Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) įspėja, kad dėl sutrikimų Hormūzo sąsiauryje pasaulinės maisto kainos per artimiausius 6–12 mėnesių gali patirti sisteminį šoką. Pasak organizacijos, tai nebūtų trumpalaikis trikdis, o grandininė reakcija, kuri gali persimesti į beveik visas maisto tiekimo grandis.
FAO teigimu, didžiausia rizika kyla dėl energijos išteklių tiekimo ir logistikos neapibrėžtumo, kurie didina gamybos ir transportavimo kaštus. Brangstant energijai, paprastai iš paskos kyla ir trąšų, o vėliau ir sėklų, pašarų bei žemės ūkio paslaugų kainos.
Kodėl trąšos tampa silpniausia grandimi?
FAO pabrėžia, kad žemdirbių sprendimai dėl tręšimo normų ir pasėlių struktūros daromi iš anksto, todėl brangios trąšos gali paveikti derlių ne iš karto, o su laiko vėlavimu. Mažesnis tręšimas dažnai reiškia mažesnį produktyvumą, o tai vėliau atsispindi grūdų ir kitų žaliavų kainose.
Organizacija išskiria azoto trąšų rinką, nes jų gamyba stipriai priklauso nuo energijos kainų, o dalis tiekimo tradiciškai siejama su Artimųjų Rytų regionu. Dėl to jautriausios yra šalys, kurios neturi pakankamai atsargų, ribotas finansavimo galimybes importui ir mažiau alternatyvių tiekimo kanalų.
„Reikia rimtai galvoti, kaip didinti šalių gebėjimą absorbuoti šį smūgį ir stiprinti jų atsparumą, kad kuo labiau sumažintume galimą poveikį“, – sakė FAO vyriausiasis ekonomistas Máximo Torero.
Smūgis gali ateiti etapais
FAO vertinimu, kainų šokas paprastai vystosi etapais: pirmiausia brangsta energija, po to trąšos, tada sėklos ir kitos įvestys, vėliau krenta derlingumas, kyla žaliavų kainos, o galiausiai tai pasiekia vartotojų krepšelį kaip maisto infliacija.
Organizacija primena, kad dalis signalų jau matomi tarptautinėse rinkose: maisto žaliavų kainų indeksai pastaraisiais mėnesiais fiksavo kilimą, kurį skatino energijos kaštai ir geopolitinės įtampos poveikis prekybai. Rizika didėja, jei rinkose įsitvirtina lūkestis, kad sutrikimai užsitęs.
Ką, FAO nuomone, turėtų daryti vyriausybės?
FAO ragina valstybes ieškoti alternatyvių prekybos maršrutų, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo jautrių transporto koridorių. Taip pat pabrėžiama, kad eksporto ribojimai, kurie dažnai taikomi siekiant apsaugoti vidaus rinką, gali dar labiau paaštrinti problemą pasauliniu mastu.
Atskiras akcentas skiriamas humanitariniams maisto srautams: FAO siūlo užtikrinti, kad bet kokios prekybos ar sankcijų priemonės netaptų kliūtimi pagalbai pažeidžiamiausioms valstybėms. Pasak organizacijos, būtent mažesnių pajamų šalys Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje yra labiausiai pažeidžiamos dėl importo priklausomybės ir riboto fiskalinio rezervų.
FAO signalizuoja, kad didžiausią kainų spaudimą vartotojai gali aiškiau pajusti su kitu derliaus ciklu, kai į rinką ateina produkcija, užauginta brangesnių įvesčių ir riboto prieinamumo sąlygomis. Todėl sprendimai dėl finansavimo, trąšų naudojimo ir importo užtikrinimo šiuo metu gali tapti lemiami, siekiant išvengti staigaus maisto brangimo.
Leave a Reply