Krienai: daugiau nei priedas
Krienai daugeliui siejasi su Velykų stalu, tačiau jų šaknis virtuvėje gali būti naudojama visus metus. Šis aitraus skonio augalas vertinamas ne tik dėl aromato, bet ir dėl biologiškai aktyvių medžiagų, kurios lemia aštrumą ir specifinį poveikį organizmui.
Dažniausiai vartojama krienų dalis yra šaknis, o parduotuvėse ji randama šviežia, tarkuota stiklainiuose arba džiovinta kaip prieskonis. Aštrumas stipriausias šviežiai sutarkavus, nes tuomet išsiskiria lakūs junginiai, dirginantys nosies gleivinę ir akis.
Ką krienai turi sudėtyje?
Krienuose yra vitaminų ir mineralų, ypač išsiskiria vitaminas C, taip pat randama kalio, kalcio, magnio ir kitų mikroelementų. Vis dėlto svarbiausi krienų junginiai yra gliukozinolatai, kurie susmulkinus audinius skyla į izotiocianatus ir sukuria būdingą aštrumą.
Būtent šie junginiai tiriami dėl antimikrobinio poveikio, o dalis laboratorinių tyrimų rodo, kad jie gali slopinti kai kurių mikroorganizmų augimą. Tačiau tai nereiškia, kad krienai gali pakeisti gydymą, ypač jei infekcijos simptomai stiprūs ar užsitęsę.
Virškinimas, peršalimas ir skausmai
Liaudies praktikoje krienai siejami su virškinimo skatinimu, nes aštrūs prieskoniai gali didinti seilių ir skrandžio sulčių sekreciją. Dėl to krienai dažnai pasirenkami prie riebesnių, sunkiau virškinamų patiekalų, tačiau jautresniems žmonėms jie gali sukelti rėmenį ar skrandžio dirginimą.
Peršalimo sezonu krienai neretai vartojami dėl aitraus poveikio kvėpavimo takams: jie gali trumpam palengvinti nosies užgulimo pojūtį. Vis dėlto tai labiau simptominė pagalba, o esant aukštai temperatūrai, dusuliui ar stipriam gerklės skausmui verta kreiptis į gydytoją.
Išoriškai šviežiai tarkuoti krienai kai kur naudojami kaip šildantis kompresas, tačiau čia svarbiausia atsargumas. Krienai gali dirginti odą ir sukelti nudegimą, todėl jų negalima laikyti ilgai, dėti ant pažeistos odos ar naudoti vaikams be specialisto patarimo.
„Krienai gali būti vertingas prieskonis kasdienėje mityboje, tačiau aštrūs produktai labiausiai tinka saikingai ir atsižvelgiant į individualų jautrumą“, – sako mitybos specialistai.
Kam krienai gali netikti?
Saikingas vartojimas daugeliui yra saugus, tačiau krienų reikėtų vengti arba riboti, jei vargina skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, gastritas, ryškus refliuksas. Aštrūs junginiai gali sustiprinti gleivinės dirginimą ir pabloginti savijautą.
Taip pat atsargumo reikia žmonėms, kurie turi inkstų veiklos sutrikimų ar laikosi gydytojo paskirtos dietos, ribojančios dirginančius produktus. Jei vartojami vaistai ir kyla abejonių dėl sąveikų ar toleravimo, saugiausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Kaip vartoti kasdien?
Praktiškiausias būdas yra mažas kiekis prie mėsos, žuvies, kiaušinių ar ankštinių patiekalų, taip pat padažuose. Norint švelnesnio skonio, tarkuotus krienus galima maišyti su natūraliu jogurtu ar grietine, tačiau ir tuomet verta pradėti nuo mažo kiekio.
Renkantis produktą, verta atkreipti dėmesį į sudėtį: stiklainiuose esantys krienai dažnai turi acto, cukraus ir druskos, todėl skonis ir maistinė vertė gali skirtis. Šviežia šaknis suteikia intensyviausią aromatą, bet ją tarkuojant patartina gerai vėdinti patalpą.
Leave a Reply