Angliavandeniai ne visada yra problema
Subalansuotoje mityboje angliavandeniai yra vienas iš pagrindinių energijos šaltinių, tačiau jų reputaciją smarkiai gadina itin perdirbti produktai. Socialiniuose tinkluose vis dar populiaru raginti jų atsisakyti, esą tai automatiškai pagerina savijautą ir padeda mesti svorį.
Specialistai pabrėžia, kad dažniausiai problema yra ne patys angliavandeniai, o jų kokybė ir kiekis. Rafinuoti miltai, saldumynai ir saldinti gėrimai siejami su didesne 2 tipo diabeto, metabolinio sindromo ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika, ypač kai tokie produktai mityboje tampa kasdienybe.
Visagrūdžiai produktai veikia kitaip
Mažiau perdirbti, skaidulų gausūs angliavandenių šaltiniai organizme elgiasi kitaip nei balta duona ar saldūs užkandžiai. Skaidulos lėtina gliukozės pasisavinimą, gali prisidėti prie stabilesnės energijos po valgio ir padeda ilgiau išlikti sotiems.
Be to, visagrūdžiai produktai dažnai turi daugiau mikroelementų ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios siejamos su mažesniu uždegiminių procesų aktyvumu. Dėl šios priežasties mitybos gairėse akcentuojama ne angliavandenių eliminacija, o perėjimas prie visagrūdžių ir ankštinių produktų.
Amarantas: senovinis grūdas, kurį verta prisiminti
Vienas dažniau minimų „gerųjų“ angliavandenių pavyzdžių yra amarantas, laikomas senoviniu grūdiniu augalu, vartotu tūkstančius metų. Šiandien jis vertinamas dėl maistinės sudėties ir to, kad gali paįvairinti racioną žmonėms, ieškantiems alternatyvų įprastiems kruopoms.
Amaranto grūduose aptinkama B grupės vitaminų, taip pat vitamino E ir įvairių mineralų, įskaitant magnį, kalį, cinką ir geležį. Jame yra ir augalinių junginių, kurie mokslo literatūroje dažnai siejami su antioksidacinėmis bei priešuždegiminėmis savybėmis.
Amarantas neretai aptariamas ir kaip palankesnis pasirinkimas cukraus kontrolei, nes jo glikeminis atsakas gali būti mažesnis nei rafinuotų grūdinių produktų. Vis dėlto svarbiausia išlieka bendras racionas, porcijų dydžiai ir tai, su kuo produktas derinamas lėkštėje.
Virti amarantą rekomenduojama taip pat, kaip ir kitas kruopas, o jo švelniai riešutinis skonis tinka tiek saldiems, tiek sūriems patiekalams. Jį galima dėti į sriubas, troškinius, gaminti košes, maišyti su jogurtu ir uogomis ar naudoti kaip pagrindą naminiams kepiniams.
Dietologai primena, kad sveikiausias kelias dažniausiai yra ne kraštutinumai, o nuoseklus perėjimas prie kuo mažiau perdirbtų produktų. Jei norisi mažinti cukraus šuolius ir gerinti širdies sveikatai palankius įpročius, pradėti verta nuo paprasto žingsnio: dažniau rinktis visagrūdžius ir skaidulų turinčius produktus.
Leave a Reply