CP v2

Tag: Volodymyras Zelenskis

  • Spiečius dronų virš Maskvos ir prie Sankt Peterburgo: liepsnos Ust Lūgoje, JAV siunčia signalą

    Spiečius dronų virš Maskvos ir prie Sankt Peterburgo: liepsnos Ust Lūgoje, JAV siunčia signalą

    Rugpjūčio 13–14 naktį Ukraina surengė vieną didžiausių pastarųjų savaičių dronų smūgių Rusijos gilumoje, taikydamasi į Maskvą ir Leningrado sritį. Rusijos pareigūnai skelbė apie numuštus bepilotes, tačiau dalis jų pasiekė taikinius, o Ust Lūgos uosto teritorijoje kilo gaisras.

    Moskovos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad ataka sostinėje prasidėjo prieš pat vidurnaktį Maskvos laiku. Pasak jo, oro gynyba iš pradžių numušė kelis dronus, o vėliau pranešta apie daugiau nei dešimt į miesto centrą skridusių taikinių neutralizavimą.

    Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka nurodė, kad regione esą buvo numuštas 51 ukrainietiškas dronas. Nepaisant to, Ust Lūgoje pranešta apie apgadintą infrastruktūrą ir didelį gaisrą, kurio dūmai, kaip teigiama, matomi iš kelių dešimčių kilometrų.

    Smūgiai į eksportą ir logistiką

    Ust Lūga laikoma vienu svarbiausių Baltijos regione Rusijos naftos ir naftos produktų eksporto taškų, todėl tokie smūgiai turi ne tik karinį, bet ir ekonominį efektą. Ukrainos strategija pastaraisiais mėnesiais vis dažniau siejama su bandymu mažinti Rusijos pajamas iš energetikos ir apsunkinti logistiką, kuri padeda išlaikyti karo tempą.

    Ukrainos pareigūnai ankstesniuose komentaruose ne kartą pabrėžė, kad tolimojo nuotolio smūgiai yra ilgalaikės kampanijos dalis. Esminė žinutė paprasta: net ir toli nuo fronto esančios vietos nėra visiškai saugios, o spaudimas didėja ten, kur Rusijai skaudžiausia finansiškai.

    Vašingtono diplomatija įsibėgėja

    Tuo pat metu Vašingtonas aktyvina diplomatines pastangas. Skelbiama, kad JAV specialieji pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris rugpjūčio antroje pusėje planuoja pirmą kartą vykti į Kyjivą, vizitą derinant su Ukrainos Nepriklausomybės dienos minėjimu rugpjūčio 24 dieną.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad JAV pusei perduotos naujos, konkrečios idėjos dėl karo užbaigimo, kartu prašant didesnio JAV įsitraukimo. Kyjivas akcentuoja oro gynybos stiprinimą ir politinį spaudimą Maskvai, kuris, Ukrainos vertinimu, galėtų priartinti realias derybų prielaidas.

    Ši dinamika rodo dvi lygiagrečias kryptis: Ukraina didina tolimojo nuotolio smūgių mastą, o JAV ieško, kaip išaugusį spaudimą paversti derybine svertų sistema. Kiek realios žalos padaryta Ust Lūgos infrastruktūrai, kol kas nėra nepriklausomai patvirtinta, tačiau pats taikinys signalizuoja apie kryptingą dėmesį energetikos grandinei.

  • Zelenskio pareiškimas dėl Kosovo supykdė Prištiną: kodėl Ukraina ir toliau nepripažįsta nepriklausomybės

    Zelenskio pareiškimas dėl Kosovo supykdė Prištiną: kodėl Ukraina ir toliau nepripažįsta nepriklausomybės

    Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas į Belgradą tapo netikėtu diplomatinės darbotvarkės posūkiu, tačiau didžiausią atgarsį sukėlė jo pasisakymas apie Kosovą. Spaudos konferencijoje jis patvirtino, kad Ukraina Kosovo nepriklausomybės nepripažįsta, ir tai Prištinoje buvo sutikta kaip nusivylimas.

    Kosovo sostinėje reakcija buvo greita: miesto valdžia nuėmė didelę Ukrainos vėliavą su užrašu Free Ukraine, kuri kabėjo nuo 2022 metų pradžios. Šis gestas buvo pristatytas kaip signalas, kad solidarumas turi būti abipusis, ypač kalbant apie valstybių teisę apsispręsti.

    „Kosovo valstybė turi būti gerbiama“, – sakė Prištinos meras Perparim Rama.

    Kosovo užsienio reikalų ministras Glaukas Konjufca pareiškė, kad Zelenskio žodžiai priimti su apgailestavimu, tačiau Priština ir toliau rems Ukrainos suverenitetą. Kartu jis atmetė argumentą, esą teritorinio vientisumo principas savaime pateisina Kosovo nepripažinimą, primindamas tarptautinės administracijos laikotarpį po 1999 metų karo ir vėliau vykusias derybas dėl galutinio statuso.

    Kosovas nepriklausomybę paskelbė 2008 metais, o šį sprendimą yra pripažinusios daugiau nei 100 valstybių, įskaitant dalį Europos Sąjungos narių ir pagrindines Vakarų partneres. Vis dėlto ne visos ES šalys Kosovą pripažįsta, o Serbija iki šiol laiko jį savo teritorijos dalimi, todėl Balkanų klausimas išlieka vienu jautriausių Europos diplomatinėje darbotvarkėje.

    Kodėl Ukraina laikosi tokios pozicijos?

    Kyjivo laikysena Kosovo atžvilgiu glaudžiai susijusi su pačios Ukrainos saugumo interesais ir nuosekliu teritorinio vientisumo principu, ypač po 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Donbase. Ukrainos pareigūnai ilgą laiką vengė žingsnių, kurie, jų vertinimu, galėtų būti panaudoti kaip precedentas ar propagandinis argumentas ginčuose dėl okupuotų teritorijų.

    Ši pozicija taip pat atspindi sudėtingą tarptautinės teisės lauką: Kosovo nepriklausomybė daugelyje sostinių traktuojama kaip išskirtinis atvejis, o Rusija ją ne kartą mėgino pritaikyti savo naratyvui, lygindama su separatistiniais projektais posovietinėje erdvėje. Dėl to Ukraina dažnai renkasi ypač atsargią formuluotę ir vengia sprendimų, kurie galėtų susilpninti jos argumentus dėl Krymo ir kitų okupuotų regionų.

    Serbijos diplomatijos balansas

    Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius tuo pat metu pabrėžia paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui, įskaitant Krymą, tačiau Belgradas ir toliau palaiko santykius su Maskva bei nėra visiškai susiderinęs su Europos Sąjungos sankcijų politika Rusijai. Serbija siekia narystės ES, bet vidaus politikoje ir energetikoje išlieka stipri priklausomybė nuo Rusijos, todėl oficialioji linija dažnai grindžiama balansavimu.

    Zelenskio vizitas Belgrade, Serbijai suteikė progą pademonstruoti tarpininko ir regiono stabilumo rėmėjo vaidmenį, o pasisakymas apie Kosovą vietos auditorijai tapo akivaizdžiu diplomatiniu laimėjimu. Tačiau Prištinai tai priminė, kad net ir artimiausi partneriai Ukrainos karo kontekste ne visada sutaps su Kosovo lūkesčiais tarptautinio pripažinimo klausimu.

    Ekspertai pastebi, kad tokie epizodai gali turėti platesnių pasekmių Ukrainos santykiams su Vakarų Balkanų šalimis. Viena vertus, Kyjivui svarbu išlaikyti aiškią ir nuoseklią teritorinio vientisumo liniją, kita vertus, jam tenka valdyti partnerių lūkesčius regionuose, kuriuose statuso klausimai tebėra neišspręsti.

  • Rusijos naktinė atakų banga Ukrainoje: 13 žuvusių, apie 90 sužeistų, Kyjivas prašo daugiau „Patriot“

    Rusijos naktinė atakų banga Ukrainoje: 13 žuvusių, apie 90 sužeistų, Kyjivas prašo daugiau „Patriot“

    Per pastarąsias 24 valandas Rusija surengė naują intensyvių naktinių smūgių seriją prieš Ukrainos miestus, praneša vietos institucijos. Ukrainos pareigūnų duomenimis, per atakas žuvo 13 žmonių, o apie 90 buvo sužeisti.

    Smūgiai fiksuoti keliuose regionuose, tarp jų Kyjivo apylinkėse, Charkive ir Odesos srityje. Dalis taikinių buvo civilinė infrastruktūra, o gelbėtojai visą naktį gesino gaisrus ir ieškojo žmonių apgadintuose pastatuose.

    Charkive raketos pataikė į daugiabutį Saltivskio rajone, pranešė srities vadovybė. Skelbta apie kelias žūtis ir dešimtis sužeistųjų, o nukentėjusiųjų skaičius didėjo, kai į ligonines kreipėsi daugiau žmonių.

    Odesoje ir aplinkiniuose rajonuose, anot vietos administracijos, miestą atakavo dešimtys raketų ir dronų. Pranešta apie sužeistuosius, taip pat apgadintus gyvenamuosius pastatus ir infrastruktūros objektus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad didėjant smūgių intensyvumui šaliai būtina sustiprinti oro gynybą. Jo vertinimu, didžiausia problema yra balistinių raketų grėsmė, kuriai atremti reikia pažangių priešraketinių sistemų ir perėmėjų.

    „Reikia didesnio spaudimo ir naujų sankcijų, kurios neleistų Rusijai gaminti balistinių raketų. O mūsų žmonėms būtina daugiau apsaugos – priešbalistinių sistemų ir perėmėjų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tekste akcentuojama, kad Ukrainos partnerių dėmesio centre išlieka „Patriot“ sistemos, kurios laikomos vienu iš nedaugelio realių įrankių numušti balistines raketas. Ukrainos pusė ne kartą yra pabrėžusi, kad svarbus ne tik pačių sistemų skaičius, bet ir pastovus perėmėjų tiekimas.

    Tuo pat metu smūgiai vyko ir Rusijos teritorijoje. Belgorodo srities administracija pranešė, kad Ukrainos dronų atakos esą nusinešė penkių žmonių gyvybes ir sužeidė kelias dešimtis, tarp jų ir vaiką.

    Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu paskelbė apie per naktį numuštus Ukrainos dronus, įskaitant virš okupuoto Krymo ir virš Juodosios bei Azovo jūrų. Taip pat teigta, kad Rusijos smūgiai Ukrainoje buvo nukreipti į karinius objektus, tačiau Ukrainos pranešimuose akcentuojama civilių aukų ir gyvenamųjų rajonų apgadinimų statistika.

    Pastarosiomis savaitėmis masinės raketų ir dronų atakos tapo beveik kasdienybe, o jų pobūdis rodo bandymą nuosekliai spausti Ukrainos oro gynybą. Karo dinamika vis labiau siejama su perėmėjų atsargomis ir gebėjimu apsaugoti didžiuosius miestus nuo mišrių atakų, kai vienu metu naudojamos raketos ir smogiamieji dronai.

  • Vučić sutiko Zelenskį Belgrade: signalas Briuseliui ir Maskvai, kai Serbija ieško savo kelio

    Vučić sutiko Zelenskį Belgrade: signalas Briuseliui ir Maskvai, kai Serbija ieško savo kelio

    Vizitas, kurį stebi Europa

    Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučić Belgrade priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pabrėždamas norą kuo greičiau užbaigti karą, tačiau pripažindamas, kad artimiausiu metu proveržio nesitiki. Abiejų lyderių susitikimas surengtas tuo metu, kai Rusijos smūgiai Ukrainai vėl intensyvėja, o Europos sostinės ieško būdų didinti spaudimą Maskvai.

    Zelenskio atvykimas tapo išskirtiniu įvykiu Serbijos užsienio politikos kontekste, nes Belgradas tradiciškai palaiko glaudžius ryšius su Rusija. Tuo pat metu Serbija siekia judėti pirmyn dėl narystės Europos Sąjungoje, o būtent užsienio politikos suderinamumas su ES linija yra vienas jautriausių derybinių klausimų.

    „Jei klausiate manęs, kaip politinio veterano, nesu tuo tikras ir labai bijau, kad mūsų laukia dar viena sunki žiema“, – sakė Aleksandaras Vučić.

    „Tačiau tikiuosi, nors ir neturiu realių faktų, kad tai baigsis rytoj“, – pridūrė jis.

    Ukrainos vadovui Belgrade surengta iškilminga priėmimo ceremonija su garbės sargyba, po kurios vyko derybos Prezidento rūmuose. Susitikimo metu taip pat pasirašytas memorandumas, susijęs su žemės ūkio bendradarbiavimu, o Vučić pranešė, kad abi šalys artimiausiu metu sieks suderinti laisvosios prekybos susitarimą.

    Serbijos balansas tarp Maskvos ir ES

    Priimdamas Zelenskį, Vučić siunčia žinutę ne tik Briuseliui, bet ir Maskvai: Serbija nori išlaikyti manevro laisvę, tačiau kartu rodyti, kad dialogas su Ukraina jai nėra tabu. Tai ypač reikšminga, nes po plataus masto Rusijos invazijos Serbija išliko viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios neįvedė platesnių sankcijų Rusijai.

    Belgradas viešai argumentuoja, kad sankcijos nėra jo pasirinktas instrumentas, tačiau tuo pat metu Serbija teikė Ukrainai finansinę ir humanitarinę paramą. Energetikos srityje šalis tebėra labai priklausoma nuo rusiškų išteklių, todėl kiekvienas žingsnis užsienio politikoje vertinamas per vidaus politikos ir ekonominio saugumo prizmę.

    Zelenskis: ginklų susitarimai yra, bet to neužtenka

    Zelenskis Belgrade daug dėmesio skyrė oro gynybos ir raketinių sistemų temai, pabrėždamas, kad susitarimai dėl tiekimo egzistuoja, tačiau realūs kiekiai vis dar neleidžia patikimai apsaugoti infrastruktūros. Pasak jo, Rusija vis dažniau naudoja balistines raketas, kurias numušti sudėtingiau, todėl Ukrainai būtina nuosekli ir didesnė partnerių parama.

    „Vakar naktį vėl buvo raketų smūgis: balistinės raketos taikėsi į mūsų infrastruktūrą. Buvo ir atakos dronais, o ypač reaktyviais „Shahed“ dronais vėl smogta energetikos objektams ir geležinkeliams“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos prezidentas teigė, kad dalis oro gynybos sistemų tiekimo šiemet sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais, o licencijų ir gamybos grandinių procesai Europoje neretai užtrunka. Jo teigimu, Ukrainai svarbu, kad parama būtų prognozuojama, o sprendimai dėl amunicijos ir oro gynybos nebūtų atidėliojami dėl vidaus politinių debatų partnerių šalyse.

    Belgrado susitikimas šiame fone tampa daugiau nei dvišaliu vizitu: jis atskleidžia, kaip regiono valstybės mėgina perskirstyti rizikas ir formuoti santykius su ES bei Rusija, kai karo dinamika ir saugumo poreikiai Europoje aštrėja.

  • Ukraina dronais smogė Rusijos naftos perdirbimo gamykloms: Maskva atakavo stotį ir laivą

    Ukraina dronais smogė Rusijos naftos perdirbimo gamykloms: Maskva atakavo stotį ir laivą

    Ukraina per naktį dronais smogė dviem Rusijos naftos perdirbimo gamykloms šimtus kilometrų nuo fronto, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tuo pat metu Rusija surengė smūgius Ukrainoje – nukentėjo geležinkelio stotis ir komercinis laivas Juodojoje jūroje.

    Pastaraisiais mėnesiais abi pusės akivaizdžiai didina tolimųjų smūgių mastą: Ukraina vis dažniau naudoja didelio nuotolio dronus, o Rusija – raketas ir dronus, taikydamasi į infrastruktūrą. Tai kelia vis daugiau civilinių aukų rizikos, ypač regionuose, nutolusiuose nuo tiesioginių mūšių zonos.

    Smūgiai giliai Rusijoje

    Pasak V. Zelenskio, Ukrainos dronai pataikė į objektus Baškirijos ir Jaroslavlio srityse – maždaug 700 kilometrų nuo fronto linijos. Tokie taikiniai siejami su Rusijos kuro ir logistikos grandinėmis, kurios svarbios ne tik ekonomikai, bet ir kariuomenės aprūpinimui.

    „Šie smūgiai stiprina diplomatijos perspektyvas. Rusija turi pasirinkti taiką“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Rusijos gynybos ministerija teigė per naktį numušusi 605 ukrainietiškus dronus. Jaroslavlio srities vadovas pranešė, kad jo regione esą buvo numušti 92 dronai, o ataką pavadino masiškiausia nuo karo pradžios šioje srityje.

    Smūgiai Ukrainoje: stotis ir laivas

    Ukrainos pareigūnų teigimu, per naujausią Rusijos ataką Charkivo srityje, Lozovos geležinkelio stotyje, žuvo du žmonės. Tokie smūgiai į transporto mazgus gali trikdyti civilinį susisiekimą ir krovinių judėjimą, ypač regionuose, kurie reguliariai patiria apšaudymus.

    Odesos srities gubernatorius pranešė, kad Juodojoje jūroje Rusija pataikė į komercinį laivą, gabenusį ukrainietiškus kviečius, ir žuvo vienas žmogus. Atakos jūroje išlieka jautri tema dėl grūdų eksporto svarbos Ukrainos ekonomikai ir pasaulinei maisto rinkai.

    Diplomatija įstrigusi, smūgiai intensyvėja

    Daugiau nei ketveri metai po Rusijos plataus masto invazijos pradžios diplomatinis procesas išlieka įstrigęs, o abi pusės didina tolimųjų smūgių apimtis. Kuo dažniau atakuojami energetikos, logistikos ir transporto objektai, tuo labiau auga ir netiesioginės pasekmės civiliams.

    Šiame kontekste Ukraina pabrėžia oro gynybos stiprinimo būtinybę ir ragina partnerius sparčiau tiekti sistemas, galinčias numušti raketas ir dronus. Rusija tuo pat metu deklaruoja, kad didins oro gynybos pajėgumus regionuose, kurie iki šiol buvo laikomi santykinai saugiais nuo karo veiksmų.

  • „Reuters“: JAV tęsia planą dėl „Patriot“ raketų gamybos Ukrainai, nors Trumpas ragina atsargiai

    JAV administracija toliau ieško būdų, kaip sudaryti sąlygas Ukrainai prisidėti prie „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos raketų gamybos, nors prezidentas Donaldas Trumpas viešai buvo išsakęs abejonių dėl tokios technologijos perdavimo. Apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais.

    Ukraina pabrėžia, kad „Patriot“ sistemos ir jų raketos yra vienas svarbiausių įrankių ginantis nuo Rusijos balistinių raketų. Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas vis dažniau akcentuoja, kad atsargų ir tiekimo tempai tampa kritiniu veiksniu, ypač artėjant žiemos sezonui ir intensyvesnėms atakoms prieš energetikos infrastruktūrą.

    Gamybos scenarijai ir ribojimai

    Pasak „Reuters“, JAV pareigūnai svarsto kelis modelius: atskirų komponentų gamybą Ukrainoje ir jų išsiuntimą galutiniam surinkimui Vokietijoje, Ukrainos įtraukimą į jau veikiančias JAV ir Europos bendras gamybos grandines arba licencijuotą pigesnių PAC-3 šeimos sprendimų versijų gamybą. Tokie variantai leistų didinti apimtis neperkraunant vien JAV pramonės pajėgumų.

    Vis dėlto diskusijose išlieka dvi pagrindinės kliūtys: jautrių technologijų saugumas ir ribotos raketų atsargos. Dėl to Vašingtone girdimi argumentai, kad bet koks gamybos išplėtimas turi būti suderintas su JAV kariuomenės poreikiais ir sąjungininkų įsipareigojimais kituose regionuose.

    Ukrainos prašymai po naujų atakų

    Po vienos iš plataus masto Rusijos atakų, kai buvo panaudotos dešimtys raketų ir daugiau nei šimtas dronų, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl ragino partnerius skubinti „Patriot“ raketų tiekimą ir palaikyti gamybos lokalizavimą. Ukrainos pareigūnai taip pat kelia klausimą, kad esamas tiekimo tempas ne visada atitinka realų atakų intensyvumą.

    „Mums reikia ne pažadų, o nuoseklaus raketų srauto ir sprendimų, kurie veiktų mėnesiais, o ne savaitėmis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Derybų eiga ir realūs terminai

    „Reuters“ nurodo, kad JAV pusėje derybose dalyvauja JAV ambasadorius NATO Matthew Whitaker, pastaruoju metu lankęsis Kyjive ir viešai teigęs, kad koprodukcijos galimybė išlieka. Tačiau net ir pasiekus politinį susitarimą, pramoniniai terminai reikštų, kad naujos gamybos raketos į Ukrainos arsenalą greičiausiai patektų ne iš karto.

    Tuo pat metu JAV diskusijose minimas atsargumo argumentas siejamas su rizika, kad technologijos ir gamybos grandinės gali tapti taikiniu arba būti pažeistos. Dėl to labiausiai tikėtini modeliai, kuriuose dalis kritinių procesų būtų išlaikoma NATO šalių teritorijoje, o Ukraina prisidėtų etapais.

    Atskirai „Financial Times“ yra rašiusi, kad JAV nenoriai žiūri į prašymus perduoti šimtus papildomų „Patriot“ raketų, argumentuodama ribotomis atsargomis ir poreikiu dengti kitus JAV įsipareigojimus. Tai didina spaudimą ieškoti gamybos plėtros sprendimų Europoje ir kurti alternatyvias oro gynybos iniciatyvas, tačiau „Patriot“ vis dar laikomas kertiniu gebėjimu prieš balistines grėsmes.

  • Zelenskio permainos tęsiasi: Umerovas paskirtas žvalgybos vadovu, Fedorovo sugrąžinimo neprašo

    Zelenskio permainos tęsiasi: Umerovas paskirtas žvalgybos vadovu, Fedorovo sugrąžinimo neprašo

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tęsia karo meto kadrų rokiruotes: rugpjūčio 3 dieną Rustemas Umerovas paskirtas Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnybos vadovu. Šis žingsnis sutapo su užsitęsusiu politiniu ginču dėl atleisto gynybos ministro Mychailo Fedorovo.

    Umerovas pastaraisiais mėnesiais buvo laikomas vienu pagrindinių Kyjivo derybininkų JAV remiamame taikos proceso formate. Pasak Zelenskio, naujose pareigose jis turės tęsti darbą keliuose frontuose vienu metu, derindamas žvalgybos, diplomatijos ir gynybos klausimus.

    „Jis turi didesnes galimybes vienu metu spręsti šiuos klausimus: diplomatiją, gynybą ir derybų procesą su JAV bei kai kuriais kitais partneriais“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Prezidentas taip pat akcentavo, kad Umerovas ir toliau koordinuos tarptautinę iniciatyvą, siejamą su bepiločių pajėgumų stiprinimu ir bendrais projektais su užsienio partneriais, įskaitant Artimųjų Rytų regioną. Ukrainai tai ypač svarbu, nes dronai tapo vienu esminių karo elementų tiek žvalgyboje, tiek taktiniame mūšio lauke.

    Tuo pat metu įvyko dar vienas paskyrimas: buvęs vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka perėmė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigas, pakeisdamas Umerovą. Šie sprendimai įsilieja į platesnę Zelenskio pradėtą vyriausybės pertvarką, kuri, dalies visuomenės ir ekspertų vertinimu, sukėlė papildomą įtampą valstybės valdyme.

    Protestai dėl Fedorovo neslūgsta

    Didžiausią rezonansą Ukrainoje šiuo metu kelia ne žvalgybos vadovo paskyrimas, o krizė dėl gynybos ministerijos. Po Mychailo Fedorovo atleidimo kilo protestų banga, o Kyjive surengtos demonstracijos organizatorių buvo pristatytos kaip didžiausios nuo 2014 metų Orumo revoliucijos.

    Protesto judėjimo atstovai reikalauja, kad prezidentas atšauktų sprendimą ir suteiktų Fedorovui laiko tęsti pradėtas reformas. Viešojoje erdvėje tai tapo platesniu pasitikėjimo klausimu: dalis visuomenės nuogąstauja, kad dažni pokyčiai gynybos grandyje gali silpninti sprendimų priėmimo stabilumą pačiame karo įkarštyje.

    „Reikia suteikti Mychailui metus reformoms įgyvendinti, o tada spręsti pagal rezultatus“, – teigė karo veteranas Dmytro Koziatynskis, vienas matomiausių protestų lyderių.

    Anot jo, protestuotojai nepasitraukė net per oro pavojaus signalus Kyjive, taip pabrėždami, kad reikalavimai yra ilgalaikiai ir nesusiję su vienkartine akcija. Zelenskis kol kas viešai neparodė, kad būtų pasirengęs grąžinti Fedorovą į pareigas.

    Roki ruotės kariuomenėje ir institucijose

    Permainos Kyjive vyksta platesniame kontekste: dar anksčiau Zelenskis pakeitė Ukrainos kariuomenės vadovybę, atleisdamas Oleksandrą Syrskį ir paskirdamas Mychailą Drapatį. Tokie sprendimai paprastai aiškinami siekiu pagerinti valdymo efektyvumą ir prisitaikyti prie besikeičiančios fronto situacijos.

    Vis dėlto pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad kadrų sprendimai turi ir vidaus politikos kainą. Protestai dėl gynybos ministro bei diskusijos apie atsakomybę už reformas rodo augančią visuomenės įtampą, kurią dar labiau didina karo nuovargis ir artėjančio žiemos sezono iššūkiai.

  • Rusijos sklandančios bombos vėl smogė Zaporižiai: žuvo moteris, sužeistųjų dešimtys

    Rusijos sklandančios bombos vėl smogė Zaporižiai: žuvo moteris, sužeistųjų dešimtys

    Rusijos aviacija per maždaug 90 minučių numetė aštuonias valdomas sklandančias bombas į gyvenamuosius Zaporižios rajonus, pranešė regiono vadovas Ivanas Fedorovas. Per smūgį žuvo 71 metų moteris, o sužeistųjų skaičius, vietos valdžios duomenimis, siekė 31, tarp jų buvo ir 16 metų mergina.

    Pasak pareigūnų, apgadinti 22 daugiabučiai keturiuose miesto rajonuose, dalis gyventojų liko be langų, užfiksuoti dideli sprogimų sukelti gaisrai. Nepriklausomai patikrinti visų karo šalių pateikiamų teiginių operatyviai neįmanoma.

    Kas yra sklandančios bombos?

    Sklandančios bombos yra sovietinio tipo aviacinės bombos, kurias Rusija modernizuoja papildydama valdymo ir sparnų moduliais. Tai leidžia joms planiruoti didelį atstumą ir smogti iš teritorijų, kuriose lėktuvams mažiau rizikinga priartėti prie Ukrainos oro gynybos.

    Tokie ginklai gali gabenti itin didelį sprogmens kiekį, o smūgio vietoje palieka milžiniškas duobes ir sukelia plataus masto sugriovimus. Ukrainos pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad miestams tai viena sunkiausiai atremiamų grėsmių, nes pigesni ginklai leidžia Rusijai išlaikyti intensyvų spaudimą fronto užnugaryje.

    Smūgiai dronais ir puolimo mastas

    Tuo pat metu Ukraina skelbė, kad naktį Rusija atakavo 181 tolimojo nuotolio smogiamuoju dronu. Ukrainos karinės oro pajėgos teigė, kad 163 dronai buvo numušti arba jų veikimas sutrikdytas elektroninės kovos priemonėmis, tačiau dalis vis tiek sukėlė žalą 13-oje vietų.

    Rusijos gynybos ministerija pranešė apie smūgius keturiems krovininiams laivams, esą gabenusiems krovinius Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įskaitant tris Juodojoje jūroje ir vieną Mykolajivo uoste. Daugiau detalių nepateikta.

    Karo šešėlyje – kultūros infrastruktūros naikinimas

    Kitas smūgis, apie kurį pranešta savaitgalį, buvo nukreiptas į sandėlį Charkivo srityje, kur, leidyklos teigimu, sunaikinta apie 8 000 000 knygų. Leidyklos „Ranok“ atstovai tai pavadino smūgiu Ukrainos švietimui ir kultūrai, pabrėždami, kad tai vienas didžiausių praradimų sektoriuje nuo plataus masto invazijos pradžios.

    Leidyklos direktorius Viktoras Kruglovas teigė, kad gaisras apėmė dideles sandėlio zonas, o nuostoliai bus ilgalaikiai tiek tiekimo grandinei, tiek mokykloms ir bibliotekoms. Ukrainos institucijos ne kartą kaltino Rusiją taikantis į kultūros objektus, o tarptautinės organizacijos periodiškai fiksuoja žalą muziejams, galerijoms, religinėms ir švietimo įstaigoms.

    Zaporižios sritis išlieka viena svarbiausių karo zonų: Rusija kontroliuoja dalį regiono teritorijų ir yra užėmusi Zaporižios atominę elektrinę, tačiau srities centras Zaporižia tebėra Ukrainos kontroliuojamas. Regionas kartu su Donecko, Luhansko ir Chersono sritimis Rusijos buvo neteisėtai aneksuotas 2022 metais, nors Maskva iki šiol nekontroliuoja jų pilnai.

  • Prancūziją siaubia milžiniški gaisrai: Zelenskis siūlo siųsti Ukrainos karius ir specialistus

    Prancūziją siaubia milžiniški gaisrai: Zelenskis siūlo siųsti Ukrainos karius ir specialistus

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu paskelbė, kad Ukraina pasirengusi padėti kovojant su dideliais miškų gaisrais pietų Prancūzijoje. Pasak jo, Kijevas galėtų atsiųsti karinių specialistų, kurie prisidėtų prie gesinimo darbų ir logistikos.

    V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina siekia atsidėkoti šalims, kurios nuosekliai rėmė ją ginantis nuo Rusijos agresijos.

    „Ukraina visada pasirengusi padėti tiems, kurie šiais metais rėmė mus kovoje su Rusijos agresija. Pasiūliau Prancūzijai reikalingą pagalbą – mūsų specialistai gali prisijungti prie gaisrų gesinimo“, – sakė V. Zelenskis.

    Pranešama, kad nuo liepos 22 dienos Žirondos departamente išdegė apie 42 000 hektarų miškų. Iš pavojingų zonų evakuota maždaug 220 000 žmonių, o sugadinta ar sunaikinta apie 240 namų.

    Situaciją apsunkina tai, kad ugnis priartėjo prie strategiškai svarbių objektų, įskaitant karinės infrastruktūros teritorijas. Prancūzijos gynybos ministerija į pagalbą jau yra pasitelkusi apie 1 500 karių, kurie padeda gesinimo operacijoms ir teritorijų apsaugai.

    Pagalba atvyksta ir per Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, įskaitant bendrą rescEU pajėgumą, kai valstybės narės dalijasi specializuotais ištekliais, tokiais kaip gaisrų gesinimo orlaiviai. Pastaraisiais metais šis mechanizmas tapo vienu svarbiausių įrankių, kai ekstremalūs karščiai ir sausros didina didelių gaisrų riziką visame Viduržemio regione.

    Ukraina taip pat turi sukauptos patirties teikiant tarptautinę pagalbą gesinant miškų gaisrus. Skelbiama, kad ukrainiečių gelbėtojai ir technika įvairiais metais talkino Ispanijoje, Izraelyje, Juodkalnijoje, Sakartvele, Graikijoje ir Turkijoje, o tokios misijos paprastai apima ne tik tiesioginį gesinimą, bet ir evakuacijos, ryšių, medicinos bei logistinės paramos užduotis.

    Pokalbyje V. Zelenskis ir E. Macronas aptarė ir platesnį darbotvarkės paketą: diplomatinę padėtį po Ukrainos prezidento vizito JAV, pasirengimą žiemai, oro gynybos sistemų poreikį bei energetikos infrastruktūros stiprinimą. Kijevas viešai ne kartą pabrėžė, kad artėjant šaltajam sezonui itin svarbios tiek priešlėktuvinės gynybos priemonės, tiek atsparumo elektros tiekimui sprendimai.

    Gaisrai pietų Prancūzijoje šią vasarą tapo dar vienu priminimu, kad ekstremalūs orai Europoje dažnėja, o valstybės vis dažniau remiasi tarptautiniu solidarumu ir bendrais reagavimo mechanizmais. Prancūzijos institucijos kol kas nekomentavo, kada ir kokio masto Ukrainos pagalba galėtų būti priimta, tačiau pats siūlymas signalizuoja apie glaudesnį praktinį bendradarbiavimą krizių valdyme.

  • Zelenskis po susitikimo su Trumpu: Ukraina aptarė „Patriot“ raketų gamybos licenciją

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose buvo aptartos galimybės priartėti prie „Patriot“ sistemos perėmėjų raketų gamybos. Pasak Zelenskio, pokalbis apėmė licencijos klausimą ir kelias papildomas idėjas, kurios galėtų sustiprinti Ukrainos oro gynybą.

    Lyderių susitikimas truko apie valandą, o po jo Zelenskis socialiniuose tinkluose padėkojo Jungtinėms Valstijoms už paramą, pabrėždamas gyvybių apsaugos ir taikos siekio svarbą. Jis taip pat perdavė užuojautą dėl JAV respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo mirties, pažymėdamas jo nuoseklią paramą Ukrainai.

    Kas būtų licencijos suteikimas?

    Diskusijos dėl licencijos reikštų, kad Ukraina galėtų gauti teisę gaminti dalį „Patriot“ perėmėjų raketų komponentų ar net surinkti jas vietoje pagal JAV nustatytas technologines ir saugumo sąlygas. Tokia schema paprastai apima griežtą eksporto kontrolę, tiekimo grandinių patikrą ir ribojimus, kas ir kur gali būti gaminama.

    Jei susitarimas judėtų į priekį, tai galėtų sumažinti priklausomybę nuo ilgesnių tiekimo terminų ir suteikti daugiau lankstumo planuojant oro gynybos atsargas. Kartu tai būtų sudėtingas politinis ir pramoninis sprendimas, nes „Patriot“ perėmėjų gamyba yra jautri gynybos technologijų sritis, kuriai taikomi aukšti sertifikavimo reikalavimai.

    Platesnis kontekstas: ginkluotė ir pramonė

    Pastaraisiais mėnesiais JAV ir sąjungininkai vis dažniau kalba ne tik apie ginkluotės perdavimą, bet ir apie gamybos pajėgumų didinimą Europoje bei karo pramonės kooperaciją su Ukraina. Tai siejama su tuo, kad oro gynybos priemonės, ypač raketos perėmėjai, yra brangios ir gaminamos ribotais kiekiais, o poreikis išlieka didelis.

    Pasak Zelenskio, be licencijos klausimo buvo aptarta ir diplomatija. Jis teigė, kad svarbu atgaivinti diplomatinį procesą, o komandų lygmeniu bus suderintos tolesnės komunikacijos detalės.

    Artimiausi Zelenskio planai Vašingtone

    Ukrainos vadovas taip pat pranešė, kad dalyvaus senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuvių ceremonijoje, o vėliau vyks į Kapitolijų. Ten planuojami susitikimai su Kongreso nariais, remiančiais įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai ir Iranui.

    Tokie vizitai Vašingtone paprastai vertinami kaip bandymas išlaikyti politinį dėmesį Ukrainos gynybos poreikiams ir užtikrinti, kad karinė bei finansinė parama būtų tęsiama. „Patriot“ tema šiame kontekste išlieka viena svarbiausių, nes oro gynyba laikoma kritine infrastruktūros ir miestų apsaugos grandimi.