Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: ES tariasi dėl vienodų izoliacijos taisyklių Šengene

Protrūkis laive ir skirtingos priemonės

Po hantaviruso protrūkio kruiziniame laive MV Hondius Europos Sąjungos šalys Briuselyje ėmėsi derinti bendrą reagavimą, kad informacija ir veiksmai tarp valstybių narių nesiskirtų. Pagrindinis tikslas – suderinti, kaip Šengeno erdvėje taikyti izoliacijos ir stebėsenos protokolus, kai užkrato atvejai persikelia per sienas.

Keleiviai jau perkelti į savo šalis, kur jiems taikomos nacionalinės taisyklės, tačiau praktika skiriasi: dalis žmonių izoliuojami gydymo įstaigose, kitiems nurodyta saviizoliacija namuose. Toks nevienodumas, anot pareigūnų, apsunkina rizikos vertinimą ir komunikaciją, ypač kai keliautojai grįžta į skirtingas sveikatos sistemas.

WHO rekomendacijos ir ES koordinavimas

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja griežtą 42 dienų stebėseną namuose arba karantino vietoje, skaičiuojant nuo gegužės 10 dienos. Vis dėlto pabrėžiama, kad šalys gali prisitaikyti rekomendacijas prie savo konteksto, todėl ES lygmeniu ieškoma bendro vardiklio, kuris užtikrintų palyginamą saugumo lygį.

Reaguodamos į incidentą, ES institucijos aktyvavo bendradarbiavimo mechanizmus, įskaitant ES civilinės saugos mechanizmą, kuris krizėse padeda koordinuoti pagalbą, transportą ir logistiką. Kai kuriais atvejais organizuoti evakuaciniai skrydžiai, o operacijų centru įvardytas Tenerifės pietinis oro uostas.

Kuo hantavirusas skiriasi nuo COVID-19?

Ekspertai ragina neskubėti lyginti šio protrūkio su COVID-19, nes hantavirusas plinta kitaip ir turi kitą ligos eigą. Vertinant riziką visuomenei, akcentuojama, kad tai nėra naujos pandemijos pradžia, o lokalus protrūkis, susietas su konkrečia aplinka laive ir artimais kontaktais.

„Tai nėra SARS-CoV-2 ir tai nėra COVID pandemijos pradžia. Tai protrūkis, kurį matome laive“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos infekcinių ligų epidemiologė Maria Van Kerkhove.

Pasak specialistų, hantaviruso perdavimas paprastai siejamas su artimu, intensyviu kontaktu, o ne su plačiu plitimu kaip respiratorinių virusų atveju. Dėl to didžiausias dėmesys skiriamas tiksliai identifikuotiems kontaktams, stebėsenai ir greitam simptomų atpažinimui.

Ką tiria ECDC ir kas toliau?

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras toliau aiškinasi, kaip tiksliai įvyko užsikrėtimai ir kokia buvo pradinė grandis. Preliminari hipotezė – pirmasis atvejis galėjo būti susijęs su kelione Argentinoje prieš įlipant į laivą, o vėliau virusas plito tarp dalies keleivių jau laive.

Du žmonės, vienas Prancūzijoje ir vienas Ispanijoje, karantino laikotarpiu patyrė simptomus ir yra gydomi ligoninėje. ECDC nurodo, kad visi europiečiai, buvę laive, identifikuoti ir įtraukti į stebėseną, o šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog tai būtų naujas virusas ar nauja atmaina.

ES pareigūnai pabrėžia, kad sveikatos grėsmės sienų nepaiso, todėl vienoda komunikacija, greitas duomenų apsikeitimas ir suderintos taisyklės Šengeno erdvėje tampa esminiu atsaku į panašias situacijas. Kartu tai laikoma dar vienu priminimu, kad po pandemijos sustiprintos parengties priemonės turi veikti praktikoje, o ne likti vien dokumentuose.