Kopenhagoje įsikūręs aparatinės įrangos startuolis „Atech“ pranešė užsitikrinęs 681 000 eurų išankstinio pradinio etapo investiciją. Bendrovė kuria DI paremtą platformą, kuri turi supaprastinti fizinių produktų kūrimą nuo idėjos iki prototipo, naudojant natūralios kalbos užklausas.
Į raundą investavo „Nordic Makers“, „Emblem“, „Lovable“, „Sequoia Scout Fund“ ir „Andreessen Horowitz Scout Fund“. Nors suma nėra didelė, ankstyvame etape ji skirta suformuoti produktą ir patikrinti, ar DI metodai gali realiai sumažinti aparatūros kūrimo kainą bei laiką.
„Matau panašius dėsningumus, kokius anksčiau matėme „Lovable“ istorijoje, tik šįkart aparatinėje įrangoje. Labai įdomu stebėti „Atech“ kelionę“, – sakė „Lovable“ vadovas Antonas Osika.
„Atech“ save pozicionuoja kaip įrankį, mažinantį slenkstį tiems, kurie turi idėją, bet neturi inžinierių komandos, laboratorijos ar ilgo produkto vystymo grafiko. Startuolis teigia, kad tradiciškai prototipų kūrimas reikalavo arba ilgametės specializacijos, arba didelių biudžetų, todėl nemažai sumanymų taip ir likdavo brėžiniuose.
Bendrovė kalba apie vadinamąją vibe-engineering kryptį aparatinėje įrangoje, kai žmogus aprašo norimą įrenginį paprastais žodžiais, o sistema automatiškai paruošia prototipo sprendinį ir pagrindinius techninius komponentus. Tokia idėja atliepia platesnę rinkos tendenciją, kai DI įrankiai vis dažniau perkelia sudėtingas inžinerines užduotis į aukštesnį, vartotojui suprantamesnį abstrakcijos lygį.
„Aparatinė įranga ilgai priklausė tiems, kurie turi biudžetus ir laiką. Mes ją grąžiname žmonėms su idėjomis“, – teigė vienas iš „Atech“ įkūrėjų Vladimiras Baranas.
„Atech“ 2026 metais įkūrė Tomas Erik Harmer, Vladimiras Baranas ir Davidas Stålmarckas. Komanda siekia, kad fizinių produktų prototipų kūrimas būtų panašiai greitas kaip programinės įrangos kūrimas, kur jau susiformavo platus įrankių sluoksnis nuo idėjos iki veikiančio rezultato.
Rinkos kontekstas bendrovei palankus: investuotojai Europoje ir JAV aktyviai ieško projektų, kurie stiprintų vadinamąją fizinio pasaulio DI kryptį, apimančią robotiką, pramoninę automatizaciją, inžinerinę infrastruktūrą ir programiškai valdomą gamybą. Tokios priemonės vertinamos todėl, kad jos gali sutrumpinti kūrimo ciklus, sumažinti prototipavimo klaidų kainą ir leisti mažesnėms komandoms pasiekti rezultatą, kuriam anksčiau reikėdavo didelių organizacijų resursų.
Vis dėlto pažadas automatizuoti prototipavimą reiškia ir praktinius iššūkius: nuo komponentų tiekimo realybės iki sertifikavimo reikalavimų ir gamybinio pakartojamumo. „Atech“ sėkmė priklausys nuo to, ar platforma gebės pateikti ne tik gražius koncepcinius modelius, bet ir inžineriškai pagrįstus sprendinius, kuriuos galima patikimai pagaminti ir ištestuoti.
Leave a Reply