Kinijoje aptiktas itin grynas natūralus vandenilis: tyrėjai aiškinasi, ar tai naujas energijos šaltinis

Rekordinis radinys prie Čengdu

Kinijos Sičuano baseine, į pietus nuo Čengdu, mokslininkai identifikavo ypač gryną natūralų vandenilį. Iš gręžinių paimtuose mėginiuose vandenilio koncentracija siekė 97,33–98,24 proc., o azoto ir metano aptikta tik pėdsakais.

Toks grynumas laikomas išskirtiniu, nes natūralūs vandenilio srautai dažnai būna „praskiesti“ kitomis dujomis. Tyrėjų teigimu, rezultatas yra vienas aukščiausių, apie kuriuos viešai skelbta pastaraisiais metais, ir išsiskiria Kinijos kontekste.

Iš kur atsirado natūralus vandenilis?

Pradiniame etape aptiktos dujos buvo neaiškios kilmės, tačiau laboratoriniai tyrimai parodė, kad tai beveik vien vandenilis. Cheminė ir izotopinė analizė leido atmesti įprastus organinės kilmės scenarijus, siejamus su organinių medžiagų irimu.

Labiausiai tikėtina versija – vandenilis susidarė giliai Žemės plutoje vykstančiuose neorganiniuose procesuose. Tarp galimų šaltinių minimi serpentinizuotas peridotitas ir Permo periodo porfyrai, kuriuose tam tikromis sąlygomis gali vykti reakcijos, išskiriančios vandenilį.

Taip pat svarstoma, kad dujos greitai migravo į paviršių regioniniais lūžiais. Greita migracija galėjo sumažinti reakcijų tikimybę, kurios paprastai keičia dujų sudėtį, todėl vandenilis išliko neįprastai grynas.

Kodėl tai svarbu energetikai?

Natūralus vandenilis vis dažniau aptariamas kaip potencialus energijos išteklius, galintis papildyti vandenilio ekonomiką, ypač ten, kur dujos susidaro ir kaupiasi natūraliai. Skirtingai nuo pramoninio vandenilio gamybos, toks šaltinis teoriškai galėtų mažinti energijos sąnaudas ir emisijas, jei gavyba būtų įmanoma saugiai ir ekonomiškai.

Pasaulyje jau yra pavyzdžių, kai natūralus vandenilis naudojamas vietiniu mastu, o žinomiausias atvejis – Malio Bourakébougou telkinys, kuriame fiksuotas labai aukštas vandenilio grynumas. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad po žeme vandenilio gali būti daugiau, nei manyta anksčiau, tačiau realią reikšmę nulems tai, ar egzistuoja komerciškai išgaunami telkiniai.

Modeliavimuose minimi dideli teoriniai kiekiai, bet praktikoje svarbiausi klausimai yra kiti: telkinio dydis, srautų stabilumas, priemaišų kaita, gręžinių produktyvumas ir aplinkosauginės rizikos. Be to, reikės įvertinti, ar gavyba nekonkuruotų su kitais požeminiais ištekliais ir ar nepadidintų geologinių rizikų.

Ką tyrėjai darys toliau?

Mokslininkai planuoja detaliau ištirti teritoriją aplink Čengdu: sudaryti giliųjų uolienų žemėlapius, atsekti vandenilio migracijos kelius ir atlikti papildomas izotopines analizes. Tik tokie tyrimai parodys, ar aptiktas vandenilis yra lokalus nuotėkis, ar signalas apie didesnį, perspektyvų išteklių.

Jeigu pasitvirtintų didesnio telkinio hipotezė, tai galėtų paskatinti naują natūralaus vandenilio žvalgybos bangą ir griežtesnį reguliacinį vertinimą. Vis dėlto iki realios įtakos energetikos sistemai dar ilgas kelias, nes pirmiausia reikia įrodyti išgaunamumą, kainą ir tvarumą.