Lenkijos aviacijos rekordas 2025 metais: Varšuva auga, o Modlinas ir Radomas fiksuoja ryškų keleivių kritimą

2025 metais Lenkijos oro uostai aptarnavo 66,1 mln. keleivių – tai 11,7 proc. daugiau nei metais anksčiau ir vienas stipriausių šuolių pastaraisiais metais. Civilinės aviacijos institucijos duomenys rodo, kad didžiausia augimo dalis vis labiau koncentruojasi keliuose didžiuosiuose oro uostuose.

Ryškiausias laimėtojas – Varšuvos Šopeno oro uostas, kuris dar labiau nutolo nuo konkurentų. Tuo pat metu dalis mažesnių oro uostų susiduria su prarandamais srautais, o tai signalizuoja apie stiprėjančią konkurenciją dėl maršrutų ir avialinijų dėmesio.

Varšuvos Šopeno oro uosto dominavimas

Varšuvos Šopeno oro uostas 2025 metais aptarnavo apie 24,08 mln. keleivių. Tai 13,3 proc. augimas per metus ir 30,4 proc. daugiau nei 2023 metais, todėl sostinės oro vartai išlieka pagrindiniu šalies aviacijos centru.

Augimą palaikė reguliarūs skrydžiai, čarteriniai reisai ir žemų kainų segmentas, kuris po ankstesnių svyravimų nuosekliai stiprėja. Dėl to Varšuva pritraukia vis didesnę dalį bendro srauto, kurį anksčiau dalindavosi keli regioniniai oro uostai.

Regioniniai lyderiai auga, bet ne visi

Tarp regioninių oro uostų išsiskyrė Krokuva, Gdanskas ir Katovicai. Krokuvos oro uostas aptarnavo 13,24 mln. keleivių, tai yra 19,6 proc. daugiau nei metais anksčiau, o Gdanskas pasiekė 7,38 mln. ir augo 10,2 proc.

Katovicų oro uostas fiksavo 7,29 mln. keleivių ir 14,5 proc. augimą. Šie trys oro uostai tapo pagrindiniu regioninės plėtros varikliu ir sugeneravo reikšmingą dalį viso rinkos prieaugio.

Modlinas ir Radomas – didžiausi praradimai

Didžiausią smukimą patyrė Varšuva-Modlinas: 2025 metais čia aptarnauta 1,74 mln. keleivių, tai yra 35,3 proc. mažiau nei metais anksčiau. Tai vienas ryškiausių signalų, kad keleivių srautai persiskirsto, o maršrutų struktūra tampa jautri avialinijų sprendimams.

Varšuva-Radomas metus baigė su 95 tūkst. keleivių, fiksuodamas 15,3 proc. kritimą. Mažesni, bet juntami minusai matyti ir Ščecino bei Zelionos Guros oro uostuose, o tai išryškina regioninių oro uostų pažeidžiamumą, kai maršrutų pasiūla yra ribota.

Kas augo sparčiausiai ir kas valdo rinką

Sparčiausi procentiniai šuoliai 2025 metais fiksuoti Olštyno-Mozūrų oro uoste, kur augimas siekė 26,8 proc., ir Bydgoščiaus oro uoste, augusiame 20,4 proc. Visgi net ir didėjant srautams, jų bendra dalis rinkoje išlieka palyginti nedidelė, nes bazė yra mažesnė.

Tarp avialinijų lyderystę išlaikė „Ryanair“ – 18,33 mln. keleivių ir 35,17 proc. rinkos. Antroje vietoje liko „Wizz Air“ su 13,89 mln. keleivių, trečioje – Lenkijos oro linijos LOT su 8,74 mln., o žemų kainų vežėjų įtaka tarptautiniam srautui toliau išlieka lemiama.