Vieniems svogūnai yra nepakeičiamas priedas virtuvėje, kiti jų kvapą ar skonį pajunta iškart ir patiekalo nebevalgo. Naujesni tyrimai rodo, kad tai gali būti ne vien įprotis ar vaikystėje susiformavęs skonis: dalį mūsų pasirinkimų gali lemti genai, susiję su skonio ir kvapo receptoriais.
Moksliniame žurnale BMC Medicine publikuotame darbe tyrėjai nagrinėjo, kaip skonio ir uoslės genų variacijos siejasi su pomėgiu konkretiems produktams ir su kai kuriais sveikatos rodikliais. Dėmesį patraukė svogūnai: žmonės, kuriems jų skonis ir kvapas buvo malonus, dažniau turėjo palankesnius širdies ir medžiagų apykaitos rodiklius.
Didelė imtis ir genetinė analizė
Tyrime panaudoti UK Biobank duomenys: išanalizuota daugiau nei 160 000 37–73 metų suaugusiųjų informacija. Mokslininkai vertino daugiau nei 1 000 genetinių variantų 325 genuose, susijusiuose su skonio ir kvapo jutimu, ir jų sąsajas su 140 maisto produktų preferencijomis.
Rezultatai papildomai tikrinti nepriklausomoje jaunesnių suaugusiųjų grupėje iš kito britų populiacinio tyrimo. Toks patvirtinimas laikomas svarbiu žingsniu, nes sumažina tikimybę, kad ryšiai atsirado atsitiktinai.
Ką iš tiesų reiškia ryšys?
Esminis niuansas tas, kad tyrimas nerodo paprastos taisyklės, jog kasdien valgant svogūnus bus išvengta hipertenzijos ar antro tipo diabeto. Fiksuota sąsaja tarp genetinio polinkio mėgti svogūnų skonį ir kvapą bei palankesnių rodiklių, o tai nėra tas pats, kas įrodytas priežastinis poveikis.
„Šie rezultatai veikiau rodo, kad mūsų skonio ir uoslės biologija gali būti susijusi su ilgalaikiais sveikatos rodikliais, o ne tai, kad vienas produktas veikia kaip vaistas“, – pažymėtų tokio tipo tyrimų autoriai, apibendrindami išvadas.
Mitybos tyrimuose dažnai sunku atskirti, kas yra priežastis, o kas tik kartu pasitaikantis įprotis. Žmonės ne visada tiksliai prisimena, ką valgė, keičia mitybą dėl ligų ar rekomendacijų, o vienas produktas beveik niekada neveikia atskirai nuo viso gyvenimo būdo.
Kodėl svogūnai vis tiek svarbūs
Nors tyrimas nėra raginimas gydytis svogūnais, ši daržovė gali būti vertinga subalansuotos mitybos dalis. Svogūnai mažai kaloringi, suteikia patiekalams sodresnį skonį ir gali padėti mažinti druskos kiekį, nes sustiprina aromatą.
Juose taip pat yra augalinių junginių, kurie domina mitybos ir lėtinių ligų prevencijos tyrėjus. Vis dėlto didžiausią reikšmę paprastai turi ne vienas ingredientas, o bendras racionas: daugiau daržovių, ankštinių, viso grūdo produktų ir mažiau stipriai perdirbto maisto.
Visuomenės sveikatos duomenys nuosekliai rodo, kad netinkama mityba siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo diabeto ir dalies onkologinių susirgimų rizika. Tačiau tokios būklės kaip hipertenzija ar diabetas reikalauja gydytojo priežiūros, tyrimų ir kompleksinių sprendimų, o ne vieno produkto sureikšminimo.
Šio tipo genetika paremti darbai mokslui svarbūs tuo, kad padeda geriau suprasti, kaip biologiniai skirtumai formuoja mitybos pasirinkimus. Ilgainiui tai gali prisidėti prie tikslesnių, individualizuotų mitybos rekomendacijų, kurios atsižvelgtų į tai, ką žmogui iš tiesų lengva ir realu valgyti kasdien.
Leave a Reply