Silezija Lenkijoje vis dažniau lyginama ne su kitais šalies regionais, o su pramoniniais ir technologiniais centrais Europoje, Azijoje ir JAV. Investicijų grupės TDJ vadovas Jacekas Leonkiewiczius pabrėžia, kad regionas turi stiprų pramoninį identitetą, tačiau jis gali tapti ir tramdžiu, jei bus saugomas kaip neliečiama praeitis.
Pasak jo, Silezijos pranašumas yra aiškiai atpažįstama ekonominė specializacija: gamyba, inžinerija, techninės kompetencijos ir darbo kultūra. Verslo aplinkoje tai laikoma patikimumo ženklu, bet viešojoje erdvėje regioną vis dar kartais lydi supaprastintos asociacijos su anglimi ir senosios pramonės konfliktais.
Pramonės kompetencijos kaip starto taškas
TDJ vadovas teigia, kad tikrasis iššūkis nėra „atsisakyti pramonės“, o perkelti jos sukauptas žinias į naujas sritis. Jis išskiria vėjo energetiką, automatiką, gynybos pramonę, kosmoso technologijas ir vadinamuosius dual use sprendimus, kuriuose pritaikomos tiek civilinės, tiek gynybinės technologijos.
Kaip pavyzdį jis mini „Famur“ patirtį: ilgus metus įmonė kūrė įrangą kasybai, o dalis technologijų, pavyzdžiui, pavarų sprendimai, vėliau pasirodė tinkami ir vėjo turbinų komponentams. Tokia transformacija, anot jo, dažniausiai neprasideda „nuo nulio“: pramonė suteikia inžinerinį pagrindą, gamybos discipliną ir gebėjimą dirbti su sudėtingais užsakovais.
„Silezija konkuruoja ne tik su Mažąja Lenkija ar Mazovija – ji konkuruoja su pasauliu“, – sakė Jacekas Leonkiewiczius.
Kodėl transformacija užtrunka?
Anot pašnekovo, persiorientavimas į naujus sektorius reikalauja laiko, kapitalo ir tolerancijos klaidoms. Įmonėms dažnai patogiau likti pažįstamoje rinkoje, kur aiškūs klientai, produktai ir maržos, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai didina atsilikimo riziką.
Jis akcentuoja, kad pramonės technologijų raida istoriškai visada buvo ilgas procesas, todėl ir šiandien regionams reikia kantrybės. Tai apima ir viešąjį sektorių, kuris turėtų sukurti stabilesnes taisykles, kad investicijų planavimas nebūtų priklausomas nuo ilgamečių procedūrų.
Lemiamas veiksnys – žmonės ir taisyklės
TDJ vadovas didžiausią regiono „resursą“ sieja su žmonėmis, talentais ir švietimu. Jo teigimu, studijų pasirinkimas dažnai reiškia ir vietos pasirinkimą, todėl regionui svarbu turėti stiprias aukštąsias mokyklas, aiškias karjeros galimybes ir erdvę naujiems projektams.
Jis taip pat kritikuoja situacijas, kai švietimas pernelyg atitrūksta nuo ekonomikos poreikių, o dialogas tarp verslo ir akademinės bendruomenės lieka fragmentiškas. Techniniai ir technologiniai gebėjimai, įskaitant DI kompetencijas, energetiką ir automatizaciją, jo vertinimu, tampa svarbiausiu konkurencingumo pagrindu.
Kartu pabrėžiama, kad regiono ir valstybės politika turi labiau remti vietos verslą, nes būtent jis ilgainiui kuria darbo vietas, kompetencijas ir mokesčių bazę. Pasak jo, investicijoms ypač svarbios ne deklaracijos, o aiškios ir greitos procedūros, leidžiančios projektus įgyvendinti per prognozuojamus terminus.
Jo vertinimu, Silezijos ateitis priklausys nuo to, ar regionas pramoninį pamatą panaudos kaip trampliną į naujas rinkas, o ne kaip argumentą išlaikyti seną modelį. Jei vietos įmonės galės „užsiauginti raumenis“ namuose, jos turės daugiau šansų sėkmingai plėstis globaliai.
Leave a Reply