Kalifornijoje vykstančiame Elono Musko ieškinio prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną teisme nuskambėjo nauji teiginiai apie ankstyvuosius bendrovės struktūros svarstymus. Liudininkė Shivon Zilis, buvusi „OpenAI“ valdybos narė, pareiškė, kad Muskas vienu metu siekė „OpenAI“ prijungimo prie „Tesla“ ir esą siūlė Altmanui vietą „Tesla“ valdyboje.
Bylos esmė susijusi su Musko teiginiu, kad „OpenAI“ nukrypo nuo pradinės misijos veikti visuomenės labui kaip ne pelno organizacija. Ieškinyje akcentuojama, kad vėliau sukurta pelno siekianti struktūra, pasak Musko, tapo dominuojančia ir pakeitė pirminius įsipareigojimus.
Kas liudyta apie 2017–2018 metus?
Teisme Zilis pasakojo, kad apie „OpenAI“ valdymo ir finansavimo modelį 2017–2018 metais vyko ilgos diskusijos, svarstant įvairias alternatyvas. Jos teigimu, vienas iš variantų buvo glaudesnis ryšys su „Tesla“, o derybų kontekste nuskambėjo ir idėja Altmanui pasiūlyti vaidmenį „Tesla“ valdyboje.
Liudininkė nurodė, kad jos vaidmuo tuo metu buvo tarpininkauti tarp Musko, Altmano, Grego Brockmano ir Ilyos Sutskeverio. Teisme taip pat aptarta, kad svarstant skirtingus veiklos modelius, įtampa tarp vizijų galėjo augti, ypač dėl pinigų pritraukimo ir kontrolės klausimų.
Žinutės ir įtarimai dėl darbuotojų viliojimo
Procese buvo pristatyta ir susirašinėjimų bei elektroninių laiškų, kurie, anot publikacijose aprašytų teismo epizodų, rodo Musko pastangas pervilioti talentus iš „OpenAI“ į „Tesla“. Tai kontrastuoja su ankstesniais viešais aiškinimais, kad darbuotojų perėjimai esą nebuvo aktyviai skatinami.
Zilis, atsakinėdama į klausimus, pripažino, kad bent vienu atveju iniciatyva kreiptis į specialistą dėl darbo „Tesla“ pusėje buvo Musko. Kitas teismo aptartas aspektas buvo finansavimo sprendimai, kai „OpenAI“ viduje galėjo būti juntama nežinomybė dėl pažadėtų lėšų tęstinumo.
Kodėl ši byla svarbi DI rinkai?
Ginčas vyksta tuo metu, kai DI sektoriuje ryškėja įtampa tarp viešojo intereso, saugumo ir komercinio mastelio. Sparčiai augant DI infrastruktūros ir modelių kūrimo kaštams, bendrovės vis dažniau renkasi hibridines struktūras, partnerystes su didžiosiomis technologijų įmonėmis ir naujus kapitalo pritraukimo kelius.
Ši byla vertinama kaip precedento galinti turėti istorija, nes ji kelia klausimus, kaip turi būti apibrėžiami steigėjų pažadai, valdymo kontrolė ir misijos laikymasis, kai organizacija iš ne pelno modelio pereina prie pelno siekiančių mechanizmų. Teisme minėta, kad liudyti dar gali ir daugiau aukšto rango vadovų.
Leave a Reply