Raudonojo Kryžiaus diena: 15 savivaldybių kviečia į nemokamas civilinės saugos ekskursijas

Praktinis pasirengimas krizėms

Gegužės 8 dieną minima Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio diena šiemet Lietuvoje tampa ne tik simboline data, bet ir kvietimu veikti. Lietuvos Raudonasis Kryžius ragina savivaldybes ir gyventojus prisijungti prie nemokamų civilinės saugos ekskursijų, kurios vyks 15 savivaldybių.

Pasak organizatorių, savivaldybės krizių metu tampa vienu artimiausių informacijos ir koordinavimo šaltinių vietos bendruomenėms. Todėl siekiama, kad į ekskursijas įsitrauktų ne tik gyventojai, bet ir savivaldybių atstovai, rodydami asmeninį pavyzdį.

„Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena primena – pagalba prasideda nuo pasirengimo: nuo žmonių, kurie žino, kaip elgtis ir gali padėti kitiems“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

Kur vyks ekskursijos ir ką jose parodys

Nemokamos civilinės saugos ekskursijos gegužės 8 dieną suplanuotos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Jonavoje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Rokiškyje, Vilkaviškyje, Raseiniuose, Varėnoje ir Lazdijuose. Elektrėnuose ekskursija numatyta gegužės 9 dieną.

Ekskursijų metu gyventojai supažindinami su svarbiausiais civilinės saugos objektais savo mieste ar rajone ir paaiškinama, kuo skiriasi priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakavimo punktai. Taip pat aptariama, kaip reaguoti išgirdus perspėjimo signalus ir kokie veiksmai padeda sumažinti riziką pirmosiomis valandomis.

Dalyviams primenama, kodėl svarbu turėti namuose būtiniausių atsargų, pasiruošti išvykimo krepšį ir iš anksto susitarti dėl šeimos veiksmų plano. Tokie praktiniai įgūdžiai aktualūs tiek ekstremaliųjų situacijų, tiek stichinių nelaimių ar kitų sutrikimų atvejais, kai paslaugos ir ryšys gali būti laikinai riboti.

Kodėl ši diena minima gegužės 8-ąją

Gegužės 8-oji pasirinkta todėl, kad tą dieną gimė humanitarinio judėjimo pradininkas Henry Dunant. Po 1859 metais įvykusio Solferino mūšio dabartinėje Italijoje jis pamatė tūkstančius be pagalbos likusių sužeistųjų ir inicijavo savanorišką pagalbą, teikiamą nepriklausomai nuo kariaujančių pusių.

Ši patirtis tapo postūmiu institucionalizuotai humanitarinei veiklai: 1863 metais Ženevoje įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, o 1864 metais priimta pirmoji Ženevos konvencija, padėjusi pamatus tarptautinei humanitarinei teisei. Vėliau susiformavo principai, kuriais remiasi judėjimas: humaniškumas, nešališkumas, neutralumas, nepriklausomumas, savanoriškumas, vienumas ir globalumas.

Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus draugija pradėjo veikti 1919 metais. Šiandien Lietuvos Raudonasis Kryžius, remdamasis tarptautiniais humanitariniais principais ir savanorių tinklu, prisideda prie visuomenės pasirengimo krizėms, teikia pagalbą pažeidžiamiausiems žmonėms ir stiprina bendruomenių atsparumą.