„Atliekų kultūros“ egzaminas, vykęs balandžio 30 dieną, šiemet vėl parodė, kad net kasdieniai rūšiavimo įpročiai turi daug niuansų. Vienas daugiausia diskusijų sukėlusių klausimų buvo apie medinę dėžutę, parduodamą kartu su vaisiais ar uogomis: kurį konteinerį rinktis?
Egzaminas surengtas jau septintą kartą ir kvietė gyventojus pasitikrinti ne tik taisyklių žinojimą, bet ir gebėjimą jas pritaikyti konkrečiose situacijose. Organizatoriai pabrėžia, kad rūšiavimas retai būna vien mechaninis veiksmas, dažnai reikia įvertinti, ar daiktas laikomas pakuote, ar jau atlieka, tvarkoma kitu būdu.
Šiemet fiksuotas rekordinis susidomėjimas: registravosi daugiau kaip 24 000 dalyvių, o egzaminą laikė daugiau kaip 17 000. Didžiausią dalį tradiciškai sudarė moksleiviai – egzamine dalyvavo beveik 15 000 mokinių, prisijungė beveik 500 ugdymo įstaigų iš įvairių Lietuvos savivaldybių.
Aktyviausių mokyklų sąraše minimos Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija ir Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija. Iniciatyva vis labiau įtraukia ir suaugusiuosius – egzaminą laikė mokytojai, studentai, įmonių ir organizacijų darbuotojai.
Tarp organizacijų išsiskyrė AB „ORLEN Lietuva“, prie egzamino prisijungusi keliomis dešimtimis dalyvių. Minimos ir kitos aktyvios įstaigos bei įmonės, tarp jų Radviliškio pagalbos šeimai centras, „Ekonovus“ ir UAB „Doriteksas“.
„Esame išsikėlę sau tikslą skatinti darbuotojų aplinkosaugos kultūrą, todėl nuolatos kviečiame juos dalyvauti įvairiose akcijose, paskaitose, edukacijose, konkursuose ir kitokiose veiklose.
„Atliekų kultūros“ egzamine dalyvauti kviečiame jau trejus metus, o dalyvių iš mūsų bendrovės skaičius nuolatos auga. Labai vertiname tokias iniciatyvas ir pastangas paskatinti į savo aplinką pažvelgti kitaip, todėl ateityje ir toliau skatinsime savo darbuotojus įsitraukti“, – sakė Saulius Matulaitis, „ORLEN Lietuva“ aplinkos apsaugos vadovas.
Rezultatai atskleidė, kad daliai dalyvių sunkiausia ne atpažinti atliekų rūšį, o suprasti kontekstą. Kai kurie klausimai reikalavo ne vien prisiminti taisyklę, bet įvertinti situaciją: ar daiktas yra pakuotė, ar gaminys, kaip jis buvo įsigytas, ar gali būti užterštas maisto likučiais.
Ryškus pavyzdys – 5–10 klasių grupė, kurioje iš daugiau nei 9 000 dalyvių į visus klausimus teisingai atsakė tik vienas mokinys. Organizatoriai teigia, kad tai signalas, jog teorinių žinių neužtenka: būtina daugiau praktinių pavyzdžių ir aiškių paaiškinimų apie dažniausiai painiojamas situacijas.
Jaunesniems dalyviams daugiau neaiškumų kėlė klausimai apie vartojimą ir jo įtaką atliekų kiekiui, o vyresniems – su atliekų tvarkymu susiję teisiniai aspektai. Tai atspindi bendrą tendenciją, kad rūšiavimo kultūrai vis svarbesni tampa ne tik konteinerių spalvų principai, bet ir platesnis supratimas apie atliekų prevenciją, pakuočių vaidmenį bei atsakomybes.
„Atliekų kultūros“ egzamino organizatoriai tikisi, kad patirtis paskatins dalyvius grįžti kitais metais jau geriau pasirengus. Egzamino idėja, anot jų, yra ne „bausti“ už klaidas, o padėti pamatyti dažniausias spragas ir paskatinti įpročius keisti nuosekliai.
Projektą organizuoja „VAATC“, jį globoja Aplinkos ministerija, partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei regioniniai atliekų tvarkymo centrai.
Leave a Reply