Privataus kredito rinka, kurios apimtis pasaulyje jau vertinama maždaug 1 400 000 000 000–1 800 000 000 000 eurų, vis dažniau kelia sisteminės rizikos klausimų. Finansinio stabilumo taryba (FSB) ragina nacionalinius priežiūros institucijų vadovus griežčiau vertinti šio sektoriaus sąsajas su bankais, draudikais ir turto valdytojais.
FSB ataskaitoje pabrėžiama, kad privataus kredito rinka auga sparčiai, tačiau jai vis dar būdingas ribotas duomenų standartizavimas ir skaidrumas. Prie rizikų priskiriami ne vien sudėtingi finansavimo mechanizmai, bet ir mažiau aiškios turto vertinimo praktikos, galinčios iškreipti realų rizikos vaizdą.
Kas kelia didžiausią nerimą?
FSB dėmesio centre atsidūrė didėjantis sektoriaus susietumas su tradicine bankų sistema. Kalbama apie bankų suteikiamas kredito linijas, atnaujinamas finansavimo sutartis ir partnerystes, kai bankai bei turto valdytojai kartu kuria ar platina privataus kredito produktus.
FSB duomenimis, bankų suteiktų panaudotų ir nepanaudotų kredito linijų suma siekia apie 200 000 000 000 eurų, tačiau komerciniai vertinimai rodo, kad realūs skaičiai gali būti gerokai didesni. Nors tai nėra dominuojanti dalis viso bankų kapitalo, FSB pažymi, kad kitos sąsajos gali sustiprinti šokų plitimą rinkoje.
Neišbandytas scenarijus per nuosmukį
Ataskaitoje akcentuojama, kad privataus kredito portfeliuose neretai taikomas didelis svertas, o finansavimas koncentruojasi tokiuose sektoriuose kaip technologijos, sveikatos apsauga ir paslaugos. Tokia struktūra, FSB vertinimu, dar nebuvo rimtai išbandyta užsitęsusio ekonomikos nuosmukio sąlygomis.
Be to, fiksuojama, kad dalis skolininkų dažniau remiasi vadinamosiomis natūrinių palūkanų paskolomis, kai palūkanos ne mokamos grynaisiais, o pridedamos prie skolos. FSB tai įvardija kaip signalą, galintį rodyti blogėjančias kredito sąlygas ir didesnę nemokumo riziką.
„Tai apima rizikingesnį fondų portfelių finansavimą, bankų atnaujinamas kredito linijas įmonėms, kurios tuo pat metu skolinasi iš privataus kredito fondų, ir vis dažnesnes bankų bei turto valdytojų partnerystes, orientuotas į privatų kreditą“, – teigiama FSB ataskaitoje.
Ko prašoma reguliuotojų?
FSB siekia, kad priežiūros institucijos sustiprintų sektoriaus kontrolę ir geriau matytų bendrą rizikų koncentraciją. Tarp prioritetų nurodoma geresnė ekspozicijų agregacija, nuoseklesnis vertinimo metodų taikymas, atsargesnis privačių reitingų naudojimas ir išsamesni paskolų lygmens duomenys.
Taip pat siūloma griežčiau vertinti likvidumo neatitikimus, kai investuotojams siūlomos dažnesnės išpirkimo galimybės, nei realiai leidžia parduoti mažiau likvidų turtą. Ši tema tapo ypač aktuali augant pusiau likvidiems produktams, kurie kai kuriose rinkose pritraukia ir mažmeninius investuotojus.
Privataus kredito augimas įgavo pagreitį po 2008 metų pasaulinės finansų krizės, kai bankai atsitraukė nuo rizikingesnių skolos rinkos segmentų. Alternatyvūs skolintojai užėmė šią nišą, o šiandien vis dažniau finansuoja ne tik vidutinio dydžio, bet ir dideles bendroves.
Didžiųjų bankų atskleidžiami skaičiai rodo, kad ekspozicijos jau matomos ir Europoje. Pavyzdžiui, „Barclays“ nurodė apie 18 000 000 000 eurų privataus kredito ekspoziciją, „Deutsche Bank“ – apie 27 000 000 000 eurų, o „BNP Paribas“ – apie 23 000 000 000 eurų, todėl riziką vis aktyviau vertina ir Europos centriniai bankai.
Leave a Reply