Tag: Žalieji žirneliai

  • Bulvių košei daugiau skonio ir skaidulų: įmaišykite žaliųjų žirnelių iš skardinės

    Bulvių košė – vienas universaliausių ir dažniausiai gaminamų garnyrų, tačiau ją nesunku atnaujinti paprastu ingredientu. Norint daugiau skonio, tekstūros ir skaidulų, į košę siūloma įmaišyti žaliųjų žirnelių iš skardinės.

    Kaip rašoma „Tasting Table“, tokia kombinacija suteikia patiekalui švelnaus salstelėjimo ir lengvai žemišką poskonį, o taip pat – malonų „spragtelintį“ kąsnį, kuris praskaidrina kreminę košės konsistenciją.

    Žirneliai košėje veikia ne tik kaip skonių akcentas. Jie papildo patiekalą skaidulomis – nurodoma, kad vienas puodelis virtų žirnelių gali suteikti apie 9 gramus papildomų skaidulų, kurios svarbios virškinimui ir širdies sveikatai.

    Praktinis privalumas – procesas paprastas ir nereikalauja atskiro pasiruošimo: žirnelius galima trumpai pakaitinti kartu su bulvėmis ir viską sutrinti arba įmaišyti į jau paruoštą košę, priklausomai nuo norimos tekstūros.

    Kaip įmaišyti žirnelius į košę

    Pirmiausia bulvės verdamos, kol suminkštėja. Tada į puodą trumpam sudedami žirneliai – užtenka maždaug minutės, kad jie sušiltų, bet neprarastų spalvos ir „gyvumo“.

    Vėliau vanduo nupilamas, o bulvės sutrinamos. Galiausiai įmaišomi sviestas ir pienas, reguliuojant jų kiekį pagal tai, kokios tirštos ar purios košės norisi.

    Su kuo derinti ir kaip pagardinti

    Tokį garnyrą galima patiekti iškart arba, kaip kartais siūloma receptuose, trumpam uždengti ir palaikyti prieš patiekiant. Viršų galima paskaninti druska, pipirais ar džiovintomis žolelėmis, o norint dar daugiau sodrumo – pridėti papildomą gabalėlį sviesto.

    Jei norisi ryškesnio skonio, tinka tarkuotas čederis, kuris lengvai tirpsta karštoje košėje. Taip pat galima įmaišyti šiek tiek šoninės gabalėlių ar smulkintų svogūnų laiškų, kad atsirastų daugiau sūrumo ir traškumo.

    Prie žirnelių košės siūloma rinktis sotesnius patiekalus, pavyzdžiui, kepsnį ar orkaitėje keptas daržoves – šparagus, moliūgus, morkas ar cukinijas. Tačiau toks garnyras tiks ir prie paprastesnių kasdienių pasirinkimų, pavyzdžiui, žuvies pirštelių ar vištienos juostelių.

  • Sotesnė ir gardesnė vištienos salota: įmaišykite konservuotų žirnelių

    Vištienos salotos – greitas, baltymų gausus patiekalas, tačiau jos ne visada būna pakankamai sočios. Paprastas būdas sustiprinti skonį ir tekstūrą – įmaišyti konservuotų žaliųjų žirnelių.

    Kaip rašoma „Tasting Table“, žirneliai gerai dera su įprastu vištienos salotų kremiškumu ir lengvu rūgštumu. Be to, jie suteikia patiekalui daugiau spalvos ir salstelėjusio, „žemiško“ poskonio.

    Konservuoti žirneliai – nebrangus pasirinkimas, o kartu tai ir papildomi maistiniai priedai: skaidulos bei geležis. Dėl to salotos gali tapti ne tik skanesnės, bet ir sotesnės.

    Jei konservuotų žirnelių neturite, tiks ir švieži ar šaldyti. Šviežius (išlukštentus) galima dėti tiesiai, o šaldytus – greitai atitirpinti mikrobangėje arba dubenyje su šaltu vandeniu, kol ruošite kitus ingredientus.

    Kaip paruošti padažą su žirneliais

    Su žirneliais tiks įvairūs padažai, bet klasikinis pasirinkimas – lengvas majonezo pagrindo. Norint daugiau gaivumo, dalį majonezo galima keisti grietine, o jei norisi dar daugiau baltymų – graikišku jogurtu.

    Jeigu mėgstate ryškesnį skonį, į padažą galima įmaišyti šaukštelį Dižono garstyčių. Kremiškumas išliks, o skonis taps aštresnis ir „gyvesnis“.

    Žolelės ir rūgštelė skoniui subalansuoti

    Prie žirnelių ypač tinka krapai ir peletrūnas – tai dažnos vištienos salotų žolelės, kurios salstelėjusį žirnelių skonį dar labiau paryškina. Papildomai pravers ir keli lašai citrinos sulčių.

    Jei citrinos po ranka nėra, skonį galima subalansuoti kitu rūgštesniu ingredientu, pavyzdžiui, raudonojo vyno actu. Nedidelis rūgšties kiekis padeda išlaikyti lengvumą, kad salotos neatrodytų „sunkios“.

    Ką dar galima įdėti, kad būtų sotu

    Norint dar sodresnių salotų, galima pridėti traškios šoninės trupinių – žirneliai su šonine dažnai dera ypač gerai. Kitas sotus priedas – smulkinti virti kiaušiniai.

    Tekstūrai ir riebumui suteikti tinka ir riešutai, pavyzdžiui, pekano ar graikiniai. O vietoj įprastų vynuogių galima išbandyti ir obuolius, spanguoles ar net kriaušes – priklausomai nuo to, kokio saldumo norite.

  • 6 daugiausia skaidulų turintys produktai: nuo avokado iki chia sėklų

    Skaidulos – vienas svarbiausių mitybos komponentų, tačiau jų dažnai suvalgome per mažai. Norint paprasčiau priartėti prie rekomenduojamos normos, verta žinoti, kurie kasdieniai produktai yra ypač turtingi skaidulomis.

    Apie tai rašoma „EatingWell“ publikacijoje, kurioje įvardijami šeši skaidulų gausūs produktai ir pateikiamos idėjos, kaip juos lengvai įtraukti į valgiaraštį.

    Skaidulos gaunamos iš augalinio maisto: grūdų, ankštinių, daržovių, vaisių, riešutų ir sėklų. Specialistai išskiria dvi pagrindines skaidulų rūšis – tirpiąsias ir netirpiąsias. Tirpiosios skaidulos vandenyje sudaro gelį, lėtina virškinimą, gali padėti mažinti MTL (blogojo) cholesterolio kiekį ir švelninti cukraus kiekio kraujyje svyravimus.

    Netirpiosios skaidulos vandenyje neištirpsta, tačiau sugeria skysčius ir didina išmatų tūrį – tai siejama su žarnyno motorikos palaikymu. Įvairūs skaidulų šaltiniai leidžia gauti skirtingų naudų, todėl rekomenduojama neapsiriboti vienu produktu.

    Kas yra skaidulos ir kiek jų reikia?

    Skaidulos natūraliai randamos augaliniuose produktuose, o rekomendacijose dažnai minimas orientyras – apie 14 gramų skaidulų 1 000 suvartojamų kalorijų. Straipsnyje taip pat nurodoma, kad moterims dažnai rekomenduojama apie 25 gramus per dieną, o vyrams iki 50 metų – apie 38 gramus per dieną.

    Gera žinia – skaidulų didinimas nebūtinai reiškia kardinaliai keisti mitybą. Dažnai pakanka kelių nuoseklių sprendimų: rinktis daugiau ankštinių, išbandyti sėklas, dažniau valgyti uogas ar į patiekalus įmaišyti pilno grūdo kruopų.

    6 produktai, kuriuose gausu skaidulų

    1) Avokadas. Viename avokade gali būti apie 10 gramų skaidulų. Be skaidulų, jis vertinamas ir dėl mononesočiųjų riebalų, taip pat kalio ir folio rūgšties. Avokadą nesunku panaudoti ant skrebučio, salotose, sumuštiniuose ar grūdų dubenėliuose.

    2) Chia sėklos. Maždaug 1 uncijos (apie 28 gramų) porcija gali turėti apie 9,75 gramo skaidulų – tai beveik 10 gramų vos keliuose šaukštuose. Chia sėklos dažnai beriamos į jogurtą, košes ar glotnučius, taip pat iš jų gaminamas per naktį brinkintas pudingas.

    Minima ir praktinė pastaba: chia sėklos sugeria daug skysčių, todėl didesnius kiekius patariama į mitybą įtraukti palaipsniui ir leisti sėkloms išbrinkti, kad būtų mažesnė virškinimo diskomforto rizika.

    3) Juodosios pupelės. Pusėje puodelio porcija gali būti apie 8,7 gramo skaidulų. Jos taip pat laikomos geru augalinio baltymo šaltiniu, be to, jose yra geležies, folio rūgšties, kalio ir magnio. Patogus pasirinkimas – konservuotos pupelės (pageidautina mažiau sūdytos), kurias prieš naudojimą verta perplauti.

    4) Bulguras. Virtame puodelyje bulguro gali būti apie 8 gramai skaidulų. Tai skaldytų kviečių kruopos, kurios, kaip pažymima straipsnyje, turi daugiau skaidulų nei avižos. Bulguras dažniausiai siejamas su netirpiosiomis skaidulomis, o praktiškai vertinamas ir dėl to, kad išverda greitai.

    5) Avietės. Puodelyje aviečių gali būti apie 8 gramai skaidulų, todėl jos minimos tarp daugiausia skaidulų turinčių vaisių. Uogos turi ir tirpiųjų, ir netirpiųjų skaidulų (dalis jų – iš sėklyčių), be to, jose yra vitamino C ir mangano. Avietės tinka tiek valgyti vienos, tiek dėti į košes ar jogurtą, trinti į glotnučius.

    6) Žalieji žirneliai. Puodelyje virtų žirnelių gali būti apie 7,2 gramo skaidulų. Jie taip pat suteikia augalinio baltymo, taip pat vitaminų C ir K. Šaldyti žirneliai įvardijami kaip patogus, biudžetui draugiškas būdas praturtinti patiekalus – juos galima berti į sriubas, makaronus ar ryžių patiekalus.

    Kaip skaidulų didinti paprasčiau?

    Jei tikslas – daugiau skaidulų, verta rinktis įvairovę: derinti ankštinius su pilno grūdo kruopomis, į pusryčius įmaišyti chia sėklų ar uogų, o prie pietų dažniau įtraukti žirnelių ar pupelių.

    Svarbiausia – pokyčius daryti pamažu ir stebėti savijautą. Tuomet skaidulų gausinimas tampa ne sudėtingu projektu, o įpročiu, kurį nesunku išlaikyti kasdien.

  • 4 produktai iš prekybos centro: kodėl pomidorus, špinatus ir uogas geriau pirkti šaldytus

    Šaldyti ar konservuoti vaisiai ir daržovės dažnai laikomi prastesniu pasirinkimu nei švieži, tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne etiketė, o kelias nuo derliaus iki lėkštės. Ilgai sandėliuojami ir transportuojami produktai dalį vitaminų praranda kasdien, o greitas šaldymas šį procesą pristabdo.

    Didžiosios Britanijos sveikatos sistemoje dirbantis gydytojas Karanas Radžanas atkreipia dėmesį į kelis kasdienius produktus, kurių šaldytas ar konservuotas variantas neretai yra net naudingesnis. Tai ypač aktualu ne sezono metu, kai šviežios daržovės ir uogos į parduotuves dažnai atkeliauja po ilgos logistikos grandinės.

    Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių yra konservuoti pomidorai. Terminis apdorojimas didina likopeno, antioksidanto, siejamo su širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga, pasisavinimą, todėl pomidorų padažai ar konservuoti pomidorai kai kuriais atvejais gali būti vertingesni už ilgai lentynose gulėjusius šviežius.

    „Konservuoti pomidorai gali turėti daugiau organizmui lengviau pasisavinamo likopeno nei ilgai laikyti švieži“, – sakė Karanas Radžanas.

    Kitas aiškus pavyzdys yra šaldytos uogos, ypač mėlynės. Uogos dažnai šaldomos netrukus po nuskynimo, todėl jų vitaminas C ir kiti augaliniai junginiai išlieka stabilesni, o „šviežios“ uogos šaldytuve per kelias dienas pamažu netenka maistinės vertės.

    Ne mažiau praktiškas pasirinkimas yra šaldyti žalieji žirneliai ir špinatai. Šoko šaldymas padeda išlaikyti dalį jautrių vitaminų, o špinatai prieš šaldymą dažnai trumpai apdorojami, todėl gali sumažėti medžiagų, trukdančių pasisavinti kai kuriuos mikroelementus, kiekis.

    Ekspertai pabrėžia, kad maistinė vertė labiausiai priklauso nuo šviežumo momento: daugiausia naudingų medžiagų augalai turi iškart po derliaus. Todėl greitas šaldymas arba konservavimas netrukus po surinkimo leidžia geriau išsaugoti vitaminus ir skaidulas, o kartu užtikrina stabilų pasirinkimą visus metus.