Ankstyvas Alzheimerio ligos požymių atpažinimas suteikia daugiau galimybių laiku įvertinti riziką ir imtis prevencijos. Naujas JAV mokslininkų tyrimas rodo, kad daliai moterų prastesnis miegas gali būti susijęs su ankstyvais neurodegeneracijos procesais.
Miego ir Alzheimerio ryšys laikomas dvikrypčiu: miego trūkumas siejamas su didesne demencijos rizika, o ligos procesai savo ruožtu gali trikdyti miegą. Viena iš dažniausiai minimų grandžių yra tau baltymo sankaupos smegenyse, siejamos su Alzheimerio progresavimu.
Tyrėjų komanda analizavo 69 moteris, kurių amžius buvo 65 metai ir daugiau, ir kurios turėjo genetinį polinkį susirgti. Dalyvės pildė miego klausimynus, o taip pat atliko standartizuotus atminties testus, daugiausia vertinant regimąją atmintį.
Iš 69 dalyvių 63 turėjo ir smegenų vaizdinimo duomenis, kuriais vertintos tau sankaupos tam tikrose su Alzheimeriu siejamose srityse. Rezultatai parodė, kad prastesnis savarankiškai įvertintas miegas buvo susijęs su prastesniais regimosios atminties rezultatais ir didesnėmis tau sankaupomis, tačiau tik didžiausios genetinės rizikos grupėje.
Ką rodo duomenys, o ko dar neatsako?
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tai nėra ilgalaikis stebėjimas, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog būtent miego prastėjimas sukelia ligą ar kad tai jau ankstyvas simptomas. Vis dėlto toks sutapimas tarp miego nusiskundimų, regimosios atminties ir tau sankaupų leidžia kelti hipotezę, kad daliai žmonių miego pokyčiai gali pasirodyti anksčiau nei ryškesni kognityviniai simptomai.
Rezultatus komplikuoja ir tai, kad ryšys nustatytas ne visoms atminties sritims: žodinės atminties pokyčiai šiame tyrime nebuvo aiškūs. Be to, pašalinus dalyves, turėjusias anksčiau diagnozuotų miego sutrikimų, sąsajos susilpnėjo, todėl būtina tiksliau atskirti nemigą kaip atskirą sutrikimą nuo galimų neurodegeneracijos požymių.
Kodėl akcentuojamos moterys?
Mokslinėje literatūroje seniai aptariama, kad Alzheimerio liga dažniau diagnozuojama moterims, o miego kokybės nusiskundimai vyresniame amžiuje taip pat dažni. Tyrėjai šį kartą bandė išskirti, ar blogesnis miegas gali būti ypač informatyvus tada, kai genetinė rizika yra didžiausia.
Dar vienas netikėtas pastebėjimas: mažesnės genetinės rizikos grupėje dalyvės nurodė prastesnį miegą, tačiau jis nebuvo susijęs su tuo pačiu regimosios atminties ir tau sankaupų deriniu. Tai leidžia svarstyti, kad vien subjektyvūs miego vertinimai ne visada tiksliai atspindi objektyvią miego kokybę, ypač jei jau yra ankstyvų kognityvinių pokyčių.
Ką tai reiškia praktikoje?
Miegas išsiskiria tuo, kad tai vienas iš labiau koreguojamų sveikatos veiksnių, palyginti su genetika. Nors šis tyrimas neįrodo priežastinio ryšio, mokslininkai pabrėžia, kad miego gerinimas gali būti svarbi prevencijos kryptis, ypač vyresnėms moterims, turinčioms didesnę genetinę riziką.
Jei nemiga tęsiasi ilgiau, veikia savijautą ar kasdienę veiklą, specialistai rekomenduoja neapsiriboti vien migdomaisiais, o ieškoti priežasties ir taikyti įrodymais grįstus sprendimus, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją nemigai. Tyrėjai planuoja pakartoti analizę, kai bus surinkta daugiau duomenų, kad būtų galima patikslinti, ar miego nusiskundimai gali tapti patikimesne ankstyvos rizikos užuomina.
Leave a Reply