Eksperimentinis žaidimas „This game costs 200 dollars“ šių metų pradžioje pasirodė „Steam“ platformoje su neįprasta kaina – 200 JAV dolerių, tai yra apie 185 eurus. Pats autorius jį pristatė kaip provokaciją ir socialinį eksperimentą, kuris sąmoningai siūlo labai mažai turinio, bet verčia susimąstyti apie smalsumą ir pirkimo impulsą.
Žaidimą sukūręs Michaelas Majoras teigė nesitikėjęs masinio susidomėjimo, tačiau kūrinį įsigijo 6 717 žmonių. Pagal pardavimų apimtį tai leido susidaryti įspūdį, kad bendros pajamos galėjo siekti apie 1,38 mln. JAV dolerių, arba maždaug 1,27 mln. eurų.
„Tai turėjo būti keistas eksperimentas, o ne hitas“, – sakė Michaelas Majoras, apibūdindamas netikėtą pardavimų šuolį.
Vis dėlto euforija truko neilgai: didžioji dalis pirkėjų pasinaudojo „Steam“ grąžinimo politika, leidžiančia atgauti pinigus, jei nuo pirkimo praėjo mažiau nei 14 dienų ir žaidimas buvo žaistas ne ilgiau kaip 2 valandas. Iš 6 717 pirkėjų net 6 707 grąžino pirkinį, o bibliotekoje žaidimą pasiliko tik 10 žmonių.
Dėl masinių grąžinimų kūrėjui realiai liko tik apie 2 045 JAV dolerius, tai yra maždaug 1 880 eurų, nors iš šalies atrodė, kad jis per trumpą laiką „uždirbo“ daugiau nei milijoną. Ši istorija parodo, kaip skaitmeninių platformų taisyklės gali kardinaliai pakeisti galutinį rezultatą, ypač kai produktas perkamas iš smalsumo.
Įtarimai ir platesnis kontekstas
Kūrėjas atkreipė dėmesį, kad reikšminga pirkėjų dalis buvo iš Kinijos, todėl viešai svarstė, ar žaidimas negalėjo būti panaudotas ne pagal paskirtį. Tokiose situacijose dažniausiai kalbama apie bandymus išnaudoti skaitmenines prekes ir grąžinimus, tačiau be papildomų duomenų tai lieka tik prielaida.
Ekspertai pastebi, kad skaitmeninių parduotuvių grąžinimo politika yra kompromisas tarp vartotojų apsaugos ir kūrėjų interesų. Vartotojams tai suteikia saugiklį nuo apgaulingų ar nuviliančių pirkinių, tačiau kūrėjams tokie atvejai primena, kad pardavimų skaičius ar apyvarta dar nereiškia realaus pelno.
Leave a Reply