Didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja „Saudi Aramco“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos grynasis pelnas augo 25 proc. ir siekė apie 27,6 mlrd. eurų. Tokį rezultatą bendrovė sieja su išaugusiomis pajamomis, su pardavimais susijusiomis įplaukomis ir mažesnėmis veiklos sąnaudomis.
Valdyba taip pat patvirtino ketvirtinį dividendą – apie 18,6 mlrd. eurų. Tuo pat metu bendrovė atkreipė dėmesį, kad didesnes pajamas iš dalies kompensavo mažesnės pardavimo apimtys, įskaitant žalią naftą bei perdirbtus ir chemijos produktus.
Rinkas pastaraisiais mėnesiais labiausiai veikė karas su Iranu ir su tuo susiję trikdžiai energijos tiekimo grandinėse. Įtampa Hormūzo sąsiauryje, per kurį iki konflikto kasdien tekėdavo reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis, padidino tiekimo rizikos priedą naftos kainoje.
„Brent“ etaloninė nafta 2026 metų gegužės 11 dieną laikėsi virš 103 JAV dolerių už barelį, tai yra apie 96 eurus, nors nuo konflikto piko kainos buvo atsitraukusios. Palyginimui, dar vasario pabaigoje, prieš prasidedant intensyviausiems karo veiksmams, rinka buvo matžiusi apie 70 JAV dolerių už barelį, tai yra maždaug 65 eurus.
Siekdama sumažinti riziką dėl gabenimo per Hormūzo sąsiaurį, „Saudi Aramco“ dalį eksporto nukreipė per Rytų–Vakarų vamzdyną, kuris leidžia naftą transportuoti iki Raudonosios jūros pakrantės. Bendrovė nurodo, kad šis vamzdynas šiuo metu veikia maksimaliu pajėgumu – iki 7 mln. barelių per parą, taip pat pasitelkiami vidaus ir tarptautiniai naftos saugyklų pajėgumai.
2025 metų ketvirtąjį ketvirtį „Saudi Aramco“ vidutinė gavyba siekė 11,1 mln. barelių per parą, todėl vamzdyno pajėgumas dengia tik dalį bendro srauto. Tai pabrėžia, kodėl geopolitiniai trikdžiai svarbiausiuose transporto koridoriuose gali greitai persiduoti į kainas, draudimo kaštus ir pristatymo terminus.
„Rytų–Vakarų vamzdynas padeda sušvelninti pasaulinio energijos šoko poveikį ir suteikia palengvėjimą klientams“, – sakė „Saudi Aramco“ prezidentas ir generalinis direktorius Aminas Nasseras.
Bendrovė teigia, kad dėl karo kilę trikdžiai reikšmingai nepakenkė jos finansams ar operacijoms, tačiau pripažįsta, kad rinkoje išlieka didelis neapibrėžtumas. Energetikos analitikai pabrėžia, kad tokiose situacijose kainas kelia ne tik faktinis tiekimo sumažėjimas, bet ir prevencinis atsargų kaupimas bei logistikos grandinių persiorientavimas.
Ilgalaikėje perspektyvoje tokie sukrėtimai dar labiau išryškina energijos saugumo klausimus: valstybės ir įmonės siekia diversifikuoti tiekimą, plėsti strategines atsargas ir investuoti į infrastruktūrą, mažinančią priklausomybę nuo vieno maršruto. Dėl to naftos ir dujų rinkose didėja kainų svyravimų tikimybė, ypač geopolitinių krizių metu.
Leave a Reply