Atostogų metu dažnai sugriūva įprastas dienos ritmas: valgoma vėliau, pasirenkami riebesni patiekalai, daugiau laiko praleidžiama vakarojant, o daliai žmonių tai reiškia ir alkoholį. Prie to prisideda ilgos kelionės, mažiau miego ir bendras nereguliarumas. Toks derinys kepenims paprastai reiškia didesnį krūvį.
Kepenys yra vienas svarbiausių medžiagų apykaitos organų: jos dalyvauja apdorojant maistines medžiagas, kaupia kai kuriuos vitaminus ir padeda neutralizuoti organizmui kenksmingas medžiagas. Nors kepenys pasižymi gebėjimu atsinaujinti, nuolatinis persivalgymas, itin kaloringas maistas ir alkoholis didina uždegiminių procesų ir riebalinės kepenų ligos riziką.
Ką daryti grįžus iš atostogų?
Pirmas žingsnis paprastas, bet veiksmingas: grįžti prie reguliarių valgymo valandų ir subalansuoto raciono. Praktikoje tai reiškia daugiau daržovių, pilno grūdo produktų, pakankamai baltymų, o sočiuosius riebalus ir itin perdirbtą maistą verta riboti. Ne mažiau svarbu pakankamas skysčių vartojimas ir miegas, nes miego trūkumas siejamas su prastesne metaboline sveikata.
Alkoholio ribojimas išlieka viena svarbiausių priemonių, kai kalbama apie kepenų apsaugą. Specialistai pabrėžia, kad kepenims žalingas ne tik didelis kiekis vienu kartu, bet ir reguliarus vartojimas. Jei po atostogų jaučiamas nuolatinis nuovargis, pykinimas, maudimas dešinėje pašonėje ar pastebimi odos ir akių pageltimo požymiai, reikėtų neatidėlioti ir kreiptis į gydytoją.
Vaistai ir kepenys: kada rizika išauga?
Su kepenų apkrova dažniausiai siejamas alkoholis, tačiau įtakos gali turėti ir vaistai. Kepenys dalyvauja daugelio veikliųjų medžiagų skaidyme, todėl viršijant rekomenduojamas dozes arba derinant kelis preparatus su ta pačia veikliąja medžiaga rizika didėja. Ypač pavojingas derinys yra skausmą malšinantys vaistai kartu su alkoholiu.
Medicinoje aprašomas vaistų sukeltas kepenų pažeidimas, kai tam tikros medžiagos gali sukelti kepenų ląstelių pažeidimą ar uždegimą. Riziką gali didinti ne tik perdozavimas, bet ir kelių preparatų vartojimas vienu metu, lėtinės ligos, vyresnis amžius ar individualus jautrumas. Dėl to vaistus svarbu vartoti tik pagal instrukciją ir neviršyti nurodytų dozių.
Ar verta ieškoti papildomos pagalbos?
Šalia gyvenimo būdo korekcijų dalis žmonių domisi augalinės kilmės medžiagomis, siejamomis su kepenų funkcijos palaikymu. Viena dažniausiai minimų yra margainių ekstrakte esanti silimarino grupė, kuri tiriama dėl galimo antioksidacinio poveikio ir kepenų ląstelių apsaugos. Kai kuriuose preparatuose taip pat naudojami fosfolipidai, siejami su ląstelių membranų struktūros palaikymu.
Vis dėlto specialistai primena, kad nei augaliniai preparatai, nei maisto papildai nepakeičia pagrindinių dalykų: subalansuotos mitybos, alkoholio ribojimo, fizinio aktyvumo ir pakankamo miego. Jei yra lėtinių ligų, vartojami receptiniai vaistai ar pasireiškia įspėjamieji simptomai, sprendimus dėl papildomų priemonių saugiausia priimti pasitarus su gydytoju arba vaistininku.
Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų grįžus prie sveikesnės rutinos kepenų rodikliai gali gerėti, ypač jei problemos susijusios su gyvenimo būdu. Tačiau kepenų ligos neretai ilgai būna besimptomės, todėl, kilus įtarimų, naudinga atlikti kraujo tyrimus ir, jei reikia, ultragarsinį ištyrimą.
Leave a Reply