Mokslininkai aprašė naują organizmą, kuris elgiasi tarsi parazito parazitas: jis minta grybiena, o ne pačiu vabzdžiu. Toks reiškinys vadinamas hiperparazitizmu ir parodo, kad net gerai žinomi parazitiniai ciklai gamtoje turi dar vieną, mažiau pastebimą grandį.
Daugelis žmonių yra girdėję apie Ophiocordyceps genties grybus, neretai vadinamus zombių skruzdėlių grybais. Jie užkrečia skruzdėles, keičia jų elgesį ir priverčia užlipti į augalo vietą, kuri palanki sporoms pasklisti, o vėliau iš vabzdžio kūno išauga vaisiakūnis.
Tyrime, publikuotame mokslo žurnale „Phytotaxa“, komandai pavyko identifikuoti kitą grybą, kuris vystosi ten pat, kur ir Ophiocordyceps, tačiau pasirenka kitą taikinį. Užuot manipuliavęs skruzdėlės nervų sistema, jis skverbiasi į vidų ir minta Ophiocordyceps audiniais, kurie jau buvo išplitę šeimininko kūne.
„Vietoj to, kad veiktų patį vabzdį, šis organizmas įsikuria ir maitinasi Ophiocordyceps audiniu šeimininko viduje“, – sakė tyrėjų grupės vadovas Jaya Seelan Sathiya Seelan.
Naujai aprašytas hiperparazitas priskirtas Pleurocordyceps genčiai ir pavadintas Pleurocordyceps cornusynnemata. Pavadinimas siejamas su išskirtine, į ragą panašia struktūra, kuri laikoma vienu iš požymių, padėjusių atskirti šį organizmą nuo kitų artimų rūšių.
Hiperparazitai ekologijoje yra svarbūs, nes jie gali slopinti parazitų plitimą ir keisti visos ekosistemos pusiausvyrą. Nors pats hiperparazitizmas nėra naujas reiškinys, kiekvienas naujai aprašytas atvejis padeda geriau suprasti, kaip gamtoje susiformuoja sudėtingi „šeimininkas–parazitas–hiperparazitas“ tinklai.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad hiperparazitų praktinė reikšmė gali būti ir labai konkreti. Kai kurie grybai, parazituojantys kitus grybus, jau naudojami žemės ūkyje kaip biologinės kontrolės priemonės, nes gali mažinti augalams pavojingų patogenų plitimą ir taip sumažinti cheminių priemonių poreikį.
Nors konkretaus naujai aprašyto hiperparazito pritaikymas dar nėra aiškus, pats atradimas sustiprina kryptį, kuri vis dažniau minima biologijos ir tvaraus ūkininkavimo kontekste. Vis daugiau dėmesio skiriama natūralioms, ekosistemomis paremtoms priemonėms, kurios padeda valdyti ligas ir kenkėjus, neardant aplinkos balansų.
Leave a Reply