Kirmėlėtos vyšnios ir trešnės vasarą pasitaiko dažnai, ypač skintose nuo sodo medžių ar iš ūkių, kur augalų apsaugos priemonės naudojamos ribotai. Dažniausiai vaisiuje randama ne „parazitas“, o vabzdžio lerva, kuri tiesiog minta minkštimu.
Tokios lervos paprastai neprisitaikiusios išgyventi žmogaus organizme, todėl atsitiktinai suvalgius vieną ar kelias, sveikatai grėsmė dažniausiai nekyla. Dažnesnė reakcija būna psichologinė: pasišlykštėjimas ar trumpalaikis pykinimas.
„Pavojų dažniausiai kelia ne pati lerva, o sugedęs ar pelėsio pažeistas vaisius“, – pabrėžia maisto saugos specialistai.
Rizika didėja tuomet, kai uogos yra pernokę, pradėjusios rūgti, minkštos, vandeningos, su įtrūkimais ar akivaizdžiais gedimo požymiais. Lervos pažeidimai gali paspartinti gedimą ir sudaryti palankesnes sąlygas daugintis mikroorganizmams, todėl suvalgius daugiau tokių uogų gali pasireikšti pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ar viduriavimas.
Vyšnias ar trešnes geriausia išmesti, jei vidus parudavęs, juntamas nemalonus ar alkoholį primenantis kvapas, bėga drumstos sultys arba matyti pelėsis. Tokiu atveju nepatikima vien nupjauti pažeistą vietą, nes pokyčiai gali būti išplitę didesnėje minkštimo dalyje.
Norint sumažinti nemalonių staigmenų tikimybę, uogas verta perrinkti, atmesti minkštas ir sutrūkinėjusias, o likusias gerai nuplauti. Kartais patariama pamirkyti šaltame vandenyje su druska, tačiau tai negarantuoja, kad pasišalins visos lervos, be to, toks būdas nepadės, jei uogos jau pradėjusios gesti.
Leave a Reply