Subalansuotame racione baltymai turėtų būti gaunami ne tik iš mėsos, bet ir iš žuvies bei augalinių produktų.
Suaugusiam žmogui rekomenduojama per savaitę neviršyti maždaug 500 gramų mėsos, į šį kiekį įskaičiuojant ir perdirbtus mėsos gaminius. Tokia riba dažnai siejama su ilgalaike širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių onkologinių ligų rizikos mažinimu.
Dietologai pabrėžia, kad svarbus ne tik kiekis, bet ir mėsos rūšis bei jos paruošimas. Perdirbta mėsa, pavyzdžiui, dešros ar vytinti gaminiai, paprastai turėtų sudaryti kuo mažesnę raciono dalį, nes įprastai turi daugiau druskos ir sočiųjų riebalų.
Kaip praktiškai pasiskirstyti baltymus?
Vienas paprastas modelis, kurį siūlo mitybos specialistai, yra baltymų šaltinius paskirstyti per savaitę. Pavyzdžiui, tris dienas rinktis mėsą, dvi dienas žuvį, o dar dvi dienas baltymus gauti iš ankštinių ar kitų augalinių produktų.
Tokiu atveju viena mėsos porcija dažnai sudaro apie 150 gramų per dieną, o per savaitę susidaro apie 500 gramų. Patogus orientyras kasdienėje mityboje yra porcija, apytikriai prilygstanti kortų kaladei.
Ką rinktis vietoje mėsos?
Jei norisi mažinti mėsos kiekį, ją dalinai gali pakeisti žuvis, pupelės, žirniai, avinžirniai ar lęšiai. Tokie produktai ne tik suteikia baltymų, bet ir papildo racioną skaidulomis, kurios dažnai siejamos su palankesniais metabolinės sveikatos rodikliais.
Renkantis mėsą, dažniau patariama teikti pirmenybę liesesniems variantams ir vengti dažnai kepti aukštoje temperatūroje, ypač iki apanglėjimo. Tai aktualu todėl, kad kai kurie intensyvaus kepimo būdai gali didinti nepageidaujamų junginių susidarymą maiste.
Jei turite lėtinių ligų, nėštumą, padidėjusį cholesterolį ar specifinių mitybos tikslų, individuali riba gali skirtis. Tokiais atvejais saugiausia mėsos kiekį ir baltymų šaltinių pasirinkimą aptarti su šeimos gydytoju ar dietologu.
Leave a Reply