Pastarosiomis dienomis Saulėje fiksuojamas padidėjęs aktyvumas: užregistruota kelių žybsnių serija, o dalis jų gali paveikti Žemės magnetosferą. Prognozuojama, kad balandžio 29 dieną gali prasidėti nauja geomagnetinė audra, kuri nuo silpnesnio lygio gali sustiprėti iki vidutinio.
Europos ir JAV kosminių orų stebėjimo centrai tokiais atvejais vertina, ar po žybsnių įvyko vainikinės masės išmetimas. Būtent jis, pasiekęs Žemę, dažniausiai sukelia ryškesnes magnetines audras, tačiau prognozėse neretai lieka neapibrėžtumo dėl stebėjimų spragų ir dalelių srauto krypties.
Ką reiškia G1–G2 ir kada laukti stipresnio poveikio?
Pagal NOAA naudojamą skalę, G1 laikoma nedidele geomagnetine audra, o G2 priskiriama vidutinėms. Praktikoje tai reiškia, kad gali pasitaikyti trumpalaikių radijo ryšio sutrikimų aukštesniuose dažniuose, paklaidų palydovinėje navigacijoje ir padidėjusios apkrovos elektros tinklams aukštesnėse platumose.
Prognozėse nurodoma, kad balandžio 29 dieną audra gali startuoti G1 lygiu, o balandžio 30 dieną kai kuriais laikotarpiais sustiprėti iki G2. Tiksli trukmė ir pikas paprastai patikslinami likus kelioms valandoms, kai matomas realus Saulės vėjo greitis, tankis ir magnetinio lauko kryptis.
Kokį vaidmenį gali turėti koroninė skylė?
Be žybsnių, papildomą poveikį dažnai sustiprina koroninės skylės, iš kurių į kosmosą veržiasi greitesnis Saulės vėjas. Jei tokia sritis tuo metu pasisuka Žemės kryptimi, greitesnis dalelių srautas gali sukelti ilgesnį, bet paprastai ne patį ekstremaliausią geomagnetinį suaktyvėjimą.
Būtent dėl kelių sutampančių veiksnių prognozėse ir minimas laikotarpis balandžio 29–30 dienomis. Specialistai pabrėžia, kad realus poveikis priklausys nuo to, ar į Žemę bus nukreiptas pakankamai stiprus ir tinkamos krypties Saulės magnetinis laukas.
Kam tai aktualiausia ir ką verta daryti?
Didžiausią praktinę reikšmę magnetinės audros turi aviacijai poliariniais maršrutais, palydovinei navigacijai, radijo ryšiui ir energetikos infrastruktūrai. Daliai žmonių audrų metu subjektyviai gali prastėti savijauta, nors tiesioginis priežastinis ryšys moksliškai vertinamas atsargiai ir priklauso nuo individualių veiksnių.
Gyventojams dažniausiai rekomenduojama sekti oficialius kosminių orų atnaujinimus ir kritinių paslaugų pranešimus, o įmonėms, kurioms svarbus ryšys ar navigacija, numatyti atsarginius scenarijus. Jei geomagnetinis aktyvumas bus didesnis, gali išaugti šiaurės pašvaisčių tikimybė ir žemesnėse platumose, tačiau tai visada priklauso nuo konkrečių sąlygų.
Leave a Reply