Širdies vėžys laikomas viena rečiausių onkologinių ligų, tačiau dėl sudėtingos diagnostikos ir greitos eigos jis gali būti ypač pavojingas. Dažniausiai kalbama apie pirminius širdies navikus, kurie susiformuoja pačiame širdies audinyje, ir antrinius, kai vėžys į širdį išplinta iš kitų organų.
Medikai pabrėžia, kad pirminiai piktybiniai širdies navikai pasitaiko itin retai, o dažnesni yra gerybiniai dariniai. Vis dėlto būtent piktybiniai atvejai, pavyzdžiui, širdies sarkomos, neretai nustatomi vėlai, nes ankstyvi simptomai primena įprastas širdies ligas.
Kas siejama su didesne rizika?
Specialistų vertinimu, didesnė onkologinių procesų rizika širdies srityje gali būti susijusi su ilgalaikiu uždegimu organizme. Tokias būkles dažniau lydi nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas, rūkymas ir kiti įpročiai, kurie kartu didina ir širdies bei kraujagyslių ligų tikimybę.
Taip pat dėmesys skiriamas aterosklerozei ir persirgtam miokardo infarktui, nes lėtinis kraujagyslių pažeidimas ir uždegiminė aplinka gali sudaryti palankesnes sąlygas įvairiems navikiniams procesams. Mokslinėje literatūroje vis dažniau analizuojama, kaip uždegimo mediatoriai ir imuninės sistemos pokyčiai susiję ir su širdies ligomis, ir su onkologija.
Kita svarbi kryptis yra genetika, ypač kai kalbama apie retus pirminius širdies navikus. Kai kurie paveldimi genetiniai pakitimai siejami su tam tikrais širdies navikais, o vaikams atskirais atvejais aptinkami navikai gali būti susiję su genetiniais sindromais.
Kodėl ligą taip sunku pastebėti?
Širdies navikai dažnai nesukelia specifinių požymių, todėl žmogus gali ilgai manyti, kad tai nuovargis, infekcija ar įprastai progresuojanti širdies liga. Simptomai neretai priklauso nuo naviko vietos ir dydžio: gali pasireikšti dusulys, krūtinės skausmas, širdies ritmo sutrikimai, alpimas ar skysčių kaupimasis.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad daliai pacientų pirmieji signalai būna susiję su kraujotakos sutrikimais ar embolijomis, kai krešuliai ar naviko fragmentai užkemša kraujagysles. Dėl to ypač svarbu įvertinti simptomus, kurie atsiranda staiga arba nėra paaiškinami įprastomis priežastimis.
Ką galima padaryti profilaktiškai?
Nors pirminių širdies navikų prevencija nėra paprasta dėl jų retumo ir ne iki galo aiškių priežasčių, gydytojai pabrėžia bendrų rizikos veiksnių kontrolės naudą. Rūkymo atsisakymas, kūno svorio mažinimas, cukrinio diabeto ir kraujospūdžio kontrolė mažina lėtinį uždegimą ir gerina širdies bei kraujagyslių būklę.
Didelę reikšmę turi ir savalaikė diagnostika, ypač jei atsiranda naujų ar neįprastų simptomų. Praktikoje dažniausiai pradedama nuo elektrokardiogramos ir echokardiografijos, o tikslesniam įvertinimui gali būti pasitelkiamas širdies magnetinio rezonanso tyrimas ar kompiuterinė tomografija.
Jei šeimoje yra buvę retų širdies navikų atvejų ar įtariami paveldimi sindromai, gydytojas gali rekomenduoti genetinę konsultaciją. Tokiais atvejais individualiai parenkama stebėjimo taktika, kad galimi pokyčiai būtų pastebėti kuo anksčiau.
Leave a Reply