Vokietijos pakrantėje Baltijos jūroje ant seklumos ilgiau nei tris savaites įstrigusį kuprotąjį banginį gelbėtojams pavyko perkelti į specialiai pritaikytą vandeniu užpildytą baržą. Tai itin reta ir sudėtinga operacija, kurioje dalyvavo įvairių sričių specialistai, o dalį kaštų padengė privatūs rėmėjai. Nors pats perkėlimas laikomas sėkme, gyvūno būklė išlieka labai sunki.
Banginis buvo tempiamas į šiaurę, maršrutu link Danijos, kad aplenktų Jutlandijos pusiasalį ir per Skagerako sąsiaurį pasiektų Šiaurės jūrą. Tikslas aiškus: kuo greičiau išgabenti gyvūną iš seklumų ir suteikti galimybę patekti į gilesnius, jam tinkamesnius vandenis. Tačiau net ir pasiekus atvirą jūrą, išgyvenimas nėra garantuotas.
„Jei viskas klostysis sklandžiai, po maždaug dviejų dienų banginis turėtų būti Šiaurės jūroje“, – sakė Meklenburgo–Priešakinės Pomeranijos aplinkos ministras Tillas Backhausas.
Kodėl Baltija banginiui pavojinga?
Jūrų biologai pabrėžia, kad Baltijos jūra kuprotiesiems banginiams yra neįprasta ir rizikinga aplinka. Dėl mažesnio druskingumo, kitokios ekosistemos ir seklumų gausos banginiams čia didesnė tikimybė patirti stresą, susižaloti odą ar išsekti. Ilgai būnant seklumoje padidėja ir mechaninių sužalojimų rizika, nes gyvūno kūno svoris labiau spaudžia audinius.
Gamtosauginės organizacijos atkreipia dėmesį, kad vien ištraukimas iš seklumos dar nereiškia sėkmingo gelbėjimo. Kad operacija būtų laikoma pavykusia, banginis turi atgauti jėgas, sugyti odos pažeidimus ir vėl pradėti savarankiškai maitintis. Jei gyvūnas pernelyg nusilpęs, net atsidūręs giliuose vandenyse jis gali nebesugebėti palaikyti įprasto judėjimo ritmo.
Ką sako ekologai ir mokslininkai?
Organizacijos Whale and Dolphin Conservation atstovai viešai įspėjo, kad prognozės išlieka niūrios. Jų vertinimu, dėl užsitęsusio buvimo seklumoje ir prastos fiziologinės būklės gyvūnas gali nebeatsistatyti net ir pasiekęs tinkamesnę aplinką. Kita vertus, kai kurie mokslininkai ragina neskubėti skelbti verdikto, nes tokios apimties operacijos yra retos, o baigtį lemia daug kintamųjų.
„Tai beprecedentė istorija, todėl prognozuoti pabaigą sudėtinga“, – sakė jūrų biologas Fabianas Ritteris.
Vokietijos oceanografijos ir muziejų bendruomenės atstovai taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną grėsmę: esant dideliam išsekimui, gyvūnui gali būti sunku išlaikyti kvėpavimo ir plūdrumo ritmą. Tokiais atvejais, net patekus į gilesnius vandenis, išlieka pavojus, kad banginis gali nuskęsti, jei nebesugebės efektyviai judėti ir reguliariai iškilti į paviršių įkvėpti.
Kaip banginis atsidūrė seklumoje?
Banginis pirmą kartą pastebėtas seklumose prie Vokietijos krantų kovo 23 dieną, Liubeko įlankos regione. Tuomet jam dar pavyko pasitraukti, tačiau po kelių dienų gyvūnas vėl grįžo į pavojingą zoną ir dar kartą įstrigo. Gelbėtojai bandė sudaryti kelią į gilesnį vandenį, tačiau galiausiai banginis įstrigo prie Pelės salos.
Kuprotieji banginiai paprastai užauga iki 13–14 metrų ilgio, o suaugę patinai gali sverti iki 30 tonų. Jie dažniausiai aptinkami Atlanto vandenyne, todėl Baltijos jūroje pasirodo retai. Biologai neatmeta, kad banginis į šiuos vandenis galėjo užklysti vaikydamasis žuvų būrių, tačiau seklumų gausa ir pakrantės reljefas tokią kelionę paverčia ypač pavojinga.
Ši istorija parodo, kaip sudėtinga yra didžiųjų jūrų žinduolių gelbėjimo logistika ir kaip ribotai galima kontroliuoti baigtį net ir atlikus technologiškai sėkmingą evakuaciją. Artimiausios dienos, kai bus vertinama, ar banginis sugebės atsigauti ir pradėti maitintis, taps lemiamos jo tolesnei likimo eigai.
Leave a Reply