CP v2

Tag: Žaidimai

  • Neramu prieš GTA 6 startą: „Rockstar Games“ darbuotojai prabyla apie algas, premijas ir crunch

    Neramu prieš GTA 6 startą: „Rockstar Games“ darbuotojai prabyla apie algas, premijas ir crunch

    „Rockstar Games“ pastarosiomis savaitėmis sulaukė ne tik milžiniško dėmesio dėl artėjančio GTA 6, bet ir rimtų kaltinimų iš pačių darbuotojų pusės. Keli profesinės sąjungos „Rockstar Games Workers Union“ nariai anonimiškai papasakojo apie, jų teigimu, įsisenėjusias problemas studijos viduje.

    Anot pašnekovų, vienas didžiausių skaudulių yra neaiški atlygio ir premijų sistema. Teigiama, kad atlyginimai gali smarkiai svyruoti be aiškaus paaiškinimo, o premijos esą neretai nuvilia ir skiriamos subjektyviai, skirtingai interpretuojant kriterijus tarp komandų.

    Darbuotojai taip pat kelia klausimą, ar atlyginimai atitinka rinkos lygį, ypač lyginant su kitais dideliais žaidimų kūrėjais. Interviu minima ir lyčių atlygio atskirtis bei tai, kad naktinių pamainų darbas, pasak jų, ne visada kompensuojamas papildomais priedais.

    „Yra žmonių, kurie uždirba milžiniškas sumas, ir yra tokių, kurie, mano akimis, yra apgailėtinai nepakankamai apmokami, nors jų darbas kuria stulbinamus pelnus“, – sakė vienas anonimiškai kalbėjęs darbuotojas.

    Kita jautri tema – vadinamasis crunch, kai prieš svarbius leidimus darbuotojai dirba viršvalandžius ir patiria didelį spaudimą. Interviu teigiama, kad darbo krūviai gali būti didinami pasitelkiant sutartines nuostatas, kurios leidžia lankstesnį darbo laiko režimą darbdavio naudai.

    Ne mažiau ginčų, pasak darbuotojų, sukėlė ir grįžimas prie darbo biure. Nors pandemijos metu įdiegta nuotolinio darbo praktika esą pagerino darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, dalis darbuotojų tvirtina, kad pažadai negrįžti prie pilno etato biure buvo peržiūrėti, motyvuojant bendradarbiavimo skatinimu.

    „Mums buvo sakoma, kad pilnas grįžimas į biurą nebus grąžintas, tačiau vėliau sprendimas pasikeitė, aiškinant, jog taip bus skatinamas komandinis darbas“, – teigė kitas anoniminis pašnekovas.

    Profesinės sąjungos kūrėjai tikisi, kad formalus darbuotojų organizavimasis privers vadovybę aiškiau apibrėžti atlygio, premijų ir darbo sąlygų taisykles. Pasak jų, tikslas yra susitarti dėl skaidresnių standartų dar iki GTA 6 pasirodymo, nes būtent didžiausių projektų finišo tiesioji dažniausiai atskleidžia giliausias darbo kultūros problemas.

    Pastarųjų metų žaidimų industrijos kontekste tokie signalai skamba pažįstamai: dideli leidėjai vis dažniau susiduria su darbuotojų lūkesčiais dėl skaidraus atlygio, realistiškų terminų ir tvaresnio darbo tempo. Kartu auga ir profesinių sąjungų vaidmuo, ypač ten, kur įtampa prieš didžiausius leidimus pasiekia piką.

  • „Sony“ kerta per kolekcininkus: patvirtinta, kada PS5 žaidimai gali nebeišeiti diskuose

    „Sony“ kerta per kolekcininkus: patvirtinta, kada PS5 žaidimai gali nebeišeiti diskuose

    Skaitmeninė žaidimų platinimo rinka jau kelerius metus sparčiai auga, o fiziniai diskai tampa nišiniu pasirinkimu. Vis dėlto daliai žaidėjų kolekciniai leidimai ir dėžutės lentynoje tebėra svarbi patirties dalis, todėl bet kokios kalbos apie diskų pabaigą sukelia audringas reakcijas.

    Įtampos šįkart įpūtė pranešimai, kad „Sony“ ruošiasi galutiniam posūkiui link vien skaitmeninės prekybos ir planuoja nutraukti naujų PS5 žaidimų leidybą fiziniu formatu. Nurodoma data, nuo kada nauji leidiniai, jei informacija pasitvirtins, galėtų pasirodyti tik „PlayStation Store“ ir kitais skaitmeniniais kanalais.

    Rinkos kryptį aiškiai rodo pardavimų struktūra: pastarąjį dešimtmetį skaitmeniniai atsisiuntimai vis dažniau sudaro didžiąją dalį žaidimų pajamų, o tai skatina leidėjus mažinti diskų gamybos apimtis. Skaitmeninis modelis patrauklus ir dėl logistikos paprastumo, ir dėl to, kad atnaujinimus, klaidų taisymus ar papildinį turinį galima pateikti iškart.

    Kolekcininkams situacija atrodo kitaip: fizinė kopija suteikia apčiuopiamą vertę, ją paprasčiau perparduoti, padovanoti ar laikyti kolekcijoje. Tačiau šiuolaikiniuose leidimuose vis dažniau pasitaiko atvejis, kai net turint diską dalį turinio vis tiek reikia atsisiųsti, o žaidimo veikimas priklauso nuo paskyrų, licencijų ir serverių.

    Jei planai dėl diskų nutraukimo būtų įgyvendinti, tai reikštų ryškų pokytį PS5 ekosistemoje: po nurodytos datos nauji leidimai nebeturėtų fizinių versijų, o rinkoje liktų tik anksčiau išleisti diskai ir naudotų kopijų segmentas. Toks scenarijus ypač aktualus regionams, kur interneto sparta ar duomenų limitai tebėra problema, taip pat pirkėjams, kurie vertina nuosavybės jausmą ir nepriklausomybę nuo skaitmeninių parduotuvių.

    Kol kas svarbiausias klausimas žaidėjams išlieka paprastas: ar tai galutinis sprendimas, ar tik viena iš svarstomų strategijų, priklausomai nuo paklausos. Aišku viena: didžiųjų platformų kryptis juda link skaitmeninės ateities, o fizinių leidimų gerbėjams tai gali būti paskutinis laikotarpis aktyviai papildyti kolekcijas naujais diskais.

  • Naujas FPS su soulslike prieskoniu: „Guns of Eschaton“ taps paskutiniu Viktoro Antonovo palikimu

    Naujas FPS su soulslike prieskoniu: „Guns of Eschaton“ taps paskutiniu Viktoro Antonovo palikimu

    Paskelbta nauja pirmojo asmens šaudyklė „Guns of Eschaton“, kurią kūrėjai vadina ne dar vienu greitu veiksmo žaidimu, o precizišką taiklumą, laiką ir resursų valdymą tikrinančiu išbandymu. Projektą vysto studija „Eschatology Entertainment“, o pirmasis pristatymo vaizdo įrašas akcentuoja tamsią, okultinę nuotaiką.

    Žaidimas kuriamas apokaliptinėje alternatyvioje Laukinių Vakarų interpretacijoje, kur svarbus ne tik šaudymas, bet ir taktiniai sprendimai. Kūrėjų teigimu, čia lems kiekviena kulka, kiekvienas judesys ir pasirinkta rizika, todėl patirtis turėtų priminti soulslike žaidimams būdingą įtampą.

    Paskutinis Viktoro Antonovo darbas

    „Guns of Eschaton“ išskirtinumo suteikia ir tai, kad projektas siejamas su legendiniu kūrėju Viktoru Antonovu, kuris prisidėjo prie ryškiausių vaizdo žaidimų vizualinės tapatybės formavimo. Kūrėjai pabrėžia, kad tai yra jo paskutinis didelis kūrybinis palikimas.

    Antonovas geriausiai žinomas kaip vienas svarbiausių „Half-Life 2“ vizualinės krypties autorių, padėjęs suformuoti City 17 įvaizdį. Jo braižas taip pat siejamas su „Dishonored“ estetika ir kitais stambiais projektais, kuriuose stipri meninė kryptis tapo neatsiejama žaidimo tapatybės dalimi.

    Ko tikėtis iš žaidimo?

    Pagal pateikiamą informaciją, „Guns of Eschaton“ žada platų ginklų arsenalą ir skirtingus kovos modelius, leidžiančius kurti savitus veikėjo vystymo sprendimus. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai FPS žanras vis dažniau maišomas su RPG, išgyvenimo ir soulslike elementais.

    Tiksli žaidimo išleidimo data kol kas neskelbiama. Vis dėlto kūrėjai teigia, kad Antonovas prie projekto meninės krypties prisidėjo nuo 2022 metų, todėl jo idėjos ir sprendimai turėtų aiškiai atsiskleisti galutinėje versijoje.

  • Kas kurs Baldur’s Gate 4? „Hasbro“ gavo „ne“ net iš serijos kūrėjo – priežastys stebina

    Kas kurs Baldur’s Gate 4? „Hasbro“ gavo „ne“ net iš serijos kūrėjo – priežastys stebina

    „Hasbro“ vis dar ieško komandos, kuri galėtų imtis Baldur’s Gate 4 kūrimo, tačiau užduotis pasirodė sudėtingesnė, nei tikėtasi. Pasiūlymą atmetė net Jamesas Ohlenas, vienas svarbiausių pirmųjų dviejų serijos dalių kūrėjų ir dizainerių.

    Tokią informaciją jis pateikė interviu, kuriame paaiškino, kad naujai komandai tektų dirbti itin nepalankiomis sąlygomis. Jo vertinimu, po Baldur’s Gate 3 sėkmės lūkesčių kartelė pakelta taip aukštai, kad bet koks tęsinys būtų nuolat lyginamas su hitu, o tai iš anksto didintų nesėkmės riziką.

    „Po tokio masto sėkmės lūkesčiai tampa beveik neįgyvendinami, o nauja komanda privalėtų kovoti su gyvu etalonu“, – sakė Jamesas Ohlenas.

    Pasak jo, rizika kyla ne vien dėl auditorijos lūkesčių. Baldur’s Gate 3 buvo kuriamas naudojant „Larian Studios“ technologinį pagrindą ir vidinius įrankius, o tai reiškia, kad kitas kūrėjas greičiausiai turėtų statyti didelę dalį technologijų nuo nulio ir iš naujo kurti procesus, kurie leido pasiekti tokią kokybę bei apimtį.

    Ohlenas taip pat pabrėžė, kad bandymas kopijuoti Baldur’s Gate 3 formulę gali būti pražūtingas sprendimas. Jo nuomone, realistiškesnė kryptis būtų sąmoningai pasirinkti kitokią viziją ir naują kūrybinę kryptį, kad ketvirtoji dalis nebūtų vertinama kaip tiesiog bandymas pakartoti tai, kas jau padaryta.

    Situaciją apsunkina ir tai, kad „Larian Studios“ viešai yra pareiškusi, jog neketina tęsti serijos plėtros ir nori sutelkti dėmesį į naujus projektus. Dėl to prekių ženklą valdanti „Hasbro“ priversta ieškoti kito partnerio, galinčio užtikrinti tiek kūrybinį, tiek techninį tęstinumą.

    Baldur’s Gate 3 oficialiai pasirodė 2023 metais ir tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų žaidimų industrijos reiškinių. Žaidimas sulaukė gausybės apdovanojimų, įskaitant metų žaidimo įvertinimą The Game Awards, o didelė komercinė sėkmė tik sustiprino spaudimą tiems, kas ryšis kurti tęsinį.

    Kol kas nėra patvirtinta, kuri studija galėtų imtis Baldur’s Gate 4, todėl realistiškai žaidimo laukti tektų dar ne vienus metus. Tuo pat metu rinkoje vis dažniau kalbama apie klasikinių vaidmenų žaidimų perleidimus ir atnaujinimus, todėl neatmetama, kad leidėjai gali bandyti užpildyti laukimo laikotarpį senesnių dalių atnaujintomis versijomis.

  • Nutekėjo „Call of Duty: Modern Warfare 4“ reklama: šiemet žaidimas gali nepasiekti „Game Pass“

    Nutekėjo „Call of Duty: Modern Warfare 4“ reklama: šiemet žaidimas gali nepasiekti „Game Pass“

    Internete išplito tariama „Call of Duty: Modern Warfare 4“ reklama, kuri užsimena apie reikšmingą pokytį: naujausia serijos dalis šiemet gali nepasirodyti „Xbox Game Pass“ paslaugoje. Kol kas tai nėra oficialiai patvirtinta, tačiau užuomina reklamoje pakurstė diskusijas dėl „Microsoft“ strategijos.

    Kaip teigiama žaidėjų bendruomenėse, reklaminėje iliustracijoje minima ankstyva prieiga prie vieno žaidėjo kampanijos tiems, kurie įsigys žaidimą iš anksto. Daugiausia dėmesio sulaukė formuluotė, kuri esą nurodo, kad šiais metais žaidimo nebus „Game Pass“ kataloge.

    „Activision Blizzard“ praktika suteikti keliomis dienomis ankstesnį priėjimą prie kampanijos išankstinių pirkimų dalyviams rinkoje jau seniai įprasta, todėl pats pasiūlymas nestebina. Daug svarbiau tai, kad tokia reklaminė žinutė gali signalizuoti platesnį „Microsoft“ požiūrio į didžiausių leidimų platinimą pokytį.

    Kas keistųsi žaidėjams?

    Jei „Modern Warfare 4“ iš tiesų nebūtų įtrauktas į „Game Pass“ nuo pirmos dienos, daliai žaidėjų tai reikštų papildomas išlaidas, o paslaugos vertė trumpuoju laikotarpiu sumažėtų. „Call of Duty“ auditorija yra itin didelė, todėl būtent šis prekės ženklas dažnai laikomas vienu svarbiausių argumentų, kodėl vartotojai renkasi prenumeratą.

    Be to, „Call of Duty“ išleidžiamas kasmet, todėl vėlavimas į prenumeratą turi specifinį efektą: kai po metų pasirodo nauja dalis, ankstesnė dažnai jau būna praradusi didelę dalį aktyvių žaidėjų. Tokiu atveju žaidimo įtraukimas į katalogą vėliau gali turėti mažesnį poveikį tiek įsitraukimui, tiek naujų prenumeratorių pritraukimui.

    Kodėl „Microsoft“ gali rinktis kitą kelią?

    Pastaraisiais mėnesiais žaidimų rinkoje ryškėja tendencija atsargiau vertinti didelių biudžetų naujienų atidavimą prenumeratoms nuo pirmos dienos. Leidėjai ieško balanso tarp vienkartinių pardavimų, ilgalaikių pajamų iš mikrotransakcijų ir prenumeratos plėtros, o kiekvienas sprendimas turi kainą.

    „Microsoft“ po „Activision Blizzard“ įsigijimo perėmė vieną pelningiausių industrijos franšizių, tačiau kartu ir didžiulius lūkesčius. Jei „Call of Duty“ naujienos išties būtų atidedamos prenumeratai, tai galėtų būti bandymas apsaugoti pardavimus per pirmuosius mėnesius, kai susidomėjimas didžiausias.

    Didžiausias iššūkis – turinio nuovargis

    Diskusijose vis dažniau kartojasi ir dar viena problema: dalis žaidėjų pavargo nuo kasmetinės, panašios formulės. Rinkoje juntamas poreikis akivaizdesnėms inovacijoms, o serijos reputacija vis labiau priklausys nuo to, ar nauja dalis pasiūlys kokybinį šuolį, o ne tik kosmetinius pakeitimus.

    Kol „Microsoft“ ir „Activision Blizzard“ nepatvirtino detalių, reklamos autentiškumas ir galutinė platinimo strategija išlieka neaiškūs. Vis dėlto vien tokios žinutės pasirodymas rodo, kad „Game Pass“ ateitis, ypač kalbant apie didžiausius vardus, gali būti peržiūrima.

  • WoW Classic+ vis arčiau? „Blizzard“ uždaro dar vieną privatų serverį ir kaitina aistras

    WoW Classic+ vis arčiau? „Blizzard“ uždaro dar vieną privatų serverį ir kaitina aistras

    Diskusijos dėl World of Warcraft: Classic+ pastaraisiais mėnesiais tik stiprėja, o bendruomenė kiekvieną „Blizzard“ veiksmą vertina kaip užuominą apie galimus pokyčius. Naujausias signalas – dar vieno privataus projekto uždarymas ir teisinis spaudimas jo kūrėjams, dėl kurio serverių ateitis pakibo ant plauko.

    Privatūs World of Warcraft serveriai daugelį metų traukė žaidėjus, norinčius likti konkrečioje žaidimo eroje arba išbandyti alternatyvias taisykles. Tačiau „Blizzard“ nuosekliai gina savo intelektinę nuosavybę, o suaktyvėję veiksmai prieš fanų projektus dažnai interpretuojami kaip bandymas „susigrąžinti“ auditoriją į oficialią ekosistemą.

    „Jums iškelta civilinė byla, o atsakymui pateikti skirta 21 diena“, – teigiama procesiniuose dokumentuose, kuriais remiantis projektui įspėjama apie galimą sprendimą už akių, jei atsakymas nebūtų pateiktas laiku.

    Tokia situacija išryškina seną „Blizzard“ dilemą: World of Warcraft: Classic sėkmė sugrąžino į žaidimą veteranus, tačiau kartu sukūrė klausimą, kiek toli galima eiti perleidžiant seną turinį. Dalis žaidėjų entuziastingai priėmė klasikines fazes ir vėlesnes plėtinių versijas, tačiau susidomėjimas vėlyvesniais laikotarpiais istoriškai mažėja, o bendruomenė tampa labiau susiskaidžiusi.

    Būtent čia ir atsiranda Classic+ idėja – ne dar viena „grynai“ sena versija, o klasikinių pamatų tęsinys su nauju turiniu ir pataisymais, kurie neprarastų originalo dvasios. Žaidėjai dažniausiai mini naujus reidus ir požemius, labiau subalansuotą PvP kryptį bei patogumo pakeitimus, kurie neiškreiptų klasikinio tempo.

    Pastaraisiais metais MMO rinkoje ryškėja tendencija išnaudoti nostalgiją, bet kartu siūlyti sezoninį ar etapais atnaujinamą turinį, kad žaidėjai turėtų aiškų grįžimo pretekstą. World of Warcraft: Classic jau parodė, kad tokie ciklai veikia, todėl Classic+ scenarijus būtų logiškas žingsnis tiems, kurie nori naujovių, bet nenori pereiti į dabartinę pagrindinę žaidimo versiją.

    Papildomą intrigą kursto ir artėjantys „Blizzard“ pristatymai, kuriuose įprastai atskleidžiami strateginiai planai. Kompanija oficialiai nėra patvirtinusi Classic+ kaip produkto, tačiau vieši prodiuserių pasisakymai ir atsargios užuominos bendruomenei leidžia tikėtis, kad klasikinei krypčiai bus skiriama dar daugiau dėmesio.

    „Galiu užtikrintai pasakyti, kad Classic žaidėjai visame pasaulyje turės ko laukti“, – per vieną iš oficialių transliacijų sakė World of Warcraft vykdančioji prodiuserė Holly Longdale, tačiau pareiškimas taip ir liko be konkretaus atskleidimo.

    Kol kas aišku viena: privatūs serveriai ir toliau bus rizikinga alternatyva, nes teisiniai veiksmai gali greitai užverti net ir populiariausius projektus. O žaidėjų lūkesčiai dėl Classic+ tik auga, nes tai būtų kompromisas tarp nostalgijos ir naujo turinio, kurio klasikinė auditorija prašo jau ne vienus metus.

  • Turėjo Cristiano Ronaldo ir „West Ham United“, bet „Strikerz Inc.“ grimzta: atleidimai šokiruoja

    Turėjo Cristiano Ronaldo ir „West Ham United“, bet „Strikerz Inc.“ grimzta: atleidimai šokiruoja

    Futbolo žaidimų rinkoje daugelį metų dominuoja „EA Sports FC“ ir „eFootball“, o naujiems projektams prasimušti itin sunku. Nemokamas žaidimas „UFL“, kurį kūrė Baltarusijos studija „Strikerz Inc.“, žadėjo tapti rimta alternatyva, tačiau dabar kompaniją veja į kampą finansiniai sunkumai.

    Ambicingą startą lydėjo garsūs vardai: žaidimo ambasadoriumi tapo Cristiano Ronaldo, o viešumo taip pat pridėjo futbolininkai Roberto Firmino, Romelu Lukaku ir Oleksandr Zinczenko. Partnerystė su „West Ham United“ dar prieš debiutą atrodė kaip signalas, kad projektas turi didelių planų ir rimtą užnugarį.

    Vis dėlto rinka UFL priėmė vėsiai. Žaidimas startavo 2024 metų gruodį „PlayStation“ ir „Xbox“ konsolėse, vėliau pasirodė ir asmeniniuose kompiuteriuose, tačiau žaidėjų atsiliepimuose dažnai kartojosi kritika dėl agresyvios monetizacijos ir dar ne iki galo išgryninto žaidimo valdymo.

    Apie galimą krizę prabilta po pranešimų, kad „Strikerz Inc.“ gali imtis drastiškų etatų mažinimų. Skelbiama, jog atleidimai gali paliesti daugiau nei pusę darbuotojų, o tai reikštų maždaug 250 iš 400 žmonių netektį ir reikšmingą smūgį studijos pajėgumams.

    Pasak viešai aptariamų šaltinių, vienas svarbių studijos tikslų buvo bandymas gauti teisę naudoti FIFA pasaulio čempionato licenciją, tačiau susitarimas neįvyko. Tokia licencija sporto žaidimams dažnai tampa esminiu augimo varikliu, todėl jos neturėjimas mažina galimybes greitai pritraukti masinę auditoriją ir reklamos partnerius.

    Pati studija viešai nepatvirtino, kad masiniai atleidimai bus įgyvendinti artimiausiu metu. Tačiau situacija išryškina bendrą tendenciją žaidimų industrijoje: net ir garsūs ambasadoriai ar klubų partnerystės negarantuoja sėkmės, jei produktas paleidžiamas nepakankamai išbaigtas, o nemokamo žaidimo modelis per agresyviai stumia į mikropirkimus.

  • Internete – naujas „Virtua Fighter: Crossroads“ kovų klipas: fanai įžvelgia rimtą sugrįžimą

    Internete – naujas „Virtua Fighter: Crossroads“ kovų klipas: fanai įžvelgia rimtą sugrįžimą

    Internete pasirodė naujas „Virtua Fighter: Crossroads“ vaizdo įrašas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama kovų sistemai ir veikėjų judesiui. Tai viena laukiamiausių artėjančių kovinių žaidimų premjerų, nes serija į aktyvią rinką grįžta po ilgos pertraukos.

    „Virtua Fighter“ vardas gerai žinomas nuo 1993 metų, o ilgą laiką naujų pagrindinių serijos dalių nebuvo. Paskutinė plačiau minima dalis pasirodė 2006 metais, tad per tą laiką stipriai pasikeitė ir konkurentų lygis, ir žaidėjų lūkesčiai dėl animacijų, tinklo režimo bei valdymo tikslumo.

    Sutelktas dėmesys į kovų mechaniką

    Naujasis, maždaug 80 sekundžių trukmės klipas pateikia greitą kovos scenų montažą ir leidžia geriau įvertinti smūgių kombinacijų ritmą. Matyti akcentas į dinamiškas atakas, gynybą ir momentinius atsakus, kurie ir anksčiau buvo vienas iš serijos išskirtinumų.

    Kūrėjai iš RGG Studio, priklausančios „SEGA“, pristatymuose pabrėžia, kad svarbiausia įvaldyti kombinacijas ir situacijų skaitymą, o ne vien atsitiktinį mygtukų spaudymą. Tokia kryptis atitinka šiuolaikinių kovinių žaidimų tendenciją, kai siekiama derinti prieinamumą naujokams ir aukštas meistriškumo „lubas“ profesionalams.

    Ką rodo pirmieji įspūdžiai

    Iš paviešintų fragmentų galima spręsti, kad veikėjų judėjimo fizika ir animacijų vientisumas yra vieni stipriausių elementų. Vizualiai matomas švarus smūgių „svoris“ ir kontaktas, o tai koviniuose žaidimuose dažnai lemia, ar valdymas jausis tikslus.

    Tiksli „Virtua Fighter: Crossroads“ išleidimo diena kol kas nepaskelbta, tačiau nurodoma, kad žaidimas turėtų pasirodyti kitais metais. Socialiniuose tinkluose gerbėjai aktyviai aptarinėja klipą ir tikisi, kad sugrįžimas bus ne simbolinis, o realiai konkurencingas prieš dabartinius žanro lyderius.

  • „Netflix“ imasi kultinės „Persona“: serialui suburta stipri komanda, bet yra vienas kabliukas

    „Netflix“ imasi kultinės „Persona“: serialui suburta stipri komanda, bet yra vienas kabliukas

    „Netflix“ rengia naują serialą, paremtą kultine japonų vaidmenų žaidimų serija „Persona“. Apie projektą pranešė pramogų industrijos leidinys, tačiau pati platforma šių planų kol kas oficialiai nekomentuoja.

    Teigiama, kad pagrindiniu kūrybiniu vedliu turėtų tapti scenaristas ir prodiuseris Christopheris Monfette, kuriam patikėtas ir showrunnerio vaidmuo. Anot skelbiamų detalių, prie vykdomosios prodiuserių komandos prisideda Shawnas Levy, Danas Levine ir Robertas Atwoodas.

    Prie projekto minima ir „SEGA“ atstovybė, o už kūrybinę žaidimų kryptį istoriškai atsakinga „Atlus“ bei jos komanda „P-Studio“. Tokia sudėtis signalizuoja, kad adaptacija gali būti kuriama glaudžiai prižiūrint teisių turėtojams.

    „Persona“ yra viena ryškiausių jRPG serijų, žinoma dėl paauglių ir jaunų suaugusiųjų istorijų, psichologinių temų ir antgamtiškų elementų. Kiekviena pagrindinės serijos dalis pasakoja savarankišką istoriją, tačiau jas sieja bendri motyvai: tapatybės paieškos, draugystės ryšiai ir pasirinkimų pasekmės.

    Serijos ištakos siejamos su „Shin Megami Tensei“ visata, o pirmasis „Persona“ žaidimas pasirodė 1996 metais. Vėliau franšizė išsiplėtė į kelis pagrindinius leidimus ir gausybę papildomų atšakų, todėl ekranizacijai turėtų netrūkti medžiagos.

    Šis projektas tęsia „Netflix“ kryptį aktyviai investuoti į žaidimų adaptacijas, kurios pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai augančių pramogų industrijos tendencijų. Sėkmę dažnai lemia ne tik žinomumas, bet ir kūrėjų gebėjimas išlaikyti originalo toną, kartu pritaikant pasakojimą platesnei auditorijai.

    Vis dėlto esminis kabliukas išlieka tas, kad kol kas nėra nei oficialaus patvirtinimo, nei premjeros datos, nei aktorių ar formato detalių. Kol „Netflix“ nepateiks viešo pareiškimo, projektas išlieka ankstyvos stadijos ir gali kisti.

    Prodiusavimas siejamas su studija 21 Laps ir „Story Kitchen“, kurios vardas jau ne kartą minėtas kalbant apie žaidimų ekranizacijas. Jei informacija pasitvirtins, „Persona“ gali tapti dar vienu dideliu bandymu perkelti jRPG pasakojimą į serialo formatą.

  • Cyberpunk 2077 vėl sprogo „Steam“: be naujo turinio pasiektas rekordas, paaiškėjo priežastys

    Cyberpunk 2077 vėl sprogo „Steam“: be naujo turinio pasiektas rekordas, paaiškėjo priežastys

    Praėjus maždaug 5,5 metų po „Cyberpunk 2077“ pasirodymo, žaidimas vėl grįžo į dėmesio centrą ir „Steam“ platformoje fiksavo ryškų vienu metu žaidžiančių žmonių šuolį. Pagal viešai matomą „Steam“ statistiką, savaitgalį žaidimą vienu metu buvo įsijungę daugiau nei 87 000 žaidėjų.

    Toks rezultatas yra vienas aukščiausių per pastaruosius metus ir priartėja prie 2023 metų gruodį fiksuoto piko, kai vienu metu žaidė apie 88 000 žmonių. Tuomet susidomėjimą stiprino didelis turinio papildymas, tačiau šį kartą reikšmingo naujo žaidimo turinio nebuvo.

    Kas pakėlė skaičius?

    Pagrindine priežastimi laikoma didelė kainų akcija „Steam“ parduotuvėje, kai bazinis žaidimas siūlomas su maždaug 70 proc. nuolaida, o papildomas turinys taip pat parduodamas pigiau. Tokie išpardavimai dažnai grąžina į žaidimus ir tuos, kurie anksčiau dvejojo dėl pirkimo.

    Susidomėjimą stiprina ir naujienos apie animacinį serialą „Cyberpunk: Edgerunners“ tęsinį, kurio antrasis sezonas planuojamas rudenį. Pirmojo sezono efektas buvo akivaizdus: po jo premjeros žaidimo aktyvumas „Steam“ buvo šoktelėjęs iki maždaug 136 000 vienu metu žaidžiančių žmonių.

    Nuo fiasko iki sugrįžimo

    „Cyberpunk 2077“ istorija žaidimų industrijoje dažnai minima kaip vienas ryškiausių pavyzdžių, kai milžiniškus lūkesčius pakeitė skaudi realybė. 2020 metų pabaigoje žaidimas startavo su daugybe techninių problemų, o kai kurios platformos laikinai ribojo jo prekybą.

    Vėliau „CD Projekt RED“ kryptingai taisė klaidas, gerino optimizaciją ir plėtė turinį, todėl ilgainiui žaidimas susigrąžino dalies auditorijos pasitikėjimą. Ypač svarbus postūmis buvo didelis papildymas „Phantom Liberty“, o serialas „Cyberpunk: Edgerunners“ tapo papildomu impulsu tiems, kurie į Night City grįžo dėl atmosferos ir istorijos.

    Ko tikėtis artimiausiais mėnesiais?

    Jei antrasis „Cyberpunk: Edgerunners“ sezonas pakartos pirmojo sėkmę, „Steam“ grafikuose gali pasirodyti dar vienas ryškus pikas. Tam palanki ir bendra tendencija, kai žaidimai ilgiau išlaiko gyvybingumą dėl nuolaidų, atnaujinimų, turinio kūrėjų bei ekranizacijų.

    Šiuo atveju svarbu tai, kad aktyvumo augimas įvyko be naujo žaidimo turinio, todėl didžiausią įtaką, panašu, daro kainodara ir dėmesio banga po pramogų industrijos naujienų. Tokia kombinacija dažnai tampa efektyviausiu būdu senesniems žaidimams vėl atsidurti pardavimų ir populiarumo viršūnėse.