Ką reiškia „Gaia“ DI gamykla?
Krokuvoje oficialiai pradėjo veikti „Gaia“ DI gamykla – vienas iš 19 Europos iniciatyvos centrų, jungiančių itin didelės galios skaičiavimus ir pagalbą kuriant DI sprendimus. Projektas siekia sutelkti mokslininkus, viešąjį sektorių ir smulkųjį bei vidutinį verslą, kad DI būtų pritaikomas praktiškai.
Pagrindinis šios „gamyklos“ elementas – nauja superkompiuterio infrastruktūra, kurią vysto Krokuvos AGH universiteto Akademinis kompiuterijos centras „Cyfronet“. Greta skaičiavimo pajėgumų žadamas ir konsultacijų bei kompetencijų „ekosistemos“ modelis, padėsiantis komandoms nuo idėjos iki veikiančio produkto.
70 mln eurų investicija ir Europos kontekstas
<p„Gaia“ biudžetas siekia apie 70 mln eurų, o finansavimas numatytas per Europos didelio našumo skaičiavimų bendrąją įmonę EuroHPC JU, dalį lėšų skiriant iš nacionalinių šaltinių. Tokiu modeliu Europa siekia mažinti atsilikimą nuo JAV ir Azijos skaičiavimo infrastruktūros, kuri būtina šiuolaikiniams DI modeliams.
Skelbiama, kad naujasis superkompiuteris turėtų būti pilnai parengtas iki 2027 metų pabaigos ir turės daugiau nei 1 000 grafinių procesorių akseleratorių. Tai svarbu ne tik mokslui, bet ir įmonėms, kurioms DI kūrimas brangsta dėl augančių skaičiavimo išteklių poreikių.
Kaip galės pasinaudoti verslas ir mokslas?
Projekto rengėjai pabrėžia, kad prieiga prie „Gaia“ bus organizuojama per PLGrid – iki šiol labiau akademinei bendruomenei skirtą platformą, kuri vis aktyviau atveriama ir verslui. Paraiškas ketinama vertinti pagal idėjos brandą ir tikėtiną poveikį, kad ištekliai būtų nukreipti ten, kur rezultatai greičiausi ir apčiuopiamiausi.
Praktikoje tai reiškia ne vien „nuomojamą“ skaičiavimo galią, bet ir pagalbą renkant duomenų šaltinius, parenkant tinkamą modelio architektūrą bei optimizuojant sprendimą. Ypač akcentuojamas efektyvumas, įskaitant energijos vartojimą, kuris tampa vis svarbesniu veiksniu didelių modelių kūrime.
„Visos įmonės, norinčios naudotis „Gaia“ paslaugomis, galės kreiptis per PLGrid, o paraiškas vertinsime pagal idėjos brandą, kad didžiausią paramą gautų didžiausią poveikį kuriantys projektai“, – sakė „Cyfronet“ vadovas inžinierius Marekas Magryśas.
„Norime, kad po trejų metų galėtume matyti 20–30 startuolių, kurie išaugo pasinaudoję šia infrastruktūra, ir kad tai būtų bendri mokslo ir verslo projektai“, – teigė M. Magryśas.
Lenkijos pareigūnai renginio metu pabrėžė, kad šalis yra tarp nedaugelio ES valstybių, turinčių daugiau nei vieną tokį centrą, o antrasis veikia Poznanėje. Krokuvos miesto valdžia taip pat akcentavo, kad DI taps vienu iš ekonomikos konkurencingumą lemiančių veiksnių, todėl tokia infrastruktūra gali pritraukti talentus ir kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas.
„Gaia“ konsorciume dalyvauja įvairios mokslo ir technologijų institucijos, įskaitant superkompiuterijos centrus, universitetinius padalinius ir tyrimų organizacijas. Planuojama, kad infrastruktūra bus ypač aktuali medicinos, kosmoso technologijų, kibernetinio saugumo ir viešojo sektoriaus skaitmeninimo sprendimams, kur reikia didelių duomenų ir patikimų skaičiavimo išteklių.
Leave a Reply