Staigūs temperatūros svyravimai ir užsitęsę karščiai daliai žmonių tampa ne tik diskomfortu, bet ir realiu sveikatos rizikos veiksniu. Kardiologė Oleksandra Telehuzova, kalbėdama apie karštį, pabrėžė, kad organizmui patogiausia aplinka dažniausiai yra 20–25 laipsniai šilumos.
Pasak gydytojos, kai oro temperatūra viršija 25 laipsnius šilumos, daugeliui tai jau tampa nekomfortiška būsena, kurią galima vadinti karščiu. Tokiomis dienomis dažniau pasireiškia silpnumas, apatija, galvos skausmas, gali svyruoti kraujospūdis, greičiau vystosi dehidratacija.
Kas jautriausi karščiui ir temperatūros kaitai?
Didžiausią riziką patiria trys grupės: sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai. Šioms grupėms organizmo gebėjimas prisitaikyti prie karščio ar staigių pokyčių dažnai yra silpnesnis, todėl simptomai gali išryškėti greičiau.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad ypač jautrūs gali būti ir žmonės, turintys lėtinių sveikatos problemų, pavyzdžiui, širdies sutrikimų, sąnarių ligų, alergijų ar nuolatinio nuovargio. Tokiais laikotarpiais paūmėjimai neretai siejami ir su migrenos polinkiu bei didesniu kasdieniu stresu.
Ką daryti per karščius?
Per karščius svarbiausia mažinti dehidratacijos riziką ir stebėti savijautos pokyčius. Gydytoja pataria gerti daugiau vandens, pasimatuoti kraujospūdį ir pulsą, o didesnį fizinį krūvį perkelti į vėsesnį paros metą.
Taip pat rekomenduojama saugoti odą nuo intensyvios saulės, nes ultravioletiniai spinduliai didina odos pažeidimų ir ilgalaikių ligų riziką. Jei atsiranda stiprus silpnumas, krūtinės skausmas, dusulys ar alpimo pojūtis, tai gali būti pavojingi signalai, dėl kurių vertėtų nedelsti ir kreiptis į medikus.
Kodėl karštis veikia organizmą?
Karštyje organizmas daugiau dirba, kad išlaikytų normalią kūno temperatūrą, todėl greitėja skysčių netekimas, gali keistis kraujagyslių tonusas ir širdies apkrova. Dėl šios priežasties žmonėms, turintiems lėtinių ligų, karštis dažniau sukelia simptomus, o staigūs temperatūros šuoliai gali būti papildomas stresas adaptacijai.
Prie rizikos prisideda ir kasdieniai įpročiai: per mažas skysčių vartojimas, alkoholis, per mažai poilsio, darbas karštoje aplinkoje ar ilgas buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose. Net jei prognozės žada atvėsimą, temperatūrų kaita organizmui gali būti ne mažesnis išbandymas nei pats karštis.
Leave a Reply