JAV apeliacinis teismas nagrinėja bylą, kuri gali nubrėžti ribas, kaip toli siekia JAV pinigų perlaidų ir jurisdikcijos taisyklės internetinėms kriptovaliutų paslaugoms. Dėmesio centre atsidūrė „Bitcoin Fog“ ir jos tariamas operatorius Romanas Sterlingovas.
Posėdis vyko Kolumbijos apygardos apeliaciniame teisme. Ginčas sukasi apie tai, ar prokurorai turėjo pakankamai įrodymų, kad „Bitcoin Fog“ veikė Vašingtone, nors gynyba tvirtina, jog paslauga buvo valdoma už JAV ribų.
Sterlingovas 2024 metais buvo pripažintas kaltu dėl kelių nusikaltimų, įskaitant sąmokslą plauti pinigus ir nelegaliai vykdyti pinigų perlaidų veiklą. Prokurorai teigė, kad „Bitcoin Fog“ padėjo perkelti labai dideles sumas, siejamas su nusikalstama veikla, įskaitant prekybą tamsiajame internete.
Gynyba apeliaciniame teisme akcentavo, kad byla Vašingtone atsirado dirbtinai, nes paslauga buvo naudojama iš Kolumbijos apygardos būtent teisėsaugos agentų veiksmų metu. Pasak gynybos, toks precedentas reikštų, kad jurisdikciją būtų galima „sukurti“ vien tik prisijungus prie svetainės iš norimos vietos.
„Jei taip būtų taikoma jurisdikcija interneto bylose, valdžios agentas galėtų vienašališkai sukurti bylą bet kuriai pasaulio svetainei“, – sakė gynybos advokatas Toras Ekelandas.
Prokuratūra laikėsi pozicijos, kad paslauga sąmoningai aptarnavo JAV naudotojus ir faktiškai vykdė tarptautinę pinigų perlaidų veiklą, todėl jai gali būti taikomi JAV įstatymai, įskaitant Kolumbijos apygardos taisykles. Teisėjų kolegija vertino ir tai, kaip tokiose bylose nustatomas ryšys su konkrečia vieta, kai paslauga veikia internetu.
Didelė posėdžio dalis buvo skirta ir įrodymams, kuriais teisėsauga siejo paskyras bei sandorius. Gynyba kritikavo tyrėjo taikytą IP adresų sutapimų analizę, teigdama, kad trūksta aiškiai įvardytų paklaidos rodiklių ir plačiai pripažinto metodikos patikimumo.
Vienas teisėjų ne kartą klausė, kokiu statistiniu pagrindu buvo daroma išvada, kad sutampantys prisijungimai reiškia tą patį naudotoją. Tai rodo, kad apeliacijoje gali būti vertinama ne tik jurisdikcija, bet ir skaitmeninių pėdsakų įrodymų svoris.
Byla vyksta platesniame kontekste, kai JAV vis griežčiau vertina kriptovaliutų privatumo įrankius, o diskusijos dėl atsakomybės ribų pasiekia įstatymų leidėjus. Pagrindinis klausimas tampa ne vien technologija, bet ir tai, kada paslaugos kūrėjai ar operatoriai laikomi sąmoningai padedantys perkelti nusikalstamas lėšas.
Apeliacinės instancijos sprendimas gali turėti poveikį tam, kaip ateityje bus keliamos bylos dėl internetinių finansinių paslaugų, veikiančių be aiškios geografinės „buveinės“. Teismas gali palikti nuosprendį galioti, jį panaikinti arba iš dalies pakeisti.
Leave a Reply