2026 metų gegužės 6 dieną Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengtas forumas–diskusija „Kupiškis – 2035: svajonė drąsiems“. Renginys subūrė vietos gyventojus, verslo ir žemės ūkio atstovus, jaunimą, senjorus, savivaldos, architektūros, žiniasklaidos ir bendruomenių lyderius.
Forumo ašis buvo paprasta, bet ambicinga: įvardyti, kur rajonas yra šiandien, ir sutarti, kokių ilgalaikių sprendimų reikia, kad iki 2035 metų Kupiškis augtų tvariai. Diskusijose akcentuota, kad regionų konkurencingumą lemia ne vien infrastruktūra, bet ir aiški kryptis, pasitikėjimas tarp skirtingų grupių bei nuoseklus bendradarbiavimas.
Idėja brendo metus
Renginio sumanymas, pasak organizatorių, buvo vystomas apie metus, iniciatyvinei grupei telkiantis aplink projektą „LĖTA. KARŠTA. TIKRA“. Šia iniciatyva siekiama stiprinti Kupiškio identitetą, skatinti vietos bendruomeniškumą ir kurti erdves atviram dialogui.
Forume keltas klausimas, kaip mažesni miestai gali išlaikyti gyvybingumą demografinių pokyčių ir talentų migracijos sąlygomis. Dalyviai aptarė, kad šiuolaikinėje regionų politikoje vis svarbesnės tampa vietos stiprybės: kultūrinis savitumas, patraukli gyvenimo aplinka, verslumo ekosistema ir ryšys su didesniais ekonominiais centrais.
Kas pasakyta pranešimuose ir diskusijoje
Pranešimų dalį pradėjo Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, pristatęs temą apie dabartinę rajono situaciją, iššūkius ir galimybes. Akcentuota būtinybė realistiškai įvertinti esamus resursus, bet kartu neprarasti ambicijos dėl kryptingų pokyčių.
Regioninį kontekstą papildė Panevėžio plėtros agentūros Panevėžys NOW vadovė Monika Miniotaitė. Savo pranešime ji pabrėžė, kad sėkmės istorijos dažniau gimsta ten, kur miestai mokosi vieni iš kitų, derina investicijų pritraukimą su gyvenimo kokybe ir turi aiškiai komunikuojamą viziją.
Architektas, Lietuvos kultūros tarybos ekspertas Andrius Ropolas kalbėjo apie mažųjų miestų potencialą tapti architektūros ir urbanistikos inovacijų laboratorijomis. Diskusijoje išryškėjo mintis, kad mažesnėse bendruomenėse pokyčius neretai lengviau įgyvendinti greičiau, jei sutariama dėl bendrų principų ir miestovaizdžio kokybės.
Vėliau vyko diskusija apie tai, kaip Kupiškio augimui pritaikyti kitų regionų pavyzdžius ir sėkmes. Diskusiją moderavo programos Kurk Lietuvai alumnas Daumantas Simėnas, joje dalyvavo pranešėjai ir kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos atstovė Jūratė Dovydėnienė.
Nuo idėjų prie bendrų darbų
Renginio pabaigoje vyko sektorių bendradarbiavimo galimybių sesija, kurią vedė programos Kurk Lietuvai projektų vadovės Goda Damaševičiūtė ir Viktorija Semėnaitė. Dalyviai darbo grupėse ieškojo praktiškų krypčių, kaip stiprinti Kupiškio identitetą ir pritraukti lankytojų per išskirtines kultūrines iniciatyvas.
Forumo metu ne kartą kartota, kad miesto ateitį kuria ne tik investicijos ar projektai, bet ir žmonių ryšys su savo kraštu bei gebėjimas veikti kartu. Tikimasi, jog diskusijose išsakytos idėjos virs tęstinėmis iniciatyvomis, naujais partnerystės formatais ir sprendimais, kurie padės kryptingai planuoti Kupiškio raidą iki 2035 metų.
Leave a Reply