Laose atvertas milžiniškas akmeninis indas slėpė žmonių kaulus: mokslininkai priartėjo prie mįslės

Laoso šiaurėje, netoli Phonsavano miesto, archeologai ištyrė vieną didžiausių iki šiol rastų akmeninių indų, vadinamų paslaptingųjų stiklainių lygumos indais. Maždaug 1,3 metro aukščio ir per 2 metrų pločio akmeninio indo viduje aptikta tankiai sudėtų žmonių kaulų, kaukolių fragmentų ir dešimtys dantų.

Laboratoriniai tyrimai parodė, kad palaikai priklausė ir vaikams, ir suaugusiesiems. Radiokarboninis datavimas leido nustatyti, kad į indą mirusieji buvo dedami maždaug IX–XII amžiuje, o pats laidojimo naudojimas galėjo tęstis apie 270 metų.

Kas iš tiesų buvo šie indai?

Daugelį dešimtmečių mokslininkai ginčijosi, kam skirti Laoso kalvose išsibarsčiusieji milžiniški akmeniniai indai. Buvo svarstoma, kad tai galėjo būti atsargos vandeniui ar maistui, tačiau naujausi radiniai vis labiau stiprina laidojimo ir mirusiųjų pagerbimo ritualų versiją.

Tyrėjai aiškina, kad akmeniniai indai galėjo būti sudėtingos laidojimo sistemos dalis. Viena iš hipotezių teigia, kad kūnai iš pradžių būdavo paliekami irti, o vėliau atrinktos kaulų dalys pernešamos į didįjį indą, tarsi į bendruomenės ar giminės kriptą.

Radiniai prakalbo apie prekybą

Inde aptikta ir spalvotų stiklinių karoliukų, o jų cheminė sudėtis leido sieti dalį papuošalų su tolimais regionais. Tyrėjų teigimu, kai kurie karoliukai galėjo būti atgabenti iš teritorijų, kuriose šiandien yra Indija ar Mesopotamija, o tai rodo plačius mainų ryšius prieš daugiau nei tūkstantį metų.

Toks kontekstas keičia požiūrį į kalnuotų Laoso vietovių bendruomenes: jos galėjo būti gerokai labiau įtrauktos į regioninę prekybą ir kultūrinius kontaktus, nei ilgą laiką manyta. Be to, tai padeda geriau suprasti, kodėl kai kurios laidojimo tradicijos galėjo turėti paralelių kituose Azijos regionuose.

Tyrimus ilgai stabdė pavojus

Šiaurės Laose suskaičiuojami tūkstančiai akmeninių indų, dalis jų sveria po kelias ar keliolika tonų, tačiau tiksliai nežinoma, kas juos pagamino ir kaip jie buvo transportuojami per sudėtingą reljefą. Tyrimus ilgą laiką ribojo ir pavojus dėl karo laikų nesprogusių užtaisų bei minų, todėl nemaža teritorijų dalis archeologams buvo sunkiai pasiekiama.

Naujas atradimas svarbus tuo, kad pateikia aiškesnį įrodymą apie šių indų ryšį su laidojimo papročiais ir leidžia tiksliau rekonstruoti vietos bendruomenių ritualus. Kuo daugiau panašių indų bus ištirta, tuo arčiau mokslininkai priartės prie atsakymo, kas ir kodėl sukūrė vieną paslaptingiausių Pietryčių Azijos archeologinių kraštovaizdžių.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *