Kiaušiniai daugeliui yra kasdienis produktas, tačiau retas susimąsto, kaip nustatoma jų kokybė ir dydis. Dar prieš plačiai įsigalint prekybos tinklams ir standartizuotam ženklinimui, namų ūkiuose bei smulkiuose ūkiuose buvo įprastas vienas paprastas prietaisas – kiaušinių rūšiuoklis, dar vadintas kiaušinių svarstyklėmis.
Iš esmės tai buvo specializuotos svarstyklės, leidusios pasverti kiaušinį ir priskirti jį dydžio kategorijai. Paprastesni modeliai rodydavo tik svorį, o pažangesni turėjo spalvomis pažymėtas zonas ar mechanines žymas, kurios iškart parodydavo, ar kiaušinis mažas, vidutinis, didelis ar itin didelis.
Šie prietaisai ypač paplito XX amžiaus pirmoje pusėje, kai nemaža dalis šeimų kiaušinius gaudavo tiesiai iš savo vištidės arba pirkdavo iš vietos ūkininkų. Tačiau masinei prekybai perėmus tiekimą, parduotuvėse pirkėjai jau rasdavo išrūšiuotus ir paženklintus kiaušinius, todėl kiaušinių svarstyklės namuose tapo vis mažiau reikalingos.
Kas pakeitė kiaušinių rūšiuoklius?
Šiandien kiaušinių kelias iki lentynos yra griežtai suvaldytas: didžioji dalis jų praeina plovimo, rūšiavimo ir ženklinimo procesus, o dydis nurodomas ant pakuotės. Komerciniuose ūkiuose tai atlieka pramoninės rūšiavimo linijos, kurios vienu metu vertina ir svorį, ir kokybės parametrus, todėl senosios mechaninės svarstyklės tapo tik istorine detale.
Smulkesniuose ūkiuose, kur laikoma nedaug dedeklių, dažniau prireikia ne svėrimo, o kiaušinio patikros. Tam naudojamas peršvietimas, kai šviesa leidžia įvertinti viduje esančios oro kamerėlės dydį, baltymo ir trynio būklę, taip pat pastebėti įtrūkimus ar nepageidaujamas dėmes.
Kodėl jos vis dar parduodamos?
Nors kasdieniam kiaušinių pardavimui senasis įrankis dažniausiai nebeturi praktinės reikšmės, jo visiškai nepamiršo. Kai kur kiaušinių svarstyklės vis dar naudojamos kepant, kai receptams svarbus tikslus kiaušinio dydis, ypač jei kiaušiniai imami iš savo ūkio ir jų svoris gali smarkiai skirtis.
Taip pat šis prietaisas vis dažniau atsiduria virtuvėse kaip nostalgiją kelianti interjero detalė. Tai vienas tų daiktų, kurie primena laikus, kai maisto kelias buvo trumpesnis, o namų ūkio įpročiai labiau priklausė nuo sezono ir savo užaugintos produkcijos.
Leave a Reply