Vengrijos prezidentas Tamás Sulyok pareiškė neketinantis atsistatydinti, nors vyriausybės nustatytas terminas jo sprendimui jau buvo pasibaigęs. Valstybės vadovas teigia, kad situaciją vertins pagal konstituciją ir pirmiausia lauks Venecijos komisijos nuomonės.
Šią poziciją prezidentas išdėstė socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše, pabrėždamas norą tęsti darbą su Vengrijos valdžia. Jis taip pat signalizavo, kad rems teisėkūros pakeitimus, kurie, valdžios vertinimu, gali padėti atlaisvinti įšaldytas Europos Sąjungos lėšas.
Terminas baigėsi, spaudimas liko
Premjeras Péter Magyar buvo viešai nurodęs gegužės 31 dieną kaip galutinį terminą, iki kurio atsistatydinti turėjo keli aukšti pareigūnai, tarp jų ir prezidentas bei generalinis prokuroras Gábor Bálint Nagy. Sekmadienį, artėjant terminui, premjeras priminė apie jį viešu įrašu ir pranešė planuojantis pirmadienio rytą atvykti pas prezidentą kartu su teisingumo ministru.
Magyar anksčiau kritikavo Sulyok kaip Viktoro Orbáno stovyklai artimą prezidentą, kurio lojalumas, opozicijos vertinimu, labiau siejamas su valdančiąja partija „Fidesz“ nei su valstybės institucijų nepriklausomumu. Tokio pobūdžio kaltinimai Vengrijoje pastaraisiais metais tapo nuolatine vidaus politikos įtampos dalimi, ypač diskutuojant apie teisės viršenybę ir valdžių balansą.
Kaltinimai dėl motyvų ir atlygio
Premjeras sureagavo aštria kritika, teigdamas, kad prezidentas, jo manymu, neparodė lyderystės ginant teisės viršenybę ir visuomenės interesą. Be politinės kritikos, akcentuotas ir prezidento atlygis, kuris, pasak premjero, esą tapo svarbiausiu argumentu likti poste.
„Tamás Sulyok niekada nestovėjo už silpnesniuosius, už tuos, kurie yra puolami, ar gindamas teisės viršenybę. Net per Vaikų dieną jis gina savo mėnesinį atlyginimą, o ne atsiprašo“, – sakė Péter Magyar.
Pačiame ginčo centre atsidūrė ir procedūrinė pusė: Sulyok pabrėžia, kad sprendimai dėl jo statuso turi būti priimami griežtai laikantis konstitucinės tvarkos. Kreipimasis į Venecijos komisiją rodo siekį pasiremti tarptautiniais konstitucinės teisės ekspertais, kurių išvados dažnai cituojamos vertinant teisės viršenybės klausimus Europoje.
Prezidento vaidmuo ir platesnis kontekstas
Pagal Vengrijos konstitucinę sistemą prezidentą renka parlamentas, o jo galios daugiausia yra ceremoninės, tačiau pareigybė turi reikšmės įstatymų konstitucingumo patikros procese. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai kyla politinių ginčų dėl teisėkūros krypties ir suderinamumo su konstituciniais principais.
Pastarųjų metų praktika rodo, kad „Fidesz“ turėdama stiprią daugumą parlamente formavo ir prezidento institucijos kryptį, o keli valstybės vadovai atsistatydino dėl rezonansinių skandalų. Pál Schmitt pasitraukė dėl plagiato istorijos, o Katalin Novák atsistatydino po visuomenėje audrą sukėlusio malonės sprendimo, todėl prezidento institucija išlieka jautri reputaciniams ir politiniams sukrėtimams.
Ši situacija gali turėti ir praktinių pasekmių, nes Vengrijos valdžia siekia atnaujinti derybų dinamiką su Europos Sąjunga dėl įšaldytų lėšų. Diskusijos apie teismų nepriklausomumą, antikorupcines priemones ir konstitucinių saugiklių veikimą išlieka vienu pagrindinių taškų, lemiančių pasitikėjimą Vengrijos įsipareigojimais.
Leave a Reply