CP v2

Tag: Žaidimų kūrimas

  • „Sony“ ir „Bandai Namco“ išbando DI žaidimų kūrime: žada greitį, bet perspėja dėl rizikų

    „Sony“ ir „Bandai Namco“ išbando DI žaidimų kūrime: žada greitį, bet perspėja dėl rizikų

    „Sony“ ir „Bandai Namco“ paskelbė pradedančios bendros pilotinės iniciatyvos planus, kurioje bus bandoma, kaip dirbtinis intelektas gali prigyti aukšto biudžeto žaidimų kūrime. Tikslas – praktiškai įvertinti, kur DI realiai pagreitina kasdienius procesus, o kur kelia naujų problemų.

    Apie partnerystę buvo kalbėta „Sony“ strateginėje prezentacijoje, kuri vyko kartu su finansinių rezultatų pristatymu. „Sony Group“ vadovas Hiroki Totoki pabrėžė, kad DI turi aiškias ribas ir negali tapti nekontroliuojamu pakaitalu kūrybai bei kokybei.

    Partnerystė su leidėju, kurio portfelyje yra tokios serijos kaip „Tekken“ ir „Dark Souls“, skirta patikrinti šią filosofiją realiame gamybos cikle. Abi bendrovės nori suprasti, kaip generavimo technologijos elgiasi ten, kur svarbiausia nuoseklumas, stilius ir griežti terminai.

    „Sony“ vadovybė akcentuoja, kad didžiausia nauda siejama su kūrėjų produktyvumu ir laiko taupymu atliekant monotoniškas, pasikartojančias užduotis. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį turinio paruošimą, spartesnį testavimą ar automatizuotą tam tikrų elementų apdorojimą.

    Vis dėlto įmonė pripažįsta, kad generatyviniai sprendimai turi silpną vietą: rezultatų nenuoseklumą, kai vizualai ar tekstai ima skirtis nuo pasirinktų taisyklių. Inžinieriai, pasak „Sony“, jau taiko metodus, kai keli skirtingi modeliai derinami taip, kad iš jų būtų gaunami labiau pakartojami ir kontroliuojami rezultatai.

    Įrankiai, kurie jau naudojami

    „Sony Interactive Entertainment“ vadovas Hideaki Nishino teigė, kad DI įrankiai „PlayStation“ viduje jau taikomi automatizuojant pasikartojančius procesus ir greitinant kokybės kontrolę. Tai ypač aktualu dideliuose projektuose, kur testavimo apimtis milžiniška, o klaidų kaina – labai didelė.

    Vienas minėtų sprendimų – „Mockingbird“, skirtas personažų veido animacijoms kurti pagal aktorių vaidybos duomenis. Skelbiama, kad jis leidžia šį procesą atlikti gerokai greičiau nei tradiciniai metodai, o sistema jau naudojama tokiose studijose kaip „Naughty Dog“ ir „San Diego Studio“.

    Ne tik kūrimas, bet ir platinimas

    „Sony“ DI mato ne vien kaip kūrimo grandinės pagalbininką, bet ir kaip priemonę turinio platinimui gerinti. Bendrovė dirba su personalizavimo idėja, kai sistema galėtų tiksliau rekomenduoti žaidimus ar priedus pagal žaidėjo skaitmeninę biblioteką.

    Įmonei svarbu ir kita pusė: jei automatizavimas mažina įėjimo barjerą kuriant žaidimus, platformai tenka didesnė atsakomybė už kokybės filtravimą. „Sony“ signalizuoja, kad nori efektyviau atsirinkti vertingus projektus augant dideliam vidutiniškų leidimų srautui.

    Finansiniuose komentaruose taip pat skambėjo, kad mašininio mokymosi sprendimai per pastaruosius kelerius metus padėjo pagerinti skaitmeninės parduotuvės sandorių valdymą ir sugeneravo apie 650 000 000 eurų papildomų pajamų. Šis skaičius rodo, kad DI „Sony“ vertina ne vien kaip eksperimentą, bet ir kaip apčiuopiamą verslo rezultatą.

    Tuo pat metu rinkos analitikai prognozuoja, kad „PlayStation 5“ pardavimai artėjančiais finansiniais metais gali mažėti, o dalis iššūkių siejama su atminties tiekimo trūkumais Azijos rinkose. Galutiniai sprendimai dėl „PlayStation 6“ kainos ir pasirodymo datos, kaip pranešama, dar nėra priimti.

    „Sony“ susidomėjimas DI žaidimuose nėra naujas: 2023 metais bendrovė pateikė patentą virtualaus asistento idėjai, kuris galėtų perimti valdymą, kai žaidėjas daug kartų žūsta toje pačioje vietoje. Tokie sprendimai rodo kryptį, kur DI gali veikti ne tik užkulisiuose, bet ir pačioje žaidimo patirtyje.

  • „Ubisoft“ demaskavo nutekintoją: „Assassin’s Creed Invictus“ ekrano nuotraukos buvo pakoreguotos DI

    „Ubisoft“ demaskavo nutekintoją: „Assassin’s Creed Invictus“ ekrano nuotraukos buvo pakoreguotos DI

    „Ubisoft“ atstovai, administruojantys oficialų „Assassin’s Creed“ paskyros profilį platformoje X, viešai sukritikavo nutekintoją, paviešinusį tariamus būsimo žaidimo „Assassin’s Creed Invictus“ vaizdus. Bendrovė patvirtino, kad kadras iš tiesų yra iš uždarų testų, tačiau jis buvo reikšmingai pakeistas pasitelkiant DI.

    Įrašą paskelbė X naudotojas slapyvardžiu xj0nathan, anksčiau ne kartą tiksliai pranešęs apie „Ubisoft“ planus, todėl publika iš pradžių į medžiagą sureagavo rimtai. Pasak nutekintojo, tai esą autentiška ekrano nuotrauka iš dar oficialiai nepristatyto daugelio žaidėjų veiksmo projekto.

    „Kadras yra iš uždarų testų, tačiau jis buvo aiškiai pakoreguotas naudojant DI įrankius“, – teigė „Ubisoft“ atstovai oficialiame įraše.

    Po viešo patikslinimo nutekintojas kurį laiką gynė savo versiją, bet vėliau pripažino, kad prieš skelbimą vaizdą redagavo. Jis taip pat paviešino originalą, leidžiantį palyginti abi versijas ir įvertinti korekcijų mastą.

    Lyginant vaizdus matyti, kad pakeitimai neapsiribojo vien smulkiomis detalėmis: skyrėsi dangaus spalvos tonas, o taip pat buvo pakoreguoti pirmame plane matomo personažo aprangos elementai. Anksčiau nutekintojas tvirtino pašalinęs tik vandenženklį, tačiau vėliau paskelbta originali versija šiuos teiginius paneigė.

    „Assassin’s Creed Invictus“ iki šiol neturi paskelbtos išleidimo datos, o oficiali demonstracija dar neįvyko. Neoficialiuose pranešimuose taip pat pasirodė užuominų, kad ankstyvieji vidiniai testai sulaukė prieštaringų atsiliepimų, tačiau „Ubisoft“ tokių vertinimų viešai nekomentuoja.

    Ši istorija primena, kaip sparčiai socialiniuose tinkluose plinta klaidinančiai pateikiami vaizdai, kai autentiški kadrai sumaišomi su DI generuotomis ar DI pakoreguotomis detalėmis. Žaidimų industrijoje tai tampa vis didesniu iššūkiu, nes užtenka kelių patikimų nutekėjimų praeityje, kad auditorija patikėtų ir vėlesniais, jau manipuliuotais „įrodymais“.

    „Assassin’s Creed“ serija gyvuoja nuo 2007 metų ir per tą laiką išaugo į vieną didžiausių „Ubisoft“ franšizių, apimančią daugybę pagrindinių dalių ir papildymų įvairiose platformose. Dėl to kiekvienas nutekėjimas apie būsimus projektus sulaukia didžiulio dėmesio, o oficiali komunikacija vis dažniau nukreipiama į dezinformacijos paneigimą.

  • „Horizon Hunters Gathering“ grįžta su antrais testais: nauji veikėjai ir režimas jau gegužę

    „Horizon Hunters Gathering“ grįžta su antrais testais: nauji veikėjai ir režimas jau gegužę

    Kuriama veiksmo žaidimo „Horizon Hunters Gathering“ versija netrukus sulauks antrojo uždaro testavimo etapo. Kūrėjai patvirtino, kad bandymai vyks gegužės 22–25 dienomis, o dalyviams žadama daugiau turinio ir patobulinimų.

    Studija teigia, kad nuo pirmųjų uždarų testų pabaigoje vasario mėnesį daugiausia dėmesio skyrė žaidėjų atsiliepimams ir pagrindinių sistemų korekcijoms. Tuomet nedidelė dalyvių grupė ribotomis valandomis išbandė kelis režimus ir skirtingus žaidimo stilius, o kūrėjai stebėjo, kas veikia, o kas kelia problemų.

    Antruosiuose testuose planuojama įtraukti naujų medžiotojų ir papildyti žaidimo galimybes, įskaitant epizodų formato režimą Episode, kurį bus galima žaisti bandymo metu. Kūrėjai taip pat užsimena apie daugiau naujovių, kurios bus pristatomos artimiausiomis savaitėmis.

    Pasak komandos, „Horizon Hunters Gathering“ vis dar yra aktyvios kūrimo fazės projektas, todėl testavimas su ribotu žaidėjų skaičiumi padeda greičiau tikslinti svarbiausius elementus. Tikslas yra surinkti kuo daugiau praktinių įžvalgų prieš plečiant auditoriją ir atveriant žaidimą platesniam ratui.

    Komunikacijai su bendruomene kūrėjai žada skirti daugiau dėmesio ir kviečia sekti klausimų ir atsakymų sesijas oficialiame „Discord“ serveryje bei socialiniuose kanaluose. Ten pat turėtų pasirodyti ir detalesnė informacija apie būsimus pakeitimus bei turinio papildymus.

    Norint turėti galimybę patekti į gegužės 22–25 dienomis vyksiantį uždarą testą, registracija vykdoma per „PlayStation Beta“ programą. Pakvietimai bus siunčiami užsiregistravusiems dalyviams, kai prasidės atranka į testavimo etapą.

  • Britų „ManaMind“ pritraukė 1,2 mln. eurų: DI agentai žaidimuose perima QA ir trumpina testus iki 6 val.

    Didžiosios Britanijos autonominio žaidimų testavimo startuolis „ManaMind“ uždarė 1,2 mln. eurų ikisėklinį finansavimo etapą. Bendrovė kuria DI agentus, kurie automatizuoja pasikartojančias kokybės užtikrinimo (QA) užduotis ir taip mažina rankinio testavimo apimtis žaidimų studijose.

    Investicijų etapui vadovavo fondas Sure Valley Ventures, taip pat prisidėjo EWOR, „Ascension“, „Syndicate Room“ ir „Heartfelt“. Įmonė teigia, kad gautos lėšos bus skirtos komandos stiprinimui, nuosavo modelio vystymui ir plėtrai į svarbiausias rinkas.

    Kodėl QA tapo viena brangiausių dalių

    Žaidimams tampant didesniems ir sudėtingesniems, didėja ir rizika išleisti produktą su kritinėmis klaidomis. „ManaMind“ pabrėžia, kad QA dažnai sudaro apie 10–15 proc. viso žaidimo biudžeto, o tradicinis modelis tampa vis sunkiau išlaikomas, ypač kai leidimo terminai trumpėja.

    Papildomą spaudimą kuria ir vadinamieji live-service žaidimai, kuriems reikalingi dažni atnaujinimai ir nuolatinis regresinis testavimas. Tokiu atveju testavimas tampa ne vien paskutiniu etapu prieš leidimą, o kasdiene, nuolat kartojama disciplina.

    Kaip veikia „ManaMind“ DI agentai

    Įmonė kuria agentus, kurie žaidimus testuoja panašiai kaip žmogus: „mato“ ir „girdi“ virtualią aplinką per vaizdą ir garsą. Tokiu būdu agentai gali savarankiškai žaisti, kartoti scenarijus ir fiksuoti elgsenos bei stabilumo problemas skirtingose situacijose.

    Pasak bendrovės, sistema automatiškai suformuoja pritaikomus pranešimus kūrėjams, kad komandos daugiau laiko skirtų taisymui, o ne klaidų dokumentavimui. „ManaMind“ akcentuoja ir 24/7 testavimą kūrimo metu, o ne tik prieš pat išleidimą.

    „Žaidimų kūrimo ateitis turėtų būti apie žmonių kūrybiškumą, o ne pasikartojantį testavimą. Mes automatizuojame rankines, daug laiko atimančias dalis, kad studijos galėtų susitelkti į įspūdingų pasaulių kūrimą“, – sakė „ManaMind“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Emil Kostadinov.

    Rezultatai ir platesnės ambicijos

    Ankstyvų diegimų metu, kaip teigia „ManaMind“, pilni regresiniai ciklai sutrumpėjo iki maždaug 6 valandų, o iki išleidimo aptinkama didžioji dalis kritinių klaidų. Bendrovės vertinimu, automatizacija ypač pasiteisina ten, kur būtina nuolat kartoti tuos pačius testus skirtinguose įrenginiuose ar žaidimo versijose.

    „ManaMind“ įkurta 2025 metais, o jos komanda nurodo, kad žaidimai yra startinė rinka nuosavam sprendimui tobulinti. Ilgalaikėje perspektyvoje bendrovė siekia tapti autonominio testavimo sluoksniu ne tik programinei įrangai, bet ir platesnėms sritims, kur reikalingas patikimumo tikrinimas.

    Įmonė taip pat praneša apie dizaino partnerystes su „Included Games“ ir „Crazy Labs“. Tai turėtų padėti toliau tikslinti produktą realiuose kūrimo procesuose ir plėsti automatizuoto QA pritaikymą skirtingiems žanrams.

    „ManaMind“ sprendžia kritinį žaidimų kūrimo skausmo tašką DI žaidimuose ir išmaniosios automatizacijos sankirtoje. Jų autonominiai agentai per 6 valandas padaro tai, kam rankinėms QA komandoms prireikia dienų, be to, jie aptinka klaidas, kurių žmonės nepastebi“, – sakė Sure Valley Ventures partneris Brian Kinane.

  • „Ubisoft“ vėl neteko „Assassin’s Creed Hexe“ režisieriaus: ar žaidimas pasirodys iki 2027 metų?

    „Ubisoft“ vėl neteko „Assassin’s Creed Hexe“ režisieriaus: ar žaidimas pasirodys iki 2027 metų?

    „Ubisoft“ kuriamas „Assassin’s Creed“ serijos projektas „Codename Hexe“ susidūrė su dar vienu reikšmingu pokyčiu: iš komandos pasitraukė kūrybinis vadovas Benoit Richer. Tai jau antras režisieriaus lygio pasikeitimas per trumpą laiką, todėl gerbėjams natūraliai kyla klausimas, ar ambicingas žaidimas nepavirs ilgalaikiu atidėliojimu.

    Benoit Richer prie „Ubisoft“ prisijungė 2017 metais ir per karjerą dirbo prie kelių ryškių projektų. Tarp jų minimas virtualios realybės trileris „Transference“, vėliau ir „Assassin’s Creed Valhalla“, o galiausiai jis buvo patikėtas prisidėti prie „Hexe“ krypties formavimo.

    Ankstesnis pokytis įvyko, kai iš projekto buvo pakeistas Clint Hocking, ilgametis režisierius, siejamas su tokiais žaidimais kaip „Splinter Cell“, „Far Cry 2“ ir „Watch Dogs Legion“. Tuomet „Ubisoft“ į kūrybinę priežiūrą įtraukė Jean Guesdon, anksčiau dirbusį prie „Assassin’s Creed IV Black Flag“ ir „Assassin’s Creed Origins“.

    „Nuoširdžiai dėkojame už viziją, kūrybinį indėlį ir atsidavimą per daugelį metų bei linkime viso geriausio kitame etape. Darbai prie „Assassin’s Creed Codename Hexe“ tęsiami patyrusios komandos“, – sakė „Ubisoft“ atstovai, komentavę režisieriaus pasikeitimą.

    Apie patį „Hexe“ „Ubisoft“ iki šiol kalba itin atsargiai, tačiau žinoma, kad tai turėtų būti tamsesnio tono serijos dalis. Ankstesnėse užuominose ir pranešimuose akcentuota, jog kūrėjai taikosi į labiau niūrią nuotaiką, kurioje svarbų vaidmenį gali atlikti su raganavimu ir siaubo elementais siejami motyvai.

    Tokie kūrybinės komandos pokyčiai dideliuose projektuose nebūtinai reiškia krizę, tačiau jie beveik visada turi kainą. Kintant vadovybei, dažnai peržiūrimi prioritetai, perrašomi scenarijaus ar misijų planai, o tai gali ištempti gamybos terminus ir paveikti galutinę viziją.

    Rinkoje vis dažniau matoma tendencija, kad dideli leidėjai stengiasi grąžinti franšizes į aiškesnį leidybos ritmą, tačiau kartu mažina riziką ir dažniau remiasi patikrintais sprendimais. Šiame kontekste „Ubisoft“ taip pat planuoja kitus serijos projektus, todėl „Hexe“ vieta tvarkaraštyje gali priklausyti nuo to, kaip sklandžiai judės lygiagrečiai kuriami žaidimai.

    Pagal dabar viešai aptariamas projekto perspektyvas, „Assassin’s Creed Hexe“ greičiausiai nepasirodys anksčiau nei 2027 metais. Jei kūrybinės krypties pokyčiai kartosis, realu, kad planai dar kartą bus koreguojami, o studijai teks įrodyti, jog „Hexe“ nėra tik ambicinga idėja, bet ir aiškiai į pabaigą vedamas produktas.