Kinijos raketa Chang Zheng-3B, dar vadinama Ilguoju žygiu, liepos 23 dieną pakilo iš Sičuanio provincijoje esančio Sičango palydovų paleidimo centro. Pagrindinis uždavinys buvo iškelti į orbitą ryšio palydovą Tianlian II-06.
Starto metu virš kosmodromo buvo susitelkę audros debesys, o maždaug po 30 sekundžių nuo pakilimo į kylančią raketą trenkė žaibas. Socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašai, kuriuose matyti ryškus blyksnis ir akimirka, kai raketa atsiduria žaibo kanale.
Nors epizodas atrodė grėsmingai, skrydis nebuvo nutrauktas, o raketa tęsė kilimą be akivaizdžių kontrolės praradimo požymių. Kinijos kosmoso programa pranešė, kad palydovas sėkmingai pasiekė numatytą orbitą, o misijos tikslai įvykdyti.
Kodėl raketos gali atlaikyti žaibą?
Šiuolaikinės raketos projektuojamos taip, kad galėtų atlaikyti elektros iškrovas, nes starto metu jos kyla per skirtingus atmosferos sluoksnius, kuriuose galimi dideli elektriniai potencialai. Korpuse naudojami laidūs elementai ir sprendimai, leidžiantys srovei tekėti išorine konstrukcija, o jautri avionika papildomai apsaugoma.
Tokie principai primena Faradėjaus narvo idėją: energija nukreipiama aplink viduje esančias sistemas, sumažinant riziką kritiniams elektronikos mazgams. Vis dėlto net ir esant apsaugai, žaibas gali sukelti trikdžių telemetrijai ar laikiniems jutiklių sutrikimams, todėl kontrolė po tokių incidentų paprastai griežtinama.
Kodėl startai dažniausiai nukeliami per audras?
Praktikoje paleidimai planuojami giedresniu oru ne vien dėl žaibo. Didelę grėsmę kelia vėjo šlytis, stiprūs gūsiai, krituliai ir debesuotumas, kurie gali paveikti trajektorijos stabilumą, matomumą bei saugos procedūras.
Dėl to kosmodromai taiko griežtus meteorologinius kriterijus, o startai neretai atidedami valandoms ar net kelioms dienoms, kol langas tampa pakankamai saugus. Visgi šis atvejis parodė, kad net ir netikėta iškrova ne visuomet reiškia nesėkmę, jei raketos apsaugos sistemos suveikia kaip numatyta.
Istoriniai precedentai kosmose
Incidentas priminė vieną garsiausių atvejų JAV kosmoso istorijoje, kai 1969 metais į misijos Apollo 12 raketą Saturn V net du kartus trenkė žaibas. Tuomet buvo sutrikdyta dalis borto indikacijų, tačiau įgulai pavyko stabilizuoti sistemas ir misija buvo tęsiama.
Panašių epizodų fiksuota ir kitose programose, įskaitant Rusijos „Sojuz“ paleidimus, kai nepalankios oro sąlygos yra privertusios koreguoti planus arba sukėlusios trumpalaikių sistemų sutrikimų. Tai yra viena priežasčių, kodėl meteorologinė rizika kosmose laikoma ne mažiau svarbi nei techninė.
Leave a Reply