Nuolatinis nuovargis, prastesnė koncentracija ar prislėgta nuotaika dažnai nurašomi įtampai ir pervargimui. Tačiau daliai žmonių tai gali būti ankstyvi skydliaukės nepakankamumo požymiai, ypač jei simptomai tęsiasi savaites ar mėnesius ir pamažu stiprėja.
Skydliaukė, esanti kaklo priekyje, gamina hormonus tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3), kurie veikia energijos apykaitą, kūno temperatūrą, širdies ritmą, žarnyno veiklą ir nervų sistemą. Jų gamybą reguliuoja hipofizė, išskirdama tirotropinį hormoną TSH, todėl būtent šis rodiklis dažniausiai tampa pirmuoju žingsniu įtariant sutrikimą.
Skydliaukės nepakankamumas vystosi tada, kai hormonų gaminama per mažai. Dažniausia priežastis yra autoimuninė Hashimoto liga, kai imuninė sistema palaipsniui pažeidžia skydliaukės audinį. Sutrikimą taip pat gali lemti skydliaukės operacijos, gydymas radioaktyviuoju jodu, uždegimai ar kai kurie vaistai.
Vienas dažniausių signalų yra užsitęsęs silpnumas: žmogus gali miegoti pakankamai, bet vis tiek jaustis be energijos. Neretai atsiranda mieguistumas dieną, greitesnis nuvargimas fizinio krūvio metu, sulėtėję judesiai ar reakcijos.
Kartu gali pasireikšti vadinamoji smegenų migla: sunkiau susikaupti, lėčiau apdorojama informacija, dažniau pamirštami žodžiai ar smulkios užduotys. Daliai žmonių ryškėja nuotaikos svyravimai ar prislėgtumas, tačiau vien šie simptomai dar nereiškia, kad problema tikrai skydliaukėje.
Skydliaukės hormonai dalyvauja šilumos gamyboje, todėl jiems sumažėjus dažnas žmogus ima aiškiai labiau šalti nei aplinkiniai. Būdingas šaltų rankų ir pėdų pojūtis, poreikis rengtis šilčiau net įprastoje patalpos temperatūroje. Ypač reikėtų suklusti, jei tai naujas pojūtis ir jis sutampa su kitais negalavimais.
Dar vienas dažnas klausimas yra svoris. Skydliaukės nepakankamumas gali prisidėti prie svorio augimo, tačiau paprastai tai nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios staiga atsiranda keliolika ar kelios dešimtys papildomų kilogramų. Dažnai dalį pokyčio lemia skysčių ir druskų susilaikymas, o ne vien riebalinio audinio didėjimas.
Ant odos ir plaukų taip pat gali atsispindėti sulėtėjusi medžiagų apykaita: oda tampa sausesnė, šiurkštesnė ir vėsesnė, plaukai gali prarasti blizgesį, silpnėti ar slinkti, nagai dažniau lūžinėti. Kai kuriems žmonėms pasireiškia veido, ypač vokų, paburkimas.
Sulėtėjus žarnyno veiklai gali varginti vidurių užkietėjimas, pilnumo jausmas, pūtimas, lėtesnis virškinimas. Vien šie simptomai dar nėra specifiniai, tačiau jų derinys su nuovargiu, šalimu ir odos pokyčiais yra priežastis pasitarti su gydytoju.
Įtariant pirminį skydliaukės nepakankamumą, pagrindinis tyrimas yra TSH. Jei TSH padidėjęs, dažnai papildomai tiriamas laisvasis T4, o antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (anti-TPO) gali padėti patvirtinti autoimuninę kilmę. Laisvasis T3 daugeliu atvejų nėra būtinas vien diagnozei nustatyti.
Gydytojo konsultacija ypač svarbi, jei keli simptomai tęsiasi ilgiau, stiprėja arba ima trukdyti kasdienai. Jau gydomiems žmonėms svarbu savarankiškai nekeisti levotiroksino dozės, o, sugrįžus simptomams, atlikti tyrimus ir korekcijas aptarti su specialistu. Tinkamai parinktas gydymas dažniausiai leidžia ligą sėkmingai kontroliuoti, tačiau tam reikia reguliarumo.
Leave a Reply