Iš pirmo žvilgsnio paprastas klausimas apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis, šiemet tapo vienu didžiausių „Atliekų kultūros“ egzamino iššūkių. Dalis dalyvių suklupo būtent ten, kur, atrodytų, turėtų užtekti kasdienės patirties.
Balandžio 30 dieną surengtas „Atliekų kultūros“ egzaminas vyko jau septintą kartą. Iniciatyvos tikslas ne tik patikrinti žinias, bet ir priminti, kad rūšiavimas reikalauja supratimo apie pakuotę, gaminį ir atlieką, o atsakymai ne visada telpa į vieną taisyklę.
Organizatoriai skelbia, kad šiemet fiksuotas rekordinis susidomėjimas: registravosi daugiau kaip 24 000 žmonių, o egzaminą laikė per 17 000. Aktyviausi tradiciškai buvo moksleiviai, o prie egzamino jungėsi beveik 500 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos.
Tarp išsiskyrusių mokyklų minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Organizatoriai pabrėžia, kad didėjantis aktyvumas rodo ne tik norą varžytis, bet ir augantį dėmesį kasdieniams vartojimo bei atliekų mažinimo įpročiams.
Kas parodė rezultatų suvestinė
Rezultatai atskleidė, kad daliai dalyvių vis dar sunkiausia ne atpažinti atskiras atliekų rūšis, o įvertinti situaciją. Pavyzdžiui, 5–10 klasių grupėje iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys.
Jaunesniųjų grupėse daugiau klausimų kėlė vartojimo tema ir tai, kaip kasdieniai pasirinkimai didina arba mažina atliekų kiekį. Vyresniems dalyviams sudėtingesni pasirodė teisiniai ir organizaciniai aspektai, pavyzdžiui, kaip skirtingais atvejais taikomi atliekų tvarkymo principai.
Egzamino užduotys dažnai reikalavo suprasti kontekstą: kada daiktas laikomas pakuote, o kada tai jau atskira atlieka, tvarkoma kitu būdu. Būtent tokie klausimai parodo, kodėl rūšiavimo klaidos dažnai kyla ne iš abejingumo, o iš neaiškių ribų tarp skirtingų atliekų kategorijų.
Prie iniciatyvos jungėsi ir organizacijos
Egzamine šiemet aktyviau dalyvavo ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, studentai, įmonių bei organizacijų darbuotojai. Tarp aktyviausių organizacijų minimos AB „ORLEN Lietuva“, Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.
„Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.
Organizatoriai akcentuoja, kad tokios iniciatyvos padeda pamatyti, kur visuomenei trūksta aiškumo, o švietimo priemonėms reikia daugiau praktinių pavyzdžių. Jų teigimu, net ir suklydę dalyviai įgyja naudos, nes būtent per klaidas lengviausia suprasti, kokios taisyklės taikomos realiose situacijose.
Ko tikėtis toliau
Egzamino rengėjai viliasi, kad rekordinis dalyvių skaičius taps paskata tęsti projektą ir dar aiškiau komunikuoti dažniausiai painiojamas situacijas. Svarbi kryptis yra ne tik rūšiavimo taisyklių kartojimas, bet ir paaiškinimai, kodėl vienu atveju ta pati medžiaga laikoma pakuote, o kitu atveju jau priskiriama kitai atliekų srautų kategorijai.
„Atliekų kultūros“ egzaminą organizuoja VAATC, projektą globoja Aplinkos ministerija, o partneriais yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai. Organizatoriai tikisi, kad kitąmet dalyviai sugrįš labiau pasiruošę, o sudėtingiausi klausimai taps aiškesni dėl nuoseklesnio praktinio švietimo.
Leave a Reply