Druskininkuose įvyko tradicinis renginys „Mero pietūs“, subūręs savivaldybės, verslo, mokslo ir įvairių sričių atstovus. Šių metų susitikime dėmesys kryptingai nukreiptas ne vien į ekonomiką, bet ir į žmogaus savijautą, kartų lūkesčius bei gyvenimo kokybę.
Renginyje pranešimus skaitė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, rinkodaros strategas Tomas Nemura, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius. Diskusijos ašimi tapo klausimas, kaip miestui augti išlaikant kurorto tapatybę ir patrauklumą skirtingoms amžiaus grupėms.
Miesto kryptys ir projektai
Meras R. Malinauskas pristatė kurorto aktualijas ir plėtros kryptis, akcentuodamas, kad Druskininkų stiprybė yra nuoseklus augimas ir aiški ilgalaikė vizija. Jo teigimu, planuojant pokyčius svarbu išlaikyti balansą tarp infrastruktūros, viešųjų erdvių kokybės ir paslaugų, kurios tiesiogiai lemia miestiečių bei svečių patirtį.
Pristatant vykdomus ir planuojamus darbus paminėta Vilniaus alėjos rekonstrukcija, dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra, viešųjų erdvių atnaujinimas, Kultūros ir kongresų rūmų projektas bei aerodromo vystymo planai. Šie projektai siejami su miesto pasiekiamumu, judumo patogumu ir turizmo srautų valdymu.
Kartų skirtumai: ką tai keičia?
Rinkodaros strategas T. Nemura kalbėjo apie skirtingų kartų požiūrį į darbą, poilsį ir gyvenimo būdą. Jo pranešimas kvietė suprasti, kaip Y, Z ir Alfa kartos priima sprendimus, ko tikisi iš darbdavių, miestų ir paslaugų, ir kodėl vien tik tradiciniai „kas veikia visiems“ sprendimai vis dažniau nebeužtikrina rezultatų.
Pasak pranešėjo, šiandien savivaldybėms ir verslui tenka taikytis prie kintančių vartojimo įpročių, didesnio skaidrumo lūkesčių ir greitesnio informacijos ciklo. Tai reiškia, kad miesto komunikacija ir paslaugų kūrimas turi remtis ne spėlionėmis, o duomenimis ir realiais bendruomenės poreikiais.
Ilgaamžiškumas ir gyvenimo kokybė
Vilniaus universiteto profesorius dr. A. Emeljanovas savo pranešime analizavo, kodėl Druskininkuose žmonės gyvena ilgiau, pabrėždamas fizinio aktyvumo, socialinių ryšių ir aplinkos kokybės reikšmę. Mokslinių tyrimų kryptis, kuria remtasi pranešime, rodo, kad judėjimas ir bendruomeniškumas turi apčiuopiamą poveikį savijautai ir sveikatai.
Pranešime taip pat akcentuota, kad Druskininkuose vyresnio amžiaus žmonių dalis yra didesnė nei šalies vidurkis, todėl kurortas vertinamas kaip aplinka, galinti būti palanki kokybiškesniam gyvenimui. Profesorius priminė, kad net kasdienis 7 000 žingsnių tikslas gali reikšmingai mažinti dalies ligų riziką.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. V. Nekrošius pristatė Akademijos veiklą ir mokslo vaidmenį visuomenėje, pabrėždamas bendradarbiavimo svarbą tarp mokslo, savivaldos ir verslo. Renginį užbaigė panelinė diskusija, kurią moderavo komunikacijos ekspertė ir viešojo kalbėjimo mokytoja Laura Dabulytė.
Leave a Reply