Rusijos pajūrio pajėgos pradėjo diegti improvizuotas apsaugos priemones savo patruliniuose laivuose, siekdamos sumažinti Ukrainos dronų keliamą grėsmę. Socialiniuose tinkluose pasirodžiusiose nuotraukose matyti, kad dalis projekto 22460 „Ochotnik“ laivų apjuosti specialiais tinklais, turinčiais veikti kaip fizinis barjeras.
Toks sprendimas rodo, kaip sparčiai keičiasi karo jūroje realybė: grėsmę kelia ne tik oro, bet ir jūriniai bepiločiai, galintys atakuoti uostus, bazes ar patruliavimo metu veikiančius laivus. Pastaraisiais metais būtent dronai tapo vienu svarbiausių veiksnių, verčiančių abi puses ieškoti pigių ir greitai įgyvendinamų apsaugos priemonių.
Ekspertai pabrėžia, kad tinklai gali padėti tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jei dronas įsipainioja arba sprogsta nepasiekęs korpuso. Tačiau toks „narvas“ taip pat turi trūkumų: jis gali riboti įgulos matomumą, apsunkinti ginkluotės panaudojimą ir darbą denyje, o prieš geriau sukonstruotus smogiamuosius dronus ar koordinuotą ataką gali būti nepakankamas.
Rusijos informaciniuose kanaluose teigiama, kad tinklų įrengimas finansuotas viešosiomis lėšomis, o tai leidžia spėti, jog sprendimai priimami skubiai, reaguojant į didėjančias atakų rizikas. Rusijos pusė viešai pripažįsta, kad priemonė nėra ideali, tačiau pasirenkama kaip greitas kompromisas, kai trūksta laiko arba techninių galimybių diegti sudėtingesnes sistemas.
Projekto 22460 „Ochotnik“ laivai sukurti pakrančių patruliavimui ir jūrų sienų apsaugai, dažniausiai siejami su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Pakrančių apsauga. Šių laivų ilgis siekia apie 62 metrus, o vandentalpa yra maždaug 700 tonų, todėl jie laikomi palyginti lengvais ir manevringais pakrančių vienetais.
Skelbiama, kad maksimalus greitis gali siekti apie 30 mazgų, o nuotolis be papildymo gali būti apie 3 500 jūrmylių. Autonomiškumas dažniausiai nurodomas iki 30 dienų, tad laivai tinkami ilgalaikiam patruliavimui, tačiau jų įprasta ginkluotė nėra pritaikyta intensyvioms kovinėms operacijoms prieš modernias grėsmes.
Standartinė konfigūracija paprastai minima su 30 milimetrų šešiavamzdžiu AK-630M pabūklu, taip pat lengvesne ginkluote. Laivo projekte numatyta galimybė naudoti lengvą sraigtasparnį, pavyzdžiui, Ka-226, ar bepiločius, nors pilnaverčio angaro nebuvimas riboja nuolatinį bazavimą ir mažina operacinį lankstumą.
Pastaruoju metu matoma platesnė tendencija: Rusija panašius apsauginius „narvus“ ir tinklus diegė ne tik ant šarvuotos technikos sausumoje, bet ir virš logistikai svarbių ruožų, o dabar vis dažniau jie fiksuojami jūroje. Tai signalizuoja, kad kova su dronais tampa ne atskira taktine užduotimi, o nuolatine gynybos architektūros dalimi, kur greta sudėtingų sistemų atsiranda ir paprasti, masiškai pritaikomi sprendimai.
Leave a Reply