Ukraina teigia, kad smūgiai naftos perdirbimo ir transportavimo grandinei ilgainiui gali riboti Rusijos galimybes finansuoti karą.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad nuo metų pradžios Rusija, jo vertinimu, dėl atakų naftos sektoriui prarado mažiausiai 5,97 milijardo eurų. Anksčiau šią savaitę jis taip pat teigė, kad žvalgyba fiksuoja eksporto mažėjimą per dalį svarbiausių naftos uostų.

    Ukrainos teigimu, dronai per kiek daugiau nei dvi savaites keturis kartus smogė naftos perdirbimo objektams ir eksporto terminalui Tuapsėje prie Juodosios jūros, kilo gaisrai ir buvo vykdomos evakuacijos. Taip pat skelbta apie atakas Permės regione, kuris yra daugiau kaip 1 500 kilometrų nuo Ukrainos teritorijos.

    Tuo pat metu ekspertai pažymi, kad realų ekonominį poveikį vertinti sudėtinga, nes energijos kainas veikia ir platesni geopolitiniai veiksniai. Ukrainos institucijos perspėja, kad naujų smūgių rizika išlieka, o oro gynybos pajėgos išlaiko parengtį reaguoti.