Magnis yra vienas svarbiausių mineralų, dalyvaujantis šimtuose organizmo reakcijų: nuo normalios raumenų ir nervų sistemos veiklos iki energijos apykaitos. Jis siejamas su nuovargio mažėjimu, elektrolitų pusiausvyra ir normaliu baltymų sintezės procesu.
Nors dalis žmonių renkasi maisto papildus, nemažą magnio dalį galima gauti su maistu. Subalansuota mityba dažnai leidžia išvengti situacijos, kai papildai tampa pagrindiniu sprendimu, o kartu organizmas gauna ir skaidulų, vitaminų bei kitų mineralų.
Magnio poreikis gali išaugti intensyviai sportuojant, patiriant ilgalaikį stresą ar valgant mažai visavertį, perdirbtą maistą. Tokiais atvejais verta peržiūrėti kasdienį racioną ir įtraukti daugiau natūralių šaltinių.
Daugiausia magnio turintys pasirinkimai
Tarp lyderių dažnai minimos moliūgų sėklos: 100 gramų gali turėti apie 500–550 miligramų magnio. Praktikoje užtenka nedidelės porcijos, nes sauja, maždaug 30 gramų, suteikia apie 150 miligramų.
Dar vienas koncentruotas šaltinis yra natūrali, nesaldinta kakava, kurioje 100 gramų gali būti apie 400–500 miligramų magnio. Svarbu nepainioti jos su saldžiais gėrimų mišiniais, kuriuose dažnai vyrauja cukrus, o kakavos dalis maža.
Jei norisi deserto, dalį magnio gali suteikti ir juodasis šokoladas, ypač turintis 70–85 proc. kakavos. Vis dėlto tai turėtų likti skanėstas, o ne pagrindinis mineralų šaltinis dėl kalorijų ir cukraus kiekio.
Riešutai, sėklos ir grūdai kasdienai
Chia sėklos vertinamos ne tik dėl magnio, kurio 100 gramų gali būti apie 300–350 miligramų, bet ir dėl skaidulų bei omega-3 riebalų rūgščių. Jos patogios tuo, kad tinka į jogurtą, kokteilius ar pudingus.
Iš riešutų dažnai išskiriami migdolai, turintys apie 270–300 miligramų magnio 100 gramų, o viena sauja suteikia maždaug 80–90 miligramų. Anakardžiai paprastai turi šiek tiek mažiau, apie 250–290 miligramų 100 gramų, tačiau taip pat yra vertingi kasdienėje mityboje.
Tarp paprasčiausių sprendimų yra pilno grūdo produktai: pavyzdžiui, grikiai, kurių 100 gramų sauso produkto gali turėti apie 200 miligramų magnio, ir avižos, kuriose dažniausiai randama apie 120–140 miligramų 100 gramų. Tokie produktai taip pat papildo racioną skaidulomis.
Ankštiniai ir žalialapės daržovės
Magnio galima rasti ir ankštiniuose, tokiuose kaip pupelės, avinžirniai ar lęšiai, kuriuose 100 gramų sauso produkto paprastai būna apie 100–160 miligramų. Tai patogus pasirinkimas, kai norisi sotesnio, augaliniais baltymais turtingo patiekalo.
Žalialapės daržovės, įskaitant špinatus, paprastai nėra patys „koncentruočiausi“ magnio šaltiniai, tačiau jos svarbios dėl bendros maistinės vertės. Žalią spalvą suteikiantis chlorofilas savo struktūroje turi magnio, o kartu gaunama ir antioksidantų.
Norint palaikyti stabilų magnio kiekį, efektyviausia strategija yra įvairovė: sėklos, riešutai, pilno grūdo produktai, ankštiniai ir žalialapės daržovės. Toks racionas ne tik didina magnio suvartojimą, bet ir prisideda prie geresnės bendros mitybos kokybės.
Leave a Reply