Kas yra 3M22 „Cirkon“
Rusija karo Ukrainoje metu pirmą kartą panaudojo 3M22 „Cirkon“ raketas, kurias pristato kaip modernų ir NATO esą ypač pavojingą ginklą. Vis dėlto nepriklausomas raketų technologijų ekspertas Fabian Hinz kelia abejonių, ar viešai deklaruojamos šios sistemos savybės atitinka realybę.
„Cirkon“ siejamas su smūgiais tiek į jūrinius, tiek į sausumos taikinius. Rusiškoje komunikacijoje ši raketa dažnai vadinama hipergarsine, o jos greitis apibūdinamas kaip kelis kartus viršijantis garso greitį.
Greitis ir hipergarsinio skrydžio klausimas
Rusijos pareigūnai anksčiau teigė, kad „Cirkon“ gali pasiekti apie 9 Mach greitį, o tai būtų maždaug 11 000 kilometrų per valandą. Tokie skaičiai paprastai siejami su scramjet tipo oro įsiurbiančiais varikliais, kurie teoriškai leidžia ilgiau išlaikyti labai didelį greitį atmosferoje.
Fabian Hinz analizėje remiasi viešai prieinama informacija ir skirtingais stebėjimų duomenimis, kurie rodo kuklesnį vaizdą. Jo vertinimu, dalyje pranešimų apie realius panaudojimus minimas greičio intervalas labiau primena 5,5–7,5 Mach, o kai kuriais atvejais prieš smūgį greitis esą mažėja iki maždaug 4,5 Mach.
Tokie greičio svyravimai, eksperto teigimu, gali turėti praktinę reikšmę oro gynybai, nes mažesnis greitis ir prognozuojamesnė trajektorija didina perėmimo tikimybę. Vis dėlto jis pabrėžia, kad karo sąlygomis pateikiami skaičiai ne visuomet gali būti nepriklausomai patikrinti.
Kas išduoda variklio tipą
Vienas svarbiausių klausimų yra tai, ar „Cirkon“ iš tiesų naudoja scramjet variklį, kuriam būtinas oro įsiurbimas. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad viešojoje erdvėje trūksta aiškių vizualinių įrodymų, leidžiančių patikimai identifikuoti oro įsiurbimo sprendimus šios raketos konstrukcijoje.
Analizėje taip pat aptariamos spekuliacijos dėl tariamai naudojamo skysto kuro „Detsilin-M“, kuris esą galėtų pagerinti parametrus. Fabian Hinz teigia, kad tokios informacijos patvirtinti nepavyksta, o ji gali būti kilusi iš skirtingų pranešimų supainiojimo, todėl išvados apie kurą išlieka neapibrėžtos.
Eksperto argumentuose minimi ir Ukrainoje rastų nuolaužų vaizdai bei jų interpretacijos, kurios gali labiau atitikti kietojo kuro raketinio variklio komponentus. Toks scenarijus leistų daryti prielaidą, kad dalis „Cirkon“ skrydžio gali būti artimesnė kvaziballistinei trajektorijai, o ne nuolat manevruojančiai sparnuotajai hipergarsinei raketai.
„Realybę geriau vertinti kaip manevringumo spektrą: sistemas apibrėžia tai, kiek ir kaip ilgai jos gali manevruoti hipergarsiniu greičiu, o ne vien etiketės“, – sakė Fabian Hinz.
Ekspertas pabrėžia, kad net ir tuo atveju, jei „Cirkon“ neatitinka maksimalistinio hipergarsinio manevruojančio ginklo apibrėžimo, jis vis tiek gali kelti rimtą grėsmę. Didelis greitis tam tikrose skrydžio fazėse, aukščio profilis ir galimi manevrai gali išlikti sudėtingu iššūkiu perėmimo sistemoms.
Kartu ši diskusija išryškina platesnę tendenciją: valstybių varžybose dėl hipergarsinių technologijų svarbi ne tik deklaruojama „Mach“ reikšmė, bet ir reali trajektorijos kontrolė, taikinių aptikimo bei perėmimo grandinė. Būtent šios detalės dažnai lemia, ar ginklas tampa strateginiu pranašumu, ar tik komunikaciniu simboliu.
Leave a Reply