Ciarniakas, dar vadinamas juodadėme saida, vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose kaip alternatyva menkei ar polokui. Ši menkinių šeimos žuvis vertinama dėl tvirtesnės mėsos, švelnaus skonio ir to, kad filė paprastai būna su labai nedaug ašakų.
Prekyboje ji neretai pateikiama skirtingais pavadinimais, todėl dalis žmonių net nesupranta, kad renkasi ciarniaką. Specialistai primena, kad painioti jo su žodžiu „černiakas“ nereikėtų, nes tai yra visai kita reikšmė turintis medicininis terminas.
Kas tai per žuvis?
Ciarniakas gyvena šaltuose Šiaurės Atlanto vandenyse, kur žvejojamas jau dešimtmečius ir laikomas svarbia pramonine rūšimi. Kadangi tai artima menkei žuvis, jos panaudojimas virtuvėje daugeliui įprastas, tačiau skonis dažnai apibūdinamas kaip sodresnis.
Mitybos požiūriu ciarniako filė išsiskiria tuo, kad yra liesa ir baltyminga, todėl tinka norintiems lengvesnių patiekalų. Maisto duomenų bazėse dažnai nurodoma, kad 100 gramų tokios žuvies gali turėti apie 80 kilokalorijų ir apie 18–20 gramų baltymų, nors tikslūs skaičiai priklauso nuo sugavimo vietos ir produkto apdorojimo.
Vitaminas D ir kitos medžiagos
Viena dažniausiai minimų priežasčių, kodėl ciarniakas lyginamas su menke ar poloku, yra vitamino D kiekis. Kai kuriuose mitybos šaltiniuose nurodoma, kad ciarniakas vitamino D gali turėti daugiau nei dalis kitų liesų menkinių žuvų, nors jis paprastai nusileidžia riebiosioms žuvims, tokioms kaip lašiša ar silkė.
Be vitamino D, tokia žuvis gali būti jodo ir seleno šaltinis, o šios medžiagos svarbios skydliaukės veiklai ir antioksidacinei apsaugai. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad bendra nauda priklauso nuo visos mitybos, o ne vieno produkto.
Kaip paruošti, kad būtų skanu?
Ciarniako mėsa dažnai giriama už tai, kad termiškai apdorojant geriau išlaiko struktūrą ir ne taip greitai suyra kaip menkė. Dėl to jis tinka kepti orkaitėje, keptuvėje ar ant grilio, taip pat dėti į troškinius ir žuvies sriubas.
Kasdieniam variantui dažniausiai pakanka druskos, pipirų, citrinos sulčių, česnako ir žolelių, o iškepus patiekti su bulvėmis, ryžiais ar daržovėmis. Perkant verta atkreipti dėmesį į kilmę, laikymo sąlygas ir tai, ar produktas nėra perteklinai glazūruotas, nes tai gali padidinti realią kainą už žuvies kiekį.
Leave a Reply