Indijoje rasta iki 15 metrų ilgio senovinės gyvatės fosilija: naujas varžovas titanoboa?

Indijos Gudžarato valstijoje, Panandro regione esančioje rudosios anglies kasykloje mokslininkai aptiko itin didelės senovinės gyvatės fosilijų. Radinys aprašytas mokslinėje publikacijoje, o naujai rūšiai suteiktas pavadinimas Vasuki indicus.

Tyrėjai iškasė 27 slankstelius, dalis jų buvo išlikę anatomiškai beveik pirminėje padėtyje. Toks išsidėstymas leidžia tiksliau vertinti gyvūno kūno proporcijas ir palyginti su kitais žinomais priešistoriniais smaugliais.

Pagal slankstelių matmenis ir taikytus palyginamuosius skaičiavimus spėjama, kad ši gyvatė galėjo siekti apie 15 metrų ilgį. Skaičiuojama, kad kūno masė galėjo priartėti prie maždaug 1 000 kilogramų, nors tokie vertinimai išlieka apytikriai ir priklauso nuo rekonstrukcijos metodo.

Kas žinoma apie Vasuki indicus?

Mokslininkai nurodo, kad Vasuki indicus gyveno maždaug prieš 56 milijonus metų, ankstyvuoju eocenu. Tuo metu dabartinės Vakarų Indijos teritorijose vyravo šiltesnis klimatas, o pelkėtos aplinkos galėjo būti palankios dideliems plėšrūnams, kurie medžiojo iš pasalų.

Pagal fosilijų anatomiją daroma prielaida, kad tai buvo galingas smauglys, grobį įveikdavęs kūno jėga. Tyrėjai pabrėžia, kad toks didelis gyvūnas greičiausiai nebuvo itin greitas ar vikrus, todėl jam labiau tiko staigus puolimas iš arti.

Fosilijų duomenys rodo ir ypač stambų kūno sudėjimą: kai kurių slankstelių plotis siekia apie 11 centimetrų. Remiantis tuo, spėjama, kad gyvatės kūno skersmuo galėjo būti apie 44 centimetrus, o tai padėtų paaiškinti jos galimą jėgą ir medžioklės strategiją.

Ar ji pranoksta titanoboa?

Daugiau nei dešimtmetį didžiausios istorijoje gyvatės titulą dažniausiai lydėjo titanoboa, kurios ilgis vertintas maždaug apie 13 metrų, o masė galėjo viršyti 1 000 kilogramų. Titanoboa fosilijos pirmą kartą plačiai pristatytos po radinių Kolumbijos anglies kasykloje.

Naujas radinys Indijoje gali koreguoti šį vaizdą, tačiau mokslininkai atsargiai vertina tiesioginį palyginimą. Nurodoma, kad titanoboa slanksteliai kai kuriais atvejais yra kiek didesni, todėl vien pagal ilgį dar neįmanoma tvirtai pasakyti, kuri gyvatė buvo masyvesnė.

Tokie atradimai svarbūs ne tik dėl rekordų, bet ir dėl platesnio konteksto: jie padeda tikslinti, kaip kito gyvačių dydis, ekologinės nišos ir plėšrūnų vaidmuo po dinozaurų išnykimo. Kuo daugiau randama gerai išlikusių fosilijų, tuo tiksliau galima atkurti senovinių ekosistemų struktūrą ir klimatines sąlygas.