Pjaustant svogūną ašaros daugeliui atrodo neišvengiamos, tačiau dažnai pakanka kelių paprastų įpročių, kad akių graužimas gerokai sumažėtų. Svarbiausia suprasti, kas tiksliai sukelia dirginimą, ir kaip tai suvaldyti virtuvėje be specialių priemonių.
Kai svogūnas pjaunamas, pažeidžiamos jo ląstelės ir į orą išsiskiria sieros junginiai. Jie reaguoja tarpusavyje, susidaro laki dirginanti medžiaga, kuri patekus į akis sukelia perštėjimą, o organizmas natūraliai ima gaminti ašaras, kad dirgiklį „nuplautų“.
„Ašaros pjaustant svogūną yra ne silpnumo ženklas, o normalus apsauginis refleksas“, – sako maisto technologijų specialistai, aiškindami, kad reakcija priklauso ir nuo svogūno rūšies bei šviežumo.
Vienas veiksmingiausių būdų sumažinti ašarojimą yra susijęs su šaknimi. Daugiausia dirginančių junginių yra arčiau svogūno šaknies dalies, todėl patariama jos nenupjauti pačioje pradžioje ir palikti pabaigai, kai didžioji dalis svogūno jau supjaustyta.
Ne mažiau svarbus ir peilis: kuo jis aštresnis, tuo mažiau svogūnas traiškomas ir tuo mažiau dirginančių dalelių patenka į orą. Bukas peilis dažniau „spaudo“ svogūną, todėl reakcija būna intensyvesnė, o perštėjimas prasideda greičiau.
Praktiškas triukas yra svogūną prieš pjaustymą trumpam atvėsinti, pavyzdžiui, keliolikai minučių padėti į šaldytuvą. Žemesnė temperatūra gali sulėtinti lakių dirginančių medžiagų susidarymą ir jų sklaidą, todėl akys reaguoja silpniau.
Dar viena paprasta priemonė – geresnė ventiliacija. Pjaustant prie veikiančio gartraukio ar praviro lango, dirginančios dalelės greičiau išsklaidomos ir rečiau patenka tiesiai į akis, ypač jei virtuvėje nėra užsistovėjusio oro.
Jei svogūnai pjaustomi dažnai, verta atkreipti dėmesį ir į laikymą: netinkamai laikomas svogūnas gali būti minkštesnis, labiau „sultingas“, lengviau pažeidžiamas, todėl pjaunant išskiria daugiau dirgiklių. Stabilus rezultatas dažniausiai pasiekiamas suderinus kelis dalykus: šaknį palikti pabaigai, naudoti aštrų peilį, trumpai atvėsinti ir pasirūpinti oro srautu.
Leave a Reply