Lietuvos verslo konfederacija Šiaulių miesto savivaldybei skyrė simbolinį įvertinimą už sprendimą, kurį verslo bendruomenė vadina realiai mažinančiu mokestinę naštą. Šiauliai nusprendė taikyti minimalų įstatymo leidžiamą 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui.
Konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad diskusijose dėl mokesčių reformos nebuvo iki galo įvertinta, kaip pasikeitusios nekilnojamojo turto vertės paveiks įmones. Organizacijos skaičiavimai rodė, jog vien dėl vertės perskaičiavimų, nekeičiant tarifų, verslui visoje Lietuvoje būtų tekusi apie 100 000 000 eurų papildoma našta.
Dėl to Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi į savivaldybes, ragindama peržiūrėti tarifus ir ieškoti būdų sušvelninti augančius mokesčius. Pasak A. Romanovskio, Šiauliai buvo viena pirmųjų savivaldybių, kuri į kvietimą sureagavo praktiškai ir pasirinko mažiausią galimą tarifą.
Toks sprendimas Lietuvoje išlieka gana retas: dalis savivaldybių tarifus mažino, tačiau maždaug trečdalis jų tarifų nekeitė, o kai kuriais atvejais taikomi ir didesni nekilnojamojo turto mokesčio dydžiai. Dėl to skirtinguose miestuose verslo sąlygos gali pastebimai skirtis net ir panašias patalpas bei sklypus turinčioms įmonėms.
Apdovanojimo žinutė verslui
Šiauliams įteiktas apdovanojimas yra vidinis Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimas, tradiciškai teikiamas kartą per metus už sprendimus, kurie, konfederacijos vertinimu, stiprina verslo aplinką. Statulėlė pagaminta iš plastiko, o pasirinkta medžiaga, pasak organizatorių, simbolizuoja lengvesnę mokestinę naštą.
Konfederacija pabrėžia, kad nekilnojamojo turto mokestis verslui yra vienas iš kaštų, kurie tiesiogiai veikia investicijų planus, nuomos kainas, plėtros tempą ir konkurencingumą. Mažesnis tarifas savivaldybėms dažnai reiškia sudėtingesnę biudžeto balansavimo užduotį, tačiau verslas tai vertina kaip signalą, kad miestas suinteresuotas pritraukti ir išlaikyti investuotojus.
Biurokratija ir žemės klausimai
Vizito Šiauliuose metu A. Romanovskis akcentavo ir kitą verslui jautrią temą – žemės valdymo bei teritorijų planavimo biurokratiją. Anot jo, net ir tada, kai savivaldybė nori greičiau judėti su investiciniais projektais, procesai gali strigti dėl privalomų derinimų ir ilgo sprendimų grandinės.
Jis priminė, kad Lietuvos verslo konfederacija yra įsteigusi Efektyvios valstybės komisiją, kuri rinko verslininkų patirtis ir analizavo dažniausiai pasitaikančias administracines kliūtis. Komisijos išvadose viena ryškiausių problemų įvardytos būtent žemės naudojimo ir teritorijų planavimo procedūros.
Pasak konfederacijos, praktikoje nemažai klausimų vis dar priklauso nuo derinimų su Nacionaline žemės tarnyba, todėl kai kuriuose miestuose investiciniai projektai ir verslo iniciatyvos užtrunka metus ar net ilgiau. Organizacija siūlo savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo priimant sprendimus dėl jų valdomos žemės ir mažinti perteklinių derinimų apimtį.
„Jeigu savivalda yra žemės savininkai, tai jie neturėtų su niekuo derinti, tai turėtų būti jų atsakomybė, taip turėtų būti, kaip yra dabar statybų derinimo procese“, – sakė A. Romanovskis.
Konfederacija nurodo, kad siūlymus dėl procedūrų supaprastinimo artimiausiu metu ketinama pristatyti premjerės vadovaujamos biurokratijos mažinimo komisijos posėdyje. Verslo atstovai tikisi, kad pokyčiai padėtų greičiau įgyvendinti projektus ir sumažintų laiką, kurį investuotojai šiandien praranda laukdami sprendimų.
Meras: kryptis išlieka ta pati
Atsiimdamas apdovanojimą Šiaulių miesto meras Artūras Visockas padėkojo už įvertinimą ir pabrėžė, kad savivaldybė sieks ir toliau priimti sprendimus, kurie skatintų ekonominį augimą. Pasak jo, miesto tikslas – didinti investicijų pritraukimą ir sudaryti sąlygas vietos verslui plėstis.
Šiaulių pasirinktas minimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas tampa ne tik finansiniu sprendimu, bet ir politiniu signalu rinkai. Konfederacija pabrėžia, kad tokie sprendimai savivaldybėse gali turėti ilgalaikį poveikį – nuo darbo vietų kūrimo iki didesnio miesto patrauklumo naujiems projektams.
Leave a Reply