„Chevron“ žengia į Venesuelą su 6,3 mlrd. eurų sandoriu: JAV taikosi į penktadalį naftos

Sandoris Orinoko baseine

JAV naftos bendrovė „Chevron“ paskelbė planuojanti plėsti veiklą Venesueloje ir investuoti apie 6,3 mlrd. eurų į du naujus telkinius Orinoko naftos juostoje. Įmonė teigia, kad projektai turėtų daugiau nei padvigubinti gavybą per penkerius metus.

Pagal bendrovės informaciją, plėtra vyks per bendrą įmonę su vietos partnere „Petroindependencia“, kurioje „Chevron“ valdo 49 proc. akcijų. Skelbiama, kad tikslinė gavyba ilgainiui galėtų siekti apie 600 000 barelių per dieną.

Politinis fonas ir Vašingtono ambicijos

„Chevron“ pranešimas pasirodė tuo metu, kai Venesuelos Nacionalinė Asamblėja pritarė atskiram susitarimui, kuris, JAV vertinimu, suteiktų Vašingtonui galimybę per kitą operatorių daryti įtaką maždaug penktadaliui šalies naftos išteklių. Dalis opozicijos parlamentarų nuo balsavimo susilaikė, teigdami negavę pilnų sąlygų.

Į Karakasą atvykęs JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas susitikimuose pabrėžė investicijų kuriamą ekonominį efektą.

„Kai į šalį ateina didelės investicijos, atsiranda daugiau darbo vietų, didėja atlyginimų spaudimas ir plečiasi galimybės venesueliečių gerovei“, – sakė Chrisas Wrightas.

Kodėl Venesuela išlieka rizikinga

Venesuelos naftos sektorius nuo 2007 metais įvykdytos nacionalizacijos laikomas vienu sudėtingiausių pasaulyje: investuotojai vertina politinę riziką, sankcijų neapibrėžtumą, infrastruktūros nusidėvėjimą ir ilgus projektų įgyvendinimo terminus. Dalis tarptautinių bendrovių po nacionalizacijos pasitraukė, tačiau „Chevron“ liko viena iš nedaugelio didžiųjų JAV įmonių, tęsianti veiklą.

Analitikai paprastai pabrėžia, kad net ir patvirtinus investicijas, realus gavybos augimas gali užtrukti: nauji telkiniai, logistika, skiediklių ir įrangos tiekimas bei eksporto kanalai priklauso nuo politinių sprendimų ir finansavimo. JAV pareigūnai viešai akcentuoja, kad Vašingtonas į projektus tiesiogiai lėšų neinvestuoja, o tikisi, jog politinis užnugaris paskatins privačius pinigus.

„Svarbiausia, kad tai susitarimas su JAV vyriausybe, o tam tikra dalis šių aktyvų gali pereiti į specialią sąskaitą, leidžiančią perimti dalį naudos“, – sakė Marco Rubio.

Tuo pat metu JAV vidaus politikoje energijos kainos išlieka jautri tema: administracija sieja didesnę pasiūlą su galimybe amortizuoti svyravimus pasaulinėje rinkoje. Venesuelos kryptis Vašingtonui tampa ir geopolitiniu signalu, ypač turint omenyje konkurenciją dėl įtakos Lotynų Amerikoje bei ankstesnį kai kurių telkinių siejimą su Kinijos ir Rusijos interesais.