Mažai rauginti agurkai vasarą dažnai tampa kasdieniu užkandžiu, tačiau po jų liekantis sūrymas neretai atsiduria kriauklėje. Tai klaida: šis skystis yra natūralios fermentacijos produktas, kuriame būna organinių rūgščių ir mineralų, todėl jis gali praversti ir virtuvėje, ir buityje.
Sūryme vyksta pieno rūgšties fermentacija, kurią lemia pieno rūgšties bakterijos. Fermentacijos metu keičiasi skysčio skonis ir rūgštingumas, o dalis agurkuose buvusių tirpių medžiagų pereina į sūrymą, todėl jis įgauna ryškų, gaivų skonį.
Vis dėlto svarbu atskirti namuose fermentuotą sūrymą nuo parduotuvinių marinatų. Pastaruosiuose dažnai vyrauja actas, o ne fermentacijos produktai, todėl poveikis ir panaudojimas gali skirtis, ypač jei skystyje daug cukraus ar konservantų.
Kaip sūrymą panaudoti virtuvėje
Pats paprasčiausias būdas – į tą patį sūrymą dėti naują daržovių partiją. Taip fermentacija startuoja greičiau, o agurkai ar, pavyzdžiui, ridikėliai, žiediniai kopūstai ar ropės greičiau įgauna lengvai raugintą skonį.
Sūrymas tinka rūgštesnėms sriuboms pagardinti, kai norisi daugiau gaivumo be papildomo acto. Nedidelis kiekis gali sustiprinti agurkinės ar kopūstienės skonį, o svarbiausia – lengva kontroliuoti rūgštumą, pilant po truputį.
Dar viena praktiška kryptis – marinatai mėsai ar paukštienai. Sūryme esanti druska ir prieskonių natos gali padėti suminkštinti mėsą ir suteikti jai česnako bei krapų aromato, todėl kepant skonis būna ryškesnis.
Sūrymą galima naudoti salotų padažams, ypač bulvių ar daržovių salotoms, kai norisi lengvo rūgštumo. Dalis žmonių juo pakeičia actą, nes skonis švelnesnis, o rūgštumas dažnai malonesnis.
Gėrimams, sodui ir grožiui: kada verta, o kada ne
Karštomis dienomis dalis žmonių sūrymą geria mažais kiekiais kaip sūrų, rūgštų gėrimą, ypač po fizinio krūvio, kai norisi atstatyti skysčius ir druskas. Vis dėlto dėl didesnio druskos kiekio tai nėra universalus pasirinkimas visiems, todėl verta laikytis saiko.
Sode sūrymas kartais naudojamas rūgštesnę dirvą mėgstantiems augalams, tačiau čia reikėtų būti ypač atsargiems. Druska gali pakenkti dirvožemio mikroorganizmams ir augalų šaknims, todėl toks laistymas tinka tik retai, mažais kiekiais ir tik įvertinus dirvos būklę.
Kai kurie sūrymą naudoja ir kosmetikoje, pavyzdžiui, pėdų vonelėms ar odai nuvalyti, tačiau tai gali dirginti jautrią odą. Jei oda pažeista ar linkusi į sudirgimus, saugiau rinktis švelnesnes priemones ir prieš naudojimą atlikti bandymą mažame plote.
4 ženklai, kad sūrymą reikia išpilti
Pirmiausia įvertinkite kvapą: normalus sūrymas kvepia maloniai rūgščiai, su krapų ir česnako natomis. Jei atsiranda aitrus, pūvėsius primenantis kvapas, tai ženklas, kad skystis genda ir jo naudoti nevertėtų.
Antroje vietoje – spalva ir išvaizda. Lengvas drumstumas yra įprastas fermentacijos požymis, tačiau pilkšvas atspalvis, neįprastos spalvos nuosėdos ar aiškiai pakitęs vaizdas gali rodyti nepageidaujamų mikroorganizmų dauginimąsi.
Trečias signalas – konsistencija: jei skystis tampa gleivėtas, tarsi skystas kisielius, dažniausiai tai reiškia nepageidaujamas fermentacijos kryptis. Nors tai ne visada pavojinga, tokio sūrymo skonis ir kokybė prastėja, todėl geriau jo nebevartoti.
Galiausiai įvertinkite paviršių. Plonas, tolygus balkšvas sluoksnis gali būti natūralus fermentacijos požymis, tačiau storas apnašas su melsvomis, žalsvomis ar kitomis ryškiomis spalvomis labiau primena pelėsį, o tokį sūrymą reikėtų išpilti.
Leave a Reply